Baltarusių politologas, kažkada buvęs prezidento A.Lukašenkos propagandininkų komandos narys, Jurijus Barančikas vieną savo straipsnį pradeda primindamas garsią ir pamokančią, dar 1833 m. rašytą Aleksandro Puškino pasaką „Apie žvejį ir žuvelę“. Pamenate jos pabaigą? „…Ir nieko nesakė žuvelė, tik uodega plekštelėjo į vandenį ir nėrė į jūros gilumą. Ilgai iš jos atsakymo laukė senis, nesulaukęs pas senę grįžo, ogi žiūri – ir vėl ta pati lūšnelė, ant slenksčio jo senė, o prieš ją – suskilusi gelda…“
Gelda. Taip dabar vadina žmonės automobilį, kuris seniai atitarnavo, bet dar paremontuotas rieda tėviškės laukais. Būtent taip, anot J.Barančiko, dabar atrodo gimtoji Baltarusija, kažkada buvusi išdidi ir žydraakė… Valstybės mašina dar juda, tačiau vienos detalės subyra (kainos grikiams, kruopoms ir kt.), kitos neveikia (brangsta aliejus, cukrus, vaikų maisto produktai), vairuotojas nuleidžia rankas, su mechaniku išlipa iš „geldos“, kažką pasikrapšto, variklis užsiveda, bet netrukus visai nutyla…
Ši alegorinė dabartinė pasakos interpretacija, jeigu kas nesuprato, labai tinka A.Lukašenkos režimui, tvirtina J.Barančikas. Jos pabaigoje užgesusią mašiną vyrai nustumia iki artimiausios benzino kolonėlės, ant kurios užrašyta „Rusijos degalinė, parduodama tik kreditan“. Taigi.
Vykdomi opozicijos naikinimo planai
O laikraštis „Kommersant“ praneša, kad šią savaitę Minske prasidėjo Baltarusijos opozicijos lyderių ir aktyvistų teismo procesai. Jie kaltinami pernai gruodžio 19–ąją, rinkimų dieną, teisingiau, jos vakare, rengę masines riaušes siekiant nuversti teisėtą liaudies rinktą valdžią. Nuo antradienio prieš teismą stoja buvę opozicijos kandidatai į prezidentus – pilietinių kampanijų „Europietiška Baltarusija“ ir „Sakyk tiesą“ lyderiai Andrėjus Sanikovas ir Vladimiras Nekliajevas bei socialdemokratų partijos pirmininkas Nikolajus Statkievičius.
Dėl balandžio 11 d. įvykdyto sprogdinimo Minsko metro pas tardytojus buvo iškviestas ir kairiųjų partijos „Teisingas pasaulis“ vadovas Sergejus Kaliakinas, kuris žurnalistams sakė, kad buvo klausinėjamas, kur buvo tą dieną, kaip komentavo teroro aktą. Prokuratūroje pabuvo ir kiti buvę kandidatai į prezidentus, garsūs opozicijos politikai.
Apžvalgininkai pabrėžia, kad prokurorai neriasi iš kailio, norėdami gauti patvirtinimų A.Lukašenkos teiginiui, jog Baltarusijos opozicija susijusi su teroro išpuolio organizatoriais ir vykdytojais. Pasak akcijos „Mūsų namai“ vadovės Olgos Karač, tai liudija apie valdžios nenorą rimtai ištirti incidentą. „Aš jau girdėjau, kaip tardo milicijoje: prisipažintum viską, ką reikia“, – sakė ji. Nebe reikalo Baltarusijos vidaus reikalų ministras Anatolijus Kulešovas žadėjo iki balandžio pabaigos įvykdyti prezidento įpareigojimą – daktiloskopuoti visus šaukiamojo į armiją amžiaus asmenis, ir „iki šiol mes aprėpėme 90 proc. tokių asmenų, o iki gegužės 1–osios mes turime prezidentui raportuoti, kad jo iškeltą uždavinį įvykdėme“.
Štai taip kaimyninėje šalyje vykdomi planai, tikrinant savo rinkėjus, ar jie nedalyvavo akcijose prieš režimą ir teroro išpuolyje Minsko metro. Susieti šiuos du incidentus Baltarusijos „kagėbė“ labai patogu…
Traiškom ir traiškysim…
Praėjus 10 dienų po šio išpuolio, A.Lukašenka ir vėl prakeikė opoziciją ir Vakarus, o teroro aktą pavadino „perteklinės demokratijos“ rezultatu. „Prieš praėjusius prezidento rinkimus mes sudemokratėjome tiek, kad ne tik jus, bet ir mane, kuris priima sprendimus, tiesiog pykino“, – kalbėjo A.Lukašenka. Jis nesąs tikras, kad teroro aktas yra opozicijos darbas, bet vadinamoji „penktoji kolona“ panaudoja tą faktą savo tikslams. „Aš kol kas neįžvelgiu jų dalyvavimo akte, nors jie šaukia, kad juos sutraiškys. Niekas nieko be pagrindo netraiškys. O kaltas – sutraiškysim, nekaltas – keliauk sau sveikas…“ – tęsė prezidentas.
Taigi nevykusios demokratijos Baltarusijoje nebus. A.Lukašenka pripažino, kad tardymo izoliatoriuje po garsaus gruodžio „bananų vakaro“ buvo 639 žmonės, iš jų septyni kandidatai į prezidentus. Tuomet prezidentas prasitarė, kad opozicija tokių „dovanėlių“, kaip dingę be žinios jos lyderiai, negaus. Toks buvo jo atsakymas į klausimą, kur dingo Vladimiras Nekliajevas, kurį vyrai civiliais kostiumais išsivežė tiesiog iš ligoninės.
Savo atsakymu A.Lukašenka, matyt, norėjo pabrėžti, kad arba įtariamieji iškart bus teisiami pagal karinės padėties įstatymus (ją įvesti nebus problemų), arba viešai bus teisiami. Pirmas būdas, ko gero, ne už kalnų, o antruoju jo prokurorams teks pavargti, nes, kaip rašo savo portale www.imperiya.by J.Barančikas, jiems sukurptos bylos baltais siūlais siūtos…
Su tvirtai ištiesta ranka
A.Lukašenkai patariama kitaip rūpintis savo kėdės išsaugojimu. Anot pasakų alegorijas tęsiančio J.Barančiko, juk teisūs ir radikalai, tvirtinantys, kad valstybė (kitaip sakant, „batka“) netrukus atsidurs prie suskilusios geldos. Iš vos riedančio baltarusiško automobilio nuolat teka alyva (valiuta), palendi po kapotu, – ten didžiulė valstybės valiutos rezervuose pramušta skylė. Kaip ją užtaisyti?
Europos Sąjunga pažadėjo Minskui 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų, jeigu rinkimai vyks sąžiningai ir demokratiškai. Tačiau oficialusis Minskas jokių pinigų negavo, o A.Lukašenka dėl Vakarų politikų komentarų apie porinkiminius įvykius pasakė, kaip paprastai, ne itin korektiškai: „Spjaunu aš į tuos komentarus. Jie [Vakarų politikai] yra sukčiai, kurie pasidalijo pinigus kartu su mūsiškiais [opozicionieriais], ir šitie pinigai pavirto dulkėmis.“ Tuo pačiu metu prezidentas įspėjo savo oponentus, kad „tokia opozicija kaip dabar gaus į smegeninę, jei bandys destabilizuoti vidinę šalies padėtį“. Duoti į „smegeninę“ kur kas lengviau negu lopyti skyles šalies biudžete ir ekonomikoje.
Opoziciją šalyje sudaro daugiausiai dar neišnykęs vidurinis gyventojų sluoksnis sostinėje ir sričių centruose. Tad klausiama tiesiai šviesiai: jeigu valdžia nesugeba susidoroti su sunkumais, ar ne laikas kėdes užleisti kitiems, kurie galbūt geriau tvarkysis? Juk kainos auga po 30–70 proc. kas mėnesį, atlyginimai lieka tie patys – vidutiniškai 500 dolerių. Tiksliau, kainos išaugo dukart, o atlyginimai, turint galvoje infliaciją ir „juodąją“ rinką, sumažėjo iki 350–380 dol.(4000 Baltarusijos rublių).
Kol kas visas optimizmas grįstas Rusijos pažadais, duos ar neduos Maskva žadėtą 3 mlrd. dol. kreditą? Neduos – aiškus defoltas (nesugebėjimas išmokėti paskolų, vedantis prie nacionalinės valiutos nuvertinimo), duos – šalis tris ar keturis mėnesius išsilaikys, paskui – vėl su ištiesta ranka prie Kremliaus vartų…
Diktatorius save izoliuoja
Dar viena naujiena: baisiai užsirūstinęs ant opozicijos, Vakarų ir ant viso pasaulio, A.Lukašenka atsisakė vykti į Černobylį, kur balandžio 26–ąją minimos 25–osios katastrofos metinės. Taip jis išvengė susitikimo su Rusijos ir Ukrainos prezidentais D.Medvedevu ir V.Janukovyčiumi. Kodėl? Kaip spėja portalas www.gazeta.ru, galbūt Baltarusijos lyderis įsižeidė ant Kijevo, kuris nepakvietė jo į ES konferenciją. EK vadovas Jose Manuelis Barroso buvo pareiškęs, kad jis joje nedalyvaus, jeigu bus A.Lukašenka…
Tuo tarpu šioje donorų konferencijoje buvo skirstomos lėšos vadinamajam Černobylio fondui. Vien tik naujo AE sarkofago statybai bus skirta 570 mln. eurų (reikėtų 740 mln.). Dalis pinigų iš šio fondo skiriama ir po 1986 m. sprogimo užterštai zonai valyti, jos infrastruktūrai gerinti, taip pat ir Baltarusijoje.
Taigi karą prieš opoziciją A.Lukašenka paįvairina emociniu ambicijų karu, užuot iš tikrųjų susirūpinęs, kaip atstumti Baltarusiją puolančias negandas.
