Broliai latviai net ir krizės sąlygomis mėgsta humorą. Štai daugiau kaip 400 kaimyninės šalies gyventojų prieš Naujuosius metus pasirašė peticiją, kuria Rusijos verslininkas milijonierius Romanas Abramovičius kviečiamas pirkti… Latviją. Kiek anksčiau apie pustrečio tūkstančio parašų pasirodė kvietime Švedijai okupuoti šią šalį. Tarp jų – ir kino žvaigždės Chucko Norriso pavardė.

Kaip sakoma, būtų linksma, jei nebūtų liūdna. Latvija patiria didžiausią ekonominį nuosmukį iš visų ES narių. Manoma, kad 7,5 mlrd. eurų skolinimasis iš Tarptautinio valiutos fondo dar labiau ją įklampins. Mainais fondas reikalauja per artimiausius 3 m. sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc., įšaldyti pensijas, įvesti naujus mokesčius ir priversti net privatų sektorių mažinti atlyginimus savo darbuotojams. Latas turi laikytis fiksuoto kurso, o savivaldybės negalės imti paskolų ir gauti valstybės garantijų. Išlaidas valstybės valdymui teks sumažinti net 30 proc.

Tokie suvaržymai – ne iš gero gyvenimo. Latvija paprasčiausiai neturi kur dingti. Jau trečią praėjusių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas sumažėjo beveik 5 proc., dar tiek pat jis nukris šiemet. Šių metų Latvijos biudžetas apskaičiuotas pagal šio produkto sumažėjimą 1 proc.

Krizė ypač pasireiškia kylant bedarbių skaičiui. Latvijos valstybinės užimtumo agentūros duomenimis, gruodį nedarbas pasiekė 6,7 proc. Tuo metu Lietuvoje jis buvo 5,7 proc. Manoma, kad pirmą šių metų ketvirtį jis perkops 10 proc. ribą. Kylantis nedarbas paskatins dar didesnę emigraciją. Ekonomiškai aktyvi gyventojų dalis uždarbiauti išvyks į Skandinavijos šalis, Kanadą ir Rusiją.

Bet vis dėlto latviai – optimistai. Laikraštis „Biznes i Baltija“ atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad latvių prenumeruojamų verslo leidinių skaičius šiais metais nė kiek nesumažėjo… Dar daugiau: optimizmo nepraranda ir Latvijos Vyriausybė, kuri, kaip aiškina pirmosios peticijos autoriai, savo apetito neriboja. Jie kritikuoja, kad ji neatsisakė skirti apie 200 mln. eurų vadinamajai Šviesos piliai, tai yra Nacionalinei bibliotekai, statyti. Tiek pat išleista Rygoje tiesiant ilgiausią pasaulyje pietinį tiltą per Daugavą, kuris atidarytas lapkritį. Kreipimosi autoriai R. Abramovičiui žada šaunų priėmimą, darbščių ir patiklių Latvijos žmonių palankumą ir garantuoja ekologiškai švarią vietą milijonieriaus jachtai. Jie primena, kad, žurnalo „Forbes“ duomenimis, Londone gyvenančio turtuolio nuosavybė pernai buvo įvertinta 17 mlrd. eurų, o prieš kelerius metus šalies bendrasis vidaus produktas tesiekė 11 mlrd. 42 m. turtingiausias Rusijos oligarchas, kurio seneliai, beje, kilę iš Tauragės, valdo visą Čiukotką, tad įsigijęs Latviją jis ją dar aprūpintų ir nafta… Kas gali paneigti, kad ir lietuviai svajoja apie tokį šeimininkai?

Juokai apie latvių norą patekti į švedų valdas irgi negimė tuščioje vietoje. Gal jie atsirado, prisiminus ilgus 17 a. Žečpospolitos karus su švedais, o gal turint galvoje nuolatinį Rygos norą kartu su estais šlietis prie Skandinavijos ekonomikos. Ši peticija atsirado iškart po to, kai Latvijos finansų ministras Andersas Borgas apsilankė Stokholme ir neva užsitikrino finansinę Švedijos paramą.

Šiaip ar taip šis humoras labai patiko Maskvai. Jos politikai ir interneto svetainės pasimėgaudami kartojo daugiausia Latvijoje gyvenančių rusakalbių sudarytą minėtų peticijų turinį, norėdami įgelti Latvijos vadovams, kad šie neieško pagalbos Rytuose. Nebe reikalo svetainė „Regnum.ru“ primena, kad pagal 1721 m. Ništato sutartį Švedija dalį dabartinės Latvijos teritorijos su Ryga „amžinam naudojimui“ buvo perdavusi carinei Rusijai…