Praėjo kiek daugiau nei metai, kai 2009-ųjų gegužės 7 d. tuo metu ES pirmininkaujančios Čekijos sostinėje Prahoje paskelbė apie Bendrijos Rytų partnerystės programą (RPP), kurioje dalyvauja Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija, Moldova ir mūsų artima kaimynė Baltarusija. Kaip skelbiama priimtoje deklaracijoje, šios programos tikslas – sudaryti sąlygas, būtinas siekiant paspartinti Europos Sąjungos ir suinteresuotųjų šalių partnerių politinę asociaciją bei tolesnę ekonominę integraciją. Plėtojant konkrečią Europos kaimynystės politikos Rytų dimensiją bus sudarytos sąlygos gerokai sustiprinti ES politiką, susijusią su šalimis partnerėmis. Įgyvendinant Rytų partnerystę, bus siekiama remti šalių partnerių politines ir socialines bei ekonomines reformas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priartėti prie Europos Sąjungos ir, apsisprendus tos šalies piliečiams, į ją integruotis.
Rugsėjo 22-ąją, praėjus nuo RPP priėmimo daugiau kaip metams, Seime įvyko Europos klubo ir Europos informacijos biuro surengta diskusija, kurioje apibendrinti programos įgyvendinimo rezultatai ir pabrėžtos silpnosios jos vietos.
Diskusijoje nebuvo daug skepticizmo, nes RPP gyva vos vieneri metukai, o kai kurių iš šešių joje dalyvaujančių Rytų Europos šalių specifika bei vidaus padėtis dar neleidžia džiaugtis dideliais pasiekimais. Pokalbį pradėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius akcentavo, kad būtent ES šalys, ypač programos iniciatorės Švedija ir Lenkija turi prisiimti pagrindinę atsakomybę už RPP efektyvinimą. Švedijos ambasadorė Lietuvoje Ulrika Eva Maria Cronenberg-Mossberg pritarė, kad Bendrijos įsipareigojimai pagal formulę 27+6 kur kas didesni negu pokomunistinio bloko valstybių. Ypač ji akcentavo reformų būtinybę prekybos, energetikos, vizų režimo, demokratinių pokyčių, žmogaus teisių, civilinės visuomenės stiprinimo srityse. Šiuo metu tęsiasi asocijuotos narystės ES derybos.
Lenkijos ambasadorius Januszas Skolimowskis pastebėjo, kad programos įgyvendinimui trūksta konkretumo, nematome EK koordinavimo veiksmų, efektyvios šalių ir Europos bankų donorų paramos. 2011 m. II pusėje, kai Lenkija perims vadovavimą Bendrijai iš Vengrijos, šiuos klausimus teks spręsti efektyviau, pasakė diplomatas.
Dviejų Rytų Europos šalių RPP dalyvių Ukrainos ir Gruzijos ambasadorių Lietuvoje patarėjai Sergijus Popikas bei Akakis Dvalis pabrėžė, kad Rytų partnerystė nėra politinės platformos struktūra, ir čia svarbesni yra dvišaliai santykiai. Kijevas nori ne mokytis partnerystės, o veikti. Ukrainos diplomatas mano, jai trukdo silpni bendri projektai, jų finansavimo stoka. Gruzijos atstovas (Tbilisis yra toliausiai pažengęs plėtojant eurointegracinius santykius su ES) pasidžiaugė šių metų birželį palengvintam vizų režimui, o liepą priimtu ES tarybos pritarimu pradėti derybas dėl asocijuotos narystės (vasarą čia lankėsi ES užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton), yra konkrečių žingsnių rengiant laisvos prekybos sutartį.
Nors diplomatai nutylėjo, tačiau ES kol kas abejingai žvelgia į posovietines respublikas, kurios patiria Rusijos spaudimą. Po Rusijos karo su Gruzija Bendrija mažai ką padarė, realiai padėdama Tbilisiui užgydyti karo ir separatizmo sukeltas žaizdas, rašo apžvalgininkas Valentinas Mitė. Rusija okupavusi penktadalį Gruzijos, todėl Michailo Saakašvilio siekis „sukurti pirmąją Europos valstybę Pietų Kaukaze“ dar tėra tik gražūs norai.
Bet diskusijoje kalbėjusio užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus nuomone, kritiškiau RPP vertinama Ukrainoje ir Moldovoje, kuriose sudėtinga vidaus padėtis. Kijevui sunku „suvaldyti“ tuos pagal programą skiriamus 90 mln. eurų Ukrainos energetinei sistemai modernizuoti, o Moldovai – apie pusę milijardo donorų paramos – šalies infrastruktūrai gerinti. Kai kurios Kaukazo šalys (Azerbaidžanas, Armėnija) teigia, kad esą ES nesupranta jų kraštų specifikos, bet tai, diplomato nuomone, tėra vidinio politinio ir ekonominio neįgalumo pateisinimas. 2011-ieji bus skelbiami Rytų Europos metais, o Lietuva visus metus pirmininkaus ESBO, tad darbo vykdant RPP bus daug, sakė pareigūnas.
Tarsi apibendrindamas diskusiją TSPMI vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad labai svarbus ES teisinių normų perkėlimo į šešių Rytų Europos šalių teisyną procesas. Tik tuomet, tvirtino akademinių sluoksnių atstovas, atsiras 2004 ir 2007 m. sustojusios ES plėtros tąsa, žinoma, jeigu šalys pačios to panorės. Jo nuomone yra tam tikra rizika: RPP įdarbis gali būti lygus nuliui, g]jeigu tos valstybės, nusprendus jų piliečiams, atsisakys integracijos į eurostruktūras, o tai daug priklauso nuo politinių lyderių, pavyzdžiui, prezidentų pozicijos. Nemažai problemų Minsko apsisprendimui sukurtų, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sudaryta Muitų sąjunga…
Bet, kaip sakoma, bijai gylio – nebrisk į upę. Vos metukų sulaukusi Rytų partnerystės programa, kuriai vykdyti 2010-2013 m. skirta 2,07 mlrd. litų, kaip tik ir skirta pagilinti „bręstančių“ šalių demokratines reformas, kad apie 76 mln. jų gyventojų atsivertų naujos galimybės ir šviesesnis rytojus.
Skelbta: “Apžvalga”
