Demografai perspėja: mūsų daugiau, bet žmonija sensta

Dingstį kasmet skelbti tokias ataskaitas davė 1987–ųjų liepos 11 d. Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita, kad Žemės rytulio gyventojų skaičius pasiekė 5 mlrd. Po dvejų metų, 1989–aisiais, Jungtinių Tautų Organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Dar 2002 m. buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius nekontroliuojamai augs. Prognozuota, kad 2050 m. pasaulyje gyvens apie 10,9 milijardo žmonių. Tiesa, yra ir kitokių prognozių. Antai JT gyventojų skyriaus direktorė Hania Zlotnik mano, kad 2041 m. pasieksime 9 mlrd. ribą, 2081 m. – dešimties, o per šį šimtmetį turėsime ir 15,8 mlrd.

Gausėja vargšų sąskaita

Dar pernai buvo manoma, kad šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. Bet JT vystymo programos ekspertai staiga „nuleido kartelę“ ir ėmė skelbti, kad iki 2023 m. mūsų bus tik 8 mlrd. Netgi pačiose „trečiojo pasaulio“ šalyse, kurios nuo senų laikų pasaulį stebino demografiniais sprogimais, jau keletą metų gimstamumas pradėjo mažėti.

Numatoma, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose – Afrikoje ir Azijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardo, o afrikiečiai pagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti bendruomenė. O štai 2050 m. europiečių liks apie 632 milijonus (2003 m. buvo apie 730 mln.).

Kaip rašoma portale „Day.lt“, mažesniam gimimų skaičiui įtakos turi ir ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 m. nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl to negims 178 milijonai vaikų. Gimstamumas neišvengiamai mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kas penktas gyventojas yra vyresnis nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 m. šis skaičius išaugs 35 procentais arba išliks proporcija: vienas kūdikis – du pensininkai.

6–ąjį dešimtmetį Jungtinės Tautos skelbė nerimą keliančius signalus, kad Žemės gyventojų skaičius nepaliaujamai auga ir netrukus jiems ims stigti vandens bei būtiniausių maisto produktų. Dar mokyklos suole žinojau, kad mūsų tėra 3 milijardai. Tai buvo 1960–ieji, o jau 1999–aisiais jų skaičius padvigubėjo: tą spalį pasaulis peržengė 6 mlrd. ribą. Nors augimo tempai iki tol per 30 metų krito nuo 2 iki 1,3 proc., dabar kasmet prieaugis sudaro beveik 77 mln. žmonių. Beje, 95 proc. šio prieaugio tenka skurdžiausioms šalims. Tai sukėlė kitas bėdas: 67 mln. vaikų negali įsigyti išsilavinimo, 625 mln. patiria nuolatinį badą.

Į priekį veržiasi Indija

Ekspertai tvirtina, kad pagal gyventojų skaičių didžiausia valstybe taps Indija, aplenksianti Kiniją, kurioje tebeveikia gimstamumo apribojimo įstatymai ir socialinės normos. Rusijos agentūra „RIA Novosti“, komentuodama JT pranešimą, atkreipia dėmesį, kad Rusijoje gyventojų ima mažėti. Tai rodo, kad ši dabar daugiau kaip 142,9 mln. gyventojų turinti šalis (2010 m. surašymo duomenimis) nepatenka į „trečiojo pasaulio“ valstybių grupę.

Pernai vykęs gyventojų surašymas parodė, kad Rusijos potencialių motinų ir darbingų žmonių skaičius mažėja. 1992–2007 m. Rusija neteko 12,3 mln. gyventojų, nors šį praradimą kompensavo 5,7 mln. imigrantų, ypač iš pietinių buvusios SSRS respublikų ir Azijos šalių. 2008–2025 m. Rusija praras dar 11 mln., darbingų žmonių sumažės 14 mln., o pensininkų padidės 5 mln.

Natūrali priežastis – krintantis gimstamumo rodiklis ir augantis mirtingumas. Rusijos statistikos tarnyba tvirtina, kad vidutinis Rusijos gyventojo amžius yra 69 m. (vyrų – 63 m., moterų – 75 m.). Maskvos demografijos konferencijoje nevyriausybinės organizacijos „Rusų šeima“ viceprezidentas Vasilijus Žukovas teigė, kad kasmet Rusijoje nenatūralia mirtimi miršta nuo 340 iki 380 tūkst. žmonių. Svarbiausios tokių mirčių priežastys – narkotikai, rūkymas, taip pat savižudybės, skurdas, kelių eismo įvykiai, kitos anomalijos. Kita vertus, Rusijoje iš 100 santuokų 60 šeimų išsiskiria. „Pagrindine Rusijos nacionaline idėja turi tapti gyventojų išsaugojimas, – pabrėžė pranešime V.Žukovas. – Būtina gerinti sveiko gyvenimo būdą, saugą darbe ir keliuose, abortų profilaktiką ir t.t.“ Eksperto nuomone, tokios priemonės leistų per artimiausius 10 metų mirtingumą sumažinti iki 200–300 tūkstančių, nes pernai jis siekė 700 tūkst.

Grįžtame į LDK laikus

Neseniai po 10 metų vykęs Lietuvos gyventojų surašymas parodė, kad ir mūsų šalies žmonių katastrofiškai mažėja. Garsiojoje CŽV faktų knygoje („Facts Book“) fiksuojama, kad 2009 m. čia dar gyveno 3 555 179 gyventojai, o šių metų surašymas parodė, jog užsiregistravo tik 3 mln. 54 tūkstančiai.

Klaipėdos universiteto geografas prof. Stasys Vaitekūnas savo knygoje (Vaitekūnas S. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius / Population of Lithuania over two Millenium. Vilnius: MELI, 2006) teigia, kad XVII a. viduryje Lietuvoje galėjo būti apie 568 000 dūmų (ūkių, sodybų), kuriuose gyveno po 7–8 žmones. Išeitų, kad Lietuvoje tuo metu gyveno apie 4,5 mln. žmonių. Pagal išlikusius 1790 m. surašymo duomenis vertinama, kad LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymą (jis geografiškai sąlygiškai vyko ir Lietuvoje) buvo manoma, kad Lietuvoje buvo 2,5 mln. žmonių. XX a. po karo, 1950 m., gyveno apie 2,573 mln. gyventojų.

Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos istorijoje minimi šie gyventojų surašymai:

♦ 1528 m. LDK „žemininkų“ surašymas;

♦ 1790 m. pirmasis visų ATR gyventojų sluoksnių surašymas;

♦ 1897 m. pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas;

♦ 1923 m. pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymas;

♦ 1942 m. okupacinės Vokietijos administracijos vykdytas gyventojų surašymas;

♦ 1959 m. TSRS gyventojų surašymas;

♦ 1970 m. TSRS gyventojų surašymas;

♦ 1979 m. TSRS gyventojų surašymas;

♦ 1989 m. TSRS gyventojų surašymas;

♦ 2001 m. visuotinis gyventojų surašymas pagal JTO rekomendaciją;

♦ 2011 m. Lietuvos Respublikos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas.

Kaip atsispirti visuomenės senėjimui?

Ekonomistas Justinas Dabulskis savo tinklaraštyje rašo, kad visoje Europoje laikas skambinti pavojaus varpais – gimstamumui mažėjant „senasis“ žemynas netrukus taps tikrai senas. Europa yra vienas seniausiai apgyvendintų žemynų. Mūsų eros pradžioje čia gyveno 35 mln. žmonių. Po didžiųjų geografinių atradimų europiečiai laivais pasklido po pasaulį, tuomet čia smarkiai sumažėjo jaunų žmonių. Išvyko pajėgiausi ir drąsiausi, o vėliau, nepaisant baisių karų, žmonių populiacija vis atsinaujindavo.

Demografiją tyrinėjančių mokslininkų svajonė būtų 2,1 vaiko vienai porai. Šis skaičius garantuotų, kad žmonių populiacija „save papildys“. Deja, šiuo metu Pietų ir Rytų Europoje vienai porai tenka mažiau nei 1,3 vaiko. Prognozės liūdnos: jeigu gimstamumas nedidės, per 45 metus Europos žemyno gyventojų gali sumažėti per pusę.

2002–ųjų pavasarį Niujorke į demografinę konferenciją susirinkę JT demografijos ekspertai paskelbė sensaciją: sensta ne tik Europa. Pasirodo, gimstamumas mažėja visame pasaulyje. Be abejo, lyderiai blogąja prasme ne pirmą dešimtmetį yra europiečiai. Štai Vokietijoje tris pastaruosius dešimtmečius kasmet gimsta mažiau žmonių nei miršta. Prognozuojama, kad šio amžiaus pabaigoje vietoj 80 mln. Vokietijos piliečių gali likti vos 25 milijonai.

EUROSTAT duomenimis, 2000 m. Europos Sąjungoje gyveno 61 mln. žmonių, vyresnių nei 65 metai. Šiuo metu vyresni sudaro 24 proc. darbingo amžiaus žmonių. Gerėjant medicinos priežiūrai ir kylant gyvenimo kokybei, žmonės vis dažniau sulaukia garbaus amžiaus. Tų, kurie perkopė 80 metų ribą, netrukus gali padidėti net 50 procentų.

Taigi Europos gyventojai akivaizdžiai sensta, pabrėžia J.Dabulskis. Todėl europiečiai, norėdami išlaikyti savo senstančią populiaciją, bus priversti dar daugiau dirbti ir įsileisti imigrantus, nes nebeužteks darbingų žmonių. Dabar kai kurių ES šalių statomos imigracinės kliūtys ar stiprinama sienų kontrolė tik dar labiau komplikuos demografinę padėtį.

Lietuvoje nuo 2003 m. gimstamumas stabilizavosi, tačiau tebėra per mažas. Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 673,9 tūkst. vaikų iki 18 metų, pernai gimė 32,3 tūkstančio naujagimių.

Akivaizdu, kad ne laiku užklupęs sunkmetis verčia jaunas šeimas atsisakyti gandrų paslaugų, rašo autorius. Dabartinės valdžios socialinė politika taip pat neskatina gimstamumo. Apklausų metu jaunos moterys nurodė dar vieną svarią priežastį, kodėl jos neskuba gimdyti vaikų. Jų nuomone, visuomenėje vis dar vyrauja patriarchatas. Vyrai yra šeimos maitintojai, o moterys – namų šeimininkės ir vaikų augintojos. Šeimos vyrai dar mažokai padeda namų ruošoje, mažai rūpinasi vaikų priežiūra. Dėl to slopsta moterų noras rūpintis šeimos pagausėjimu. Visuotinė emancipacija keroja ne tik ten, kur šeimos nesuduria galo su galu, bet ir pasiturinčioje jos dalyje.