Jungtinių Valstijų prezidentas George‘as W. Bushas, kuriam šiame poste išbūti teliko apie tris savaites, patyrė dar vieną nesėkmę: jo planas iki kadencijos pabaigos atkurti taiką Artimuosiuose Rytuose ir net paskelbti Palestinos valstybę galutinai žlugo.

Radikali palestiniečių grupuotė „Hamas“ išprovokavo nuožmų Izraelio atkirtį, ir jos kontroliuojamą Gazos ruožą tiesiog užliejo „Išlydyto švino“ krioklys. Taip pavadinta atsakomoji žydų operacija, kuri jau nusinešė daugiau kaip 300 gyvybių. Sunku pasakyti, ar tai buvo adekvatus smūgis į savadarbių palestiniečių raketų atakas, kurios dažniausiai nepasiekdavo tikslo, o ir žuvo per jas vos du izraeliečiai. Vis dėlto, nepaisydama tokių skirtingų padarinių, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesiryžo pasmerkti kurios nors vienos konflikto pusės, o savo neeiliniame posėdyje tik paragino nutraukti kraujo praliejimą…

Tiesa, naujausiais pranešimais, „Hamas“ idėjinis lyderis Khaledas Mashaalas esą prakalbo apie naujas paliaubas su Izraeliu. Apie jas jis užsiminęs pokalbyje telefonu su Senegalo, kuris pirmininkauja Islamo konferencijos organizacijoje, prezidentu. Tikėsime tuo ar ne, bet šis ūmus konfliktas gali peraugti į intifadą („sukilimą“), kurių per visą konflikto regione istoriją, tai yra nuo 1967 m., įvyko du. Pirmasis truko 6 m. – nuo 1987 m. iki 1993 m., o antrasis plykstelėjo 2000 m. ir buvo užgesintas tik šiemet birželio 19 d., kai tarpininkaujant Egiptui Kaire buvo pasirašytas paliaubų susitarimas. Trapi taika nutrūko prieš pat katalikų Kalėdas, kai gruodžio 18 d. „Hamas“, atsakydama į keleto palestiniečių nužudymą, iš Gazos ruožo raketomis apšaudė žydų gyvenvietes.

Izraelio atsakymas buvo baisus.

Jei ciniškai svarstytume, ne tiek svarbus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius, o tai, kad regione vėl atsivėrė pragaras, kuriam užgesinti prireiks didžiulių pastangų. Pagrindinis taikos regione architektas Vašingtonas išgyvena tarpuvaldį: naujasis JAV prezidentas Barackas Obama dar tik nagrinėja žvalgybos gaunamą informaciją apie konfliktą, o G. W. Bushas ramiai sau doroja kalėdinį kalakutą savo viloje Teksase.

Palestiniečių autonomijos lyderis Mahmoudas Abbasas, neseniai viešėjęs Maskvoje, užsitikrino Rusijos paramą palestiniečiams, o gal net ir modernesnių raketų kompleksų „Grad“ (buvusių „katiušų“) tiekimą radikalioms arabų grupuotėms. Tiesa, M. Abbasas Rusijos sostinėje kritikavo savo politinį oponentą „Hamas“ vadovą Kh. Mashaalą, nes Yassero Arafato įpėdinis ir nuosaikesnio „Fatah“ judėjimo lyderis dar pavasarį buvo priverstas nusileisti islamistams ir palikti jų kontrolei Gazos ruožą. Bet M. Abbaso įgaliojimai baigiasi sausio 1 d., ir tai jis, žinoma, turi galvoje, kritikuodamas radikalus… O nesutaikomieji Izraelio priešai per visus 15 m., kai šeichas Ahmedas Yassinas įkūrė šią grupuotę, visada kartojo, kad Izraelis neturi teisės egzistuoti, jei nėra Palestinos valstybės.

Apžvalgininkai pastebi, kad kai kam šis konfliktas netgi naudingas. Antai „Reuters“ agentūros pranešimais, dėl paaštrėjusios padėties Artimuosiuose Rytuose naftos barelio kaina šoktelėjo 2 doleriais – iki 40 dolerių. OPEC priklausančios arabų šalys, kurios ir taip nuo Naujųjų metų sumažino naftos gavybą, dabar trina rankomis, kad naftos kaina šoktels. Tuo džiaugiasi ir Rusija, kuri, be to, tikisi didesnių užsakymų tiekti rusiškus ginklus palestiniečiams. JAV, remiančios Izraelio karinę mašiną, šiomis pasaulinės krizės sąlygomis taip pat laukia riebaus kąsnelio…

Kita vertus, pačiame Izraelyje vasario 10 d. vyks Kneseto rinkimai, tad kuo žiauresnis bus atsakas palestiniečiams, tuo daugiau galimybių Izraelio lyderiams vėl patekti į valdžią.

Įdomu, kad Izraelio užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, prašydama „supratimo ir paramos“ šiame naujame konflikte. Nesuprantamos tokios paramos paieškos, kai žūsta šimtai nekaltų žmonių, griaunamos mečetės ir ligoninės, kai regione naikinamos gležnos taikos užuomazgos.