Žaviame Prancūzijos Normandijos kurorte Dovilyje, kurį dažnas žino iš ten vykstančių amerikietiško kino festivalių, spalio 18-19 d. vyko ne ypatingai formalus, o daugiau „darbinis“ trijų valstybių – Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – vadovų susitikimas. Kai kam jis sukėlė neramių minčių ir galbūt įskaudino, kai kam sužadino viltis, o kai ką tiesiog perspėjo, kad būtina galvoti apie ateitį.
„Nuplikusios kalvos“ trauka
Kodėl pasirinktas būtent Dovilis? Simboliška, kad jo apylinkėse 1944 m. išsilaipino sąjungininkai – amerikiečiai, bet tuomet frontas čia neužtruko, o ir dabar čia dažnai užsuka Amerikos įžymybės. Smailūs bažnyčių bokštai ir žalios pievos, brendančios tiesiai į vandenį, – į vakarus nuo Havro besidriekiančio Gėlių kranto požymiai. Geriausias jo kurortas Dovilis – Prancūzijos ir JAV elito, nukamuoto Žydrojo kranto saulės, priebėga. Turtuoliai įrengė jį pagal savo skonį. Pakrantėje gausu restoranų, barų, kavinių ir vardinių nusirengimo kabinų, kuriose kadaise persirenginėdavo Tonny Kerty, Liza Minnelli, Gregory Peckas. Beje, jos ir šiandien rezervuojamos likus pusmečiui iki sezono. Ne visada galima rasti vietos ir „Chez Miocque“ kavinukėje, į kurią reguliariai užsuka Omaras Sharifas.
O štai europinio masto upėtakių meškeriotojas savo svetainėje rašo, kad Dovilis – kažkokia Penktosios aveniu Atlantik Sityje ir Gomoros kombinacija. O iš tiesų – tai pajūrio kurortas, taip išpopuliarėjęs, kad save gerbiantys žmonės čia nebesilanko, o tie, kurie atvažiuoja, vienas per kitą leidžia pinigus ir vadina vienas kitą hercogais ir hercogienėmis arba įsivaizduoja, kad bendrauja su garsiais boksininkais, graikų milijonieriais ir įžymiomis aktorėmis.
Jūrų kurortas, kaip pastebi Londono elektroninis žurnalas „Open Democracy“, tapo žinomas XIX a. pabaigoje, kai turtuoliai plūdo į didžiulius ištaigingus viešbučius ir kazino. Tai buvo į imperijas padalintos Europos epocha, kai visi varžėsi dėl įtakos sferų, didikai apie vienas kitą skleidė gandus, o, susirinkę į Dovilį, meiliai siurbčiojo kalvadosą (La Calvados – departamentas Žemutinėje Normandijoje, iš kur kilęs ir šis gėrimas, lotyniškai reiškia „Calva Dorsa“ – „nuplikusi kalva“), bet vienas prieš kitą nešiojo akmenį užantyje…
Kodėl įsižeidė sąjungininkė?
Visada ateina laikas, kai šie akmenys išmetami,veidus nuplieskia malonios šypsenos ir net buvę didžiausi priešai paspaudžia vienas kitam rankas, taip parodydami, kad tuose delnuose jie šįkart ginklo neturi… Taip praėjusį pirmadienį elgėsi ir trys buvusių imperijų lyderiai – Nicolas Sarkozy – šio susitikimo šeimininkas ir iniciatorius, Angela Merkel ir Dmitrijus Medvedevas. Simboliška, pastebi „The New York Times“, kad jie susitiko toje vietoje, kur kažkada II-ąjį frontą prieš nacius atidarė amerikiečiai ir kur Amerikos turtuoliai kurortą pasiliko kaip mėgstamą užuovėją Europoje. Bendravo, valgė, gėrė kalvadosą ir „vodką“, tarėsi dėl naujo saugumo formato Europoje, bet be amerikiečių. Be sąjungininkų II pasauliniame kare, kurie ne tik padėjo įveikti hitlerizmą, bet ir pagal Marshalo planą nukentėjusioms nuo karo valstybėms suteikė to meto kursu milžinišką 20 mlrd. dolerių paramą. Be Baracko Obamos, kuris, vos atėjęs į Baltuosius rūmus, tuoj paspaudė santykių „perkrovimo“ su Rusija mygtuką, kuris įkalbėjo D.Medvedevą suteikti placdarmą NATO pajėgoms Vidurio Azijoje, kad šios galėtų vykdyti antiteroristines operacijas Afganistane.
Dabar gi – spjūvis į veidą Vašingtonui ir Aljansui, ko gero, didžiausias nuo 2003 m., kai Europa – ypač tuometiniai Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai – kritikavo JAV už karą Irake. Štai kodėl Paryžiaus žurnalas „Le Croix“ su nuoroda į tą patį Niujorko dienraštį cituoja vieną Amerikos diplomatą, kuris tik trauko pečiais: „Nuo kada, noriu paklausti, Europos saugumas yra ne JAV reikalas? Kada jis tapo vien Europos ir Rusijos suartėjimo dingstimi? 70 metų Amerikai aktyviai dalyvaujant sprendžiant Europos saugumo problemas, dabar šio žemyno saugumas aptariamas be JAV… Tai mažų mažiausiai keista“.
Ruošiamas NATO pakaitalas?
Žinoma, Dovilyje nebuvo taip viskas baisu. Prancūzijos prezidentas, kuris pasisako už visiems priimtiną schemą – Rusijos įtraukimą į Europos reikalus, siūlo glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą su Rytų kaimyne, taip pat ir saugumo srityje. N.Sarkozy siūlomas bendro saugumo tarp Europos ir Rusijos projektas iš dalies apima D.Medvedevo anksčiau iškeltą iniciatyvą sukurti naują „Europos saugumo architektūrą“, nes, pasak Prancūzijos prezidento, dabar Rusija yra ne grėsmė Vakarams, o jų partneris.
Visa tai tiesa, jei ne vienas „bet“. Vašingtonas įtaria, kad nauja saugumo schema norima pakeisti NATO arba ją susilpninti, o galų gale – išstumti JAV iš aktyvaus dalyvavimo Aljanso veikloje ir Europos reikaluose. Tokiais bendro pobūdžio argumentais Prancūzijos vadovas žongliravo, rašo „The New York Times“, kai su Rusija pasirašė sutartį dėl laivų „Mistral“ pardavimo ir statybos, dėl ko Maskva ir Paryžius susilaukė aštrios kritikos iš Gruzijos ir Baltijos šalių. Šios valstybės stebėjosi, kaip NATO narė gali savavališkai plėtoti Aljanso įstatais ribojamą karinę prekybą su ne bloko šalimi.
Gal taip demonstruojamas noras įtraukti Rusiją į NATO veiklą? Tai būtų dar pusė bėdos, nes su tuo sutinka ir Vašingtonas, ir Maskva, tačiau už Atlanto įtaria, kad ruošiama alternatyva Aljansui, kitaip sakant, po 70 metų stabilizuojančios veiklos jam kasama duobė.
Kita vertus, taip N.Sarkozy rengiasi pirmininkavimui Didžiajame dvidešimtuke (G20) ir NATO viršūnių susitikimui Lisabonoje lapkritį, kuriame bus tvirtinama nauja Aljanso strategijos doktrina. Dovilio trejetas į šią strategiją norėtų įterpti ir savo formuluotę arba bent įskelti abejonių kibirkštį dėl NATO ateities.
Kas apgins Lietuvą?
Akivaizdu, kad Aljanso pamatų erozija būtų nepalanki Lietuvai. Lenkijos „Rzeczpospolita“ atkreipia dėmesį, kad ji tapo įmanoma, kai NATO drasko vidiniai prieštaravimai ir ji neturi aiškios politikos Maskvos atžvilgiu. Nors situacijos nereikia dramatizuoti, rašo lenkų laikraštis, tačiau Europos saugumo taip pat negalima dalinti į sąjungas, nes tuomet NATO narės nusivils Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, fiksuojančiu kolektyvinę gynybą pavojaus atveju.
Šie perspėjimai tinka ir Lietuvai. Beje, kaip skelbta, naujoje NATO strateginėje koncepcijoje, kurią planuojama patvirtinti po mėnesio, yra paminėti ir Lietuvos apginamumo planai. Pasak šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo Jono Markevičiaus, Lietuvai svarbu, kad artimiausio dešimtmečio NATO veiklos gaires nubrėžiančiame dokumente būtų patvirtintas Aljanso atvirų durų principas ir įvardytos naujos grėsmės, įskaitant energetinį saugumą. “Dabartinis tekstas, lyginant su ankstesniu, yra geriau subalansuotas ir atspindi šios dienos mūsų lūkesčius – tai yra, mūsų šalių apginamumo planai yra paminėti, yra paminėta, kad NATO lieka atvira visoms šalims, įvardytos naujos grėsmės, įskaitant energetinį saugumą”, – sakė patarėjas. Tačiau dokumento projektas iki šiol yra įslaptintas.
