Beveik savaitę trukęs Libijos revoliucijos lyderio Moammaro Gaddafio vizitas į Italiją įdomus ne tik istorine, bet ir grynai atraktyvia prasme. Laikraštis “Corriere della Sera” jį vadina ilgai užsitęsusiu šou, kupinu simbolių ir pompastikos, panegeriškų kalbų ir podiumo elementų. Laikraščio korespondentas dėl išvaizdos ir manierų M.Gaddafį lygina net su Michaelu Jacksonu: juodi žvilgantys plaukai, iš klajoklių galvos apdangalo besidriekiančios garbanos, juodi akiniai, tobulo makiažo suformuota šypsena…

Roma seniai regėjo tokį spektaklį. Libijos lyderį lydėjo būrys amazonių, simbolizuojančių valdžią ir siekį išsiskirti galia ir puošnumu. Jį lydėjo 300 žmonių delegacija, eskortas iš 51 automobilio, tarp kurių buvo ilgas baltas limuzinas ir dvi greitosios pagalbos mašinos. Kaip įprasta, svečias atsivežė didžiulę beduinų palapinę, kurią ištiesė didžiausiame Romos Doria Pamphili rūmų parke. Pats kilęs iš klajoklių Libijos vadovas aukštus svečius ištaigingoje palapinėje priiminėja ir savo tėvynėje, prie Sirtos miesto, o šiek tiek mažesnę jos versiją vežiojasi po visą pasaulį.

Tačiau M.Gaddafio vizito atributikoje buvo ir politinio atspalvio ženklų. Prie įvairiais valdžios ir tautiniais ženklais papuoštos jo aprangos galima buvo pastebėti Omaro Al Muhtaro – Libijos išsivadavimo iš italų kolonizatorių kovotojo – nuotraukėlę. Jis buvo pakartas 1931-aisiais sulaukęs 70 metų. Libijos lyderis kaip priminimą į Romą atsivežė jau nusenusį didvyrio sūnų Mahommadą.

Libijos lyderio užuominos į Italijos fašizmą ir kolonializmą dabar praslysta pro šalies vadovų ausis ir akis. Tai, kad Libija apie 400 metų buvo Romos imperijos dalis, o nuo 1911 m. tris dešimtmečius okupuota italų ir paversta Mussolinio kolonija, šiandien bemaž nieko nejaudina. Sakydamas kalbą Italijos parlamente M.Gaddafis netgi gyrė italus, kad šie „nuteisė Mussolinį, kovojo su fašizmu ir nacizmu ir apskritai suvaidino didelį vaidmenį Antrajame pasauliniame kare“. Štai kodėl, pasak aukšto svečio, Italija labiau negu Vokietija ir Japonija, nusipelnė būti nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Italijos Senate toks pasisakymas buvo palydėtas griausmingais plojimais…

Kaip ir dera patyrusiam politikui, M.Gaddafis gyrė Silvio Berluskoni ir „Šiaurės Lygos“ partiją, kad šie kovoja su nelegalia imigracija. Svečias pareiškė, kad šiuo metu jis su Somaliu rengia susitarimą, pažabosiantį jūrų plėšikavimą ir piratus. Bet apie terorizmą jis atsiliepė taip: „Mes turime suprasti motyvus, kodėl jis egzistuoja“. Tai kai kam priminė senus laikus, kai Tripolis pats buvo terorizmo rėmėjas.

Libijos ir Vakarų santykiai pašlijo 8-me dešimtmetyje, kai Vašingtonas, įtardamas jį masinio naikinimo ginklo kūrimu ir parama teroristams, 1986 m. bombardavo pajūrio miestus ir pačią sostinę. Bet pernai rugsėjį čia apsilankė buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri mielai šypsojosi diktatoriui amerikiečių subombarduotame vyriausybiniame komplekse „Bab Al-Azizia“. Praėjus vos dvejiems metams po atakos, Libijos teroristai susprogdino oro lainerį virš Škotijos Lokerbio miesto. Tuomet žuvo 270 žmonių. Tačiau Tripolis po skausmingų sankcijų prisiėmė kaltę sau ir net ryžosi kompensuoti nukentėjusioms šeimoms – 25-rius metus po 200 mln. dolerių kasmet. Negana to 2003 m. Tripolis atsisakė masinio naikinimo ginklo. Tų metų rugsėjį JT Saugumo Taryba panaikino beveik 20 metų buvusias sankcijas Libijai.

Taigi, 40 metų valdžioje esantis pulkininkas M.Gaddafis pasirodė kaip sumanus ir kompromisų ieškantis diplomatas. Tačiau nesunku įžvelgti, kad ir už šio parodomojo vizito Italijoje širmos slypi aiškus Vakarų, neišskiriant ir Lietuvos, suinteresuotumas atkurti pragmatinius santykius su kažkada terorizmą rėmusiu Tripolio režimu. Libija turtinga dujų ir naftos. Čia išgaunama beveik tiek pat naftos kaip Rusijoje, tai yra pagal tai Libija Afrikoje yra trečia šalis po Nigerijos ir Angolos. Šalis yra viena svarbiausių investuotojų į Italijos ekonomiką, o jos dujos dujotiekiu keliauja tiesiai į Apeninus.

Lietuva pernai birželį taip pat užmezgė santykius su M.Gaddafio režimu. Jau lapkritį į Tripolį išskubėjo pirmoji didelė Lietuvos politikų ir verslininkų delegacija. Nenustebsime, jei kada nors Vilniaus centre bus išskleista ištaiginga beduino Libijos diktatoriaus palapinė…