Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama kaip reikiant laiko nuspaudęs santykių su Rusija „perkrovimo“ mygtuką. Pirmadienį į Maskvą atvyko pirmoji JAV ekspertų grupė, kuri gegužės 19–20 d. ves derybas dėl naujos Strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo (SPGA) sutarties. Dar 1991 m. pasirašyta pirmoji JAV ir tuometinės SSRS sutartis baigia galioti šių metų gruodžio 5 d.

Parengti pranešimą apie naują sutartį ketinama jau iki liepos 6 d., kai į Rusijos ir JAV viršūnių susitikimą Maskvoje atvyks Amerikos vadovas. Sutartis abiejų šalių Parlamentams ratifikuoti turi būti pateikta per penkis mėnesius, o pati ratifikavimo procedūra nereglamentuojama.

Laikraštis „Kommersant“ skeptiškai vertina naujo dokumento suderinimo galimybes. Tam yra kelios priežastys, kurios, laikraščio žurnalistų nuomone, priklauso daugiausia nuo Rusijos. Pirmiausia Maskva strateginės ginkluotės klausimus nori susieti su Vašingtono planais Rytų Europoje dislokuoti priešraketinį skydą. Kol kas Vašingtonas nėra apsisprendęs, ar 10 raketų gaudyklių Lenkijoje ir galingas radaras Čekijoje iš tikrųjų bus. Jeigu B. Obama jų atsisakytų, tuomet ir branduolinės ginkluotės mažinimo reikalai eitų kaip sviestu patepti.

Rusija taip pat nuogąstauja, kad sumažinusi branduolinių galvučių skaičių ji taps pažeidžiama kitų tokį ginklą turinčių valstybių. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Rybakovas sako, kad „galima svarstyti bet kokius parametrus, bet reikia prisiminti, kad kuo kartelę nuleidžiame žemiau, tuo rimtesni mūsų priešraketinės gynybos klausimai ir mūsų saugumas“.

Kaip ir kiekviename rimtame žaidime JAV ir Rusija neatskleidžia viena kitai savo kortų. Kol kas tik deklaruojama, kad galvučių mažinimas turi pasiekti žemesnį lygį, negu numatyta 2002 m. pasirašytame Maskvos susitarime dėl puolamojo branduolinio potencialo apribojimo. Jis numato, kad kiekviena šalis sumažintų tokių užtaisų skaičių iki 2200–1700, nors Rusijos ekspertai tvirtina, kad jie gali nusileisti ir iki 1500 vienetų. Jeigu jų liktų mažiau, tuomet iškiltų pavojus nacionaliniam saugumui, tvirtina Maskva.

Rusija siūlo įtraukti puolamojo strateginio ginklo mažinimą kosmose, taip pat įskaičiuoti ir saugyklose bei sandėliuose esančius kovinius branduolinius užtaisus. Diplomatinės tarnybos vadovas Sergejus Lavrovas teigia, kad reikia aprėpti visus turimus branduolinius užtaisus ir jų nešykles. Vašingtonas su tuo tarsi ir sutinka, tačiau aiškaus atsakymo neduoda.

Laikraštis „USA Today“ praėjusią savaitę išspausdino straipsnį, kuris tarsi pagrindžia Vašingtono abejones. Mat, rašo jis, Amerikos saugyklos grūste prigrūstos branduolinių galvučių, kurias reikia utilizuoti. Nacionalinės branduolinio saugumo valdybos duomenimis, visiems 4200 užtaisų sunaikinti prireiktų 15 m., o perdirbti iš jų išmontuotus plutonio strypus į atominėms jėgainėms tinkamą kurą – 21 metų. Čia dar neįskaičiuoti tie tūkstančiai galvučių, kuriuos reikės sunaikinti, pasirašius naują sutartį. Šiemet Kongresas skyrė pinigų tik jiems saugoti. Kitų finansinių metų projekte numatoma biudžetą padidinti 5 proc., tuomet branduolinėms galvutėms išmontuoti bus skirta 84 mln. dolerių.

Rusija tokios problemos tarsi neturi. Atrodo, vietoj utilizavimo ji pasirenka branduolinių atliekų laidojimą beribiame Arkties vandenyne. Rusijos ekonomika nepajėgi dar užsikrauti ir šių užtaisų sunaikinimo naštos.

Taigi pirmame susitikime ekspertai tik apibrėš nagrinėjamus klausimus. Liepą du prezidentai gali pasirašyti politinį pareiškimą dėl naujos sutarties. Bet pagrindinė problema – tai laikas. Iki metų pabaigos JAV ir Rusija gali tik duoti signalą pasauliui, kad „perkrovimo“ mygtukas įsižiebė ir nebranduolinė era prasidėjo.