O iš tiesų ne viskas taip jau blogai: rusiškos dujos vėl pradėjo tekėti į Europą, Izraelis praneša išvedęs savo kariuomenę iš Gazos ruožo, naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, praėjus vos keletui valandų po priesaikos, įsakė 120 dienų pristabdyti karinės prokuratūros veiklą Gvantanamo kalėjime. Šį gerų naujienų vardijimą galima būtų tęsti. Tačiau pirmasis JAV vadovo žingsnis sulaukė ypatingo dėmesio. Jo potvarkis įsigaliojo nuo trečiadienio. Juo bus įšaldyta 21 byla, tarp kurių – teismo procesai prieš penkis kalinius, kaltinamus planuojant Rugsėjo 11-osios teroro aktus. Tuomet per teroro aktus Niujorke ir Vašingtone žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Iš tikrųjų Gvantanamo bazės prokuroras, gynybos ministro Roberto Gateso teikimu, įsakymą sustabdyti šių bylų tyrimą mažiausiai iki gegužės 20 d. davė prezidento inauguracijos išvakarėse. Tai įrodo, kaip greitai ir skrupulingai ketinami vykdyti juodaodžio prezidento pažadai. Jeigu tokia sparta bus ir ateityje, lengviau atsikvėps ir Amerika, ir visas pasaulis.

Gvantanamo karinė bazė Kubos saloje – tai ne tik kalėjimas, grotos ir kaliniai. Tai – teritorija, kurią JAV nuo 1903 m. nuomoja iš Kubos už padėvėto automobilio kainą – 4085 dolerius per metus. Nuo 1960 m. Fidelis Castro principingai atsisako priimti tuos pinigus iš vadinamųjų „okupantų“.

Gvantaname gyvena 7400 žmonių: 2400 kariškių ir 1940 civilių tarnautojų ne amerikiečių, daugiausia iš Filipinų ir Jamaikos. Pati bazė atrodo kaip įprastas ramus amerikiečių miestukas. Architektūra, gyvenimo ritmas ir net žmonių savimonė tokia, kad atrodo, jog gyvenimas čia sustingo praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Kaktusai, saulė, karštis ir įkaitusi žemė… Tarytum kurortas.

Iki 2001 m. rugsėjo 11 d. sutrumpintai vadinamoje Gitmo bazėje tebuvo 2500 gyventojų. Paskui atvyko dar 1600 – tarnauti naujai pastatytame „Deltos“ kalėjime. Už „Deltos“ ribų specialiojo padalinio „JTF-160“ darbuotojai nedėvi uniformų ir gyvena atskirai nuo kitų Gitmo gyventojų – karo jūreivių, kranto apsaugos karininkų, kurie kovoja su narkotikų gabentojais Karibų jūros baseine, ir jūrų pėstininkų – ypatingosios kastos JAV ginkluotosiose pajėgose.

1898 m., per vadinamąjį „puikųjį mažąjį karą“, kaip jį vadino Baltieji rūmai, būtent jūrų pėstininkai paveržė iš ispanų dabartinės Gvantanamo bazės teritoriją. Ši „Mažoji Amerika“ laisvės saloje, apsupta sargybos bokštelių ir 29 km spygliuotos vielos tvorų, iki šiol tebėra problema F. Castro režimui. Nuo tada, kai George’as W. Bushas paskelbė apie rengiamą „Deltos“ kalėjimo uždarymą, neaiškus tapo visos bazės likimas. Kubos nacionalinės asamblėjos pirmininkas Ricardo Alarconas tuoj pat prakalbo apie Gvantanamo jurisdikcijos klausimą, apie neabejotinas, pasak jo, Kubos teises į šią vietovę.

Kaip rašo vokiečių pažintinis žurnalas „Geo“, amerikiečiai pripažįsta, kad Gitmo seniai neteko savo strateginės reikšmės, ir tikisi, kad bazės statusas gali būti peržiūrėtas, kai tik nebebus F. Castro. Bet ne anksčiau – tai garbės reikalas. Ne veltui Gvantaname tokie populiarūs marškinėliai su užrašu „Žodžiai paguos. Žaizdos užgis. O garbė liks visiems laikams“.

Pasirodo, tokios garbės naujajam JAV vadovui B. Obamai nereikia. Agentūros „Reuters“ duomenimis, dabar kalėjime yra 248 kaliniai. Nuo 2002 m. jau paleista 520 nuteistųjų, iš kurių, Pentagono manymu, 61 tikrai grįžo į teroristinę veiklą. Nepaisant didelės rizikos, ketvirtadalį iš dabar ten esančių kalinių numatoma į laisvę išleisti per tris mėnesius. Kitų bylos bus peržiūrėtos, o kaliniai galbūt bus išsiųsti į kitus JAV kalėjimus.

B. Obama jau pirmą savo darbo dieną trečiadienį Baltuosiuose rūmuose surengė Nacionalinės saugumo tarybos pasitarimą, kuriame patvirtino, kad Gvantanamo kalėjimas, o paskui ir karinė bazė bus uždaryti. Paskui ateis eilė visiškai išsikraustyti iš daugiau šimtmetį eksploatuojamos teritorijos ir atnaujinti diplomatinius santykius su Kuba. Tai tik laiko klausimas. Ir garbės reikalas taip, kaip tą garbę ima suprasti naujoji Amerikos administracija.