Dailiai tautiškai pasidabinusi ilgakasė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko į susitikimą Maskvoje su Rusijos Vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu atėjo kiek įsitempusi. Ne tik dėl to, kad prezidentas Viktoras Juščenka paskutinę minutę nugvelbė jos lėktuvą Kijevo oro uoste, bet ir dėl neįprastai atšalusių abiejų šalių santykių.

Iš tikrųjų V. Putinas, nė nepažvelgęs į viešnią, derybas pradėjo nuo Kijevo kritikos dėl Gruzijai parduotų ginklų per krizę Kaukaze. Prieš pat vizitą J. Tymošenko teigė gavusi dokumentų, įrodančių, kad prezidentas V. Juščenka asmeniškai nurodė tiekti Gruzijai „žemė-oras“ klasės raketas „Buk-1“, rugpjūtį numušusias Rusijos karo lėktuvus. Be to, nuo 2004 m., kai į valdžią Gruzijoje atėjo Michailas Saakašvilis, Ukraina jai pardavė salvėmis leidžiamų kompleksų „Smerč“, kuriais buvo apšaudomas Cchinvalis, kovinių modulių „Škval“, tankų ir kitos ginkluotės. Dėl to esą nukentėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybinis pajėgumas ir V. Juščenkai gali grėsti apkalta.

Ukrainos ministrė pirmininkė pati į V. Putino rankas įdavė puikius argumentus, padedančius Maskvai diskredituoti Kijevą. Trečiadienio pavakare sėdėdama Rusijos prezidento rezidencijoje ji sutiko ir su tuo šeimininko kaltinimu, kad santykius su Ukraina komplikuoja vidiniai šalies valdančiųjų nesutarimai. J. Tymošenko galėjo būti patenkinta, kad dviejų Oranžinės revoliucijos herojų kovoje Maskva palaiko būtent ją.

Tas nuolankumas padėjo ministrei pirmininkei suderinti abiejų Vyriausybių memorandumą, kuris iki metų pabaigos taps nauja sutartimi dėl dujų tiekimo Ukrainai 2009 m. Dokumentas buvo parengtas tris valandas trukusiose derybose akis į akį ir su jau vakare į Maskvą atvykusiais Ukrainos delegacijos nariais.

Jose nutarta palaipsniui, per 3 m., didinti Ukrainai tiekiamų dujų kainą nuo dabartinės 179,5 dolerio už 1000 kubinių metrų iki beveik 400 dolerių. Toks kainos didinimas padėtų išvengti kasmet kylančių nesutarimų ir nuolatinių grasinimų užsukti kranelius. Kita vertus, tai būtų garantija rusiškų dujų vartotojams Vakarų Europoje, kurie per Ukrainos teritoriją gauna ketvirtadalį šio kuro. Žinoma, šis tranzitas priklauso ir nuo to, kokiu karščiu liepsnos politinė krizė šioje šalyje, ir nuo gresiančių jai teritorinių kataklizmų.

Paryžiaus „Le Figaro“ mano, kad Maskva, tenkindama kai kuriuos J. Tymošenko pageidavimus, tikisi, kad ji suformuos Aukščiausioje Radoje koaliciją su prorusiška Viktoro Janukovyčiaus partija. Dar prieš metus ji atmetė galimybę vienytis su Regionų partija ir žadėjo pažaboti dujų kainas. Prieš mėnesį iširus Oranžinei koalicijai, bendražygė perėjo į atvirą konfrontaciją su prezidentu, reikalaudama apriboti jo įgaliojimus ir atsisakydama ne tik pripažinti Rusijos agresiją prieš Gruziją, bet ir derinti su šalies vadovu dujų susitarimus su Rusija.

Prezidento aplinka nepritarė ir šiam ministrės pirmininkės vizitui į Maskvą, kuris nebuvo derintas su šalies vadovu. Prezidento sekretoriatas pareiškė, kad ji į Maskvą vyksta atsiskaityti dėl politinės padėties Ukrainoje ir gauti instrukcijas, kaip susilpninti V. Juščenkos įtaką. Niekam ne paslaptis, kad Rusija nenori aukščiausiuose postuose matyti nei Gruzijos, nei Ukrainos lyderių. Ji negali būti tikra, kad V. Juščenka nepaleis Parlamento ir kad J. Tymošenko Vyriausybė išsilaikys. Tačiau ir neturėdamas jokių garantijų, V. Putinas vis dėlto pakėlė J. Tymošenko reitingus jos žūtbūtinėje kovoje su V. Juščenka.

Tiesa, iki metų pabaigos dar beveik trys mėnesiai. Lietuviai šiam atvejui apibūdinti turi gerą patarlę: pažiūrėsim, kai dugną dėsim. Prisimindamas Rusijos ir Ukrainos dujų karą, niekas negali būti tikras, kad sutartis bus pasirašyta iki Naujųjų metų likus keletui valandų. Maskva atidžiai stebi ne tik ekonominę, bet ir politinę jėgų sanklodą Ukrainoje.

Pabaigoje – detalė apie J. Tymošenko kilmę. Pati ji tvirtina, kad pagal tėvo liniją iki dešimtos atšakos ji esanti latvė, tačiau motinos giminėje – visi gryni ukrainiečiai, nors tyrinėtojai tai ginčija. Tačiau ši genealogija tik šiaip sau, kaip jos dailios politikės įvaizdžio papildymas.