Tai, apie ką kalbėsime šįkart, niekaip nesusiję su sekmadienį įvykusiais parlamento rinkimais Baltarusijoje. Su politika – tiek, kiek Rytai energetiką naudoja kaip politinio spaudimo priemonę. Taigi, iš Minsko pranešama, kad baltarusiai pasirinko pirmosios šalyje atominės elektrinės statybos vietą. Oficialiai ji bus paskelbta iki gruodžio 1 dienos.

Naujienų agentūra BELTA išplatino pranešimą, kad valdžios pareigūnai ir ekspertai apsistojo ties pasieniu su Lietuva – Gardino srities Astravo (baltarusiškai – Ostrovieco) rajonu. Kitos dvi – Mogiliovo srityje prie sienos su Rusija – paliktos kaip rezervinės.

Astravo aikštelė – vos 18 km nutolusi nuo rajono centro, o iki sienos su Lietuva – tik 20 km. Tiesiu keliu iki Minsko tektų važiuoti 134 kilometrus, o iki Vilniaus – 53. Būsima statybvietė apsupta vandens telkinių: iki Svirio ežero yra 19, iki Saročano ežerų grandinės – 14, o iki Vilijos (Neries) – tik 6 kilometrai.

Tai bus dviejų blokų atominė elektrinė – po 1000 megavatų kiekvienas. Bendruosius statybos darbus ketinama pradėti dar šiemet, o pačią jėgainę statys kitų metų pabaigoje. Pirmasis blokas pradės veikti maždaug 2016 m., o antrasis – dar po dvejų metų. Projekto kaina – iki 6 mlrd. dolerių.

Elektrinei numatyta apie 100 kvadratinių kilometrų teritorija Astravo pasienio zonoje, o pati jėgainė bus statoma 10-12 kv. km plote.

Šių metų pradžioje Baltarusijos energetikos ministerijoje buvo įkurtas atominės energetikos departamentas, kuris rūpinsis ne tik statybos finansavimu, branduolinio saugumo klausimais, bet ir visuomenės informavimu apie projektą. Principinis sprendimas statyti jėgainę buvo priimtas sausio 15 dieną, ir jam vadovavo pats Aleksandras Lukašenka. „Visi klausimai mums labai svarbūs, taip pat ir gyventojų saugumo, ir ne tik mūsų šalies“, – tuomet kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Iki šiol paraiškas dalyvauti statyboje pateikė tik Rusijos kompanija „RosAtom“, tačiau anksčiau susidomėjimą projektu parodė bendra prancūzų ir vokiečių kompanija „Areva“, taip pat Iranas, su kuriuo Maskva ir Minskas palaiko draugiškus ryšius.

Žinoma, lyderio vaidmenį šioje statyboje pasirengusi imtis Rusijos valstybinė kompanija. Ji ne tik dalyvauja konkurse, bet ir pasirengusi tarpininkauti suteikiant kreditą elektrinės įrengimams. Rusija apmokys personalą, tieks branduolinį kurą ir jį utilizuos, taip pat pasirengusi lengvatinėmis sąlygomis imtis projektavimo ir įrengimų eksploatavimo darbų.

Kodėl Minskas pagrindine aikštele pasirinko geologiniu ir hidrologiniu požiūriu tokį sudėtingą ir unikalų pasienio su Lietuva rajoną, galima tik spėlioti. Neabejotina, kad statybos vieta suderinta su Tarptautine atominės energetikos agentūra, kuri kelia griežtus reikalavimus panašaus tipo jėgainių statybai, nes tragiška Černobylio pamoka pirmiausiai pamokė Ukrainos kaimynus baltarusius.

Tačiau tuo metu, kai Lietuva nuo 2009-ųjų pradžios turi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, Baltarusija pradeda statyti naują. Beveik tuo pačiu metu – kito dešimtmečio viduryje – abu kaimynai turi paleisti naujus atominės energetikos galingumus. Dvi branduolinės jėgainės kas keli šimtai kilometrų –nepaprastas tokių objektų tankis Europoje. Be to Rusija planuoja tokios pat elektrinės statybą Kaliningrado srityje.

Suprantama, kad pagrindinė elektrinės statybos priežastis – Baltarusijos siekis sustiprinti šalies energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Baltarusijos valdininkai ir mokslininkai apskaičiavo, kad AE statyba leis sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą 3,5-5 mlrd. kub. metrų per metus, 15-20 proc. sumažės elektros energijos gamybos kaina, į atmosferą bus išmetama 7-10 mln. t mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Dar pernai laikraštis „Vilniusskij Forum“ rašė, kad sunkiau pakeisti neigiamą Baltarusijos gyventojų požiūrį į tokias jėgaines. Dėl jos nerimauja ekologai, nes šalyje turės būti saugomos radioaktyvios atliekos, taigi, elektrinės teritorija ir aplinka bus neišvengiamai užteršta. 2006 m. susikūręs kelių Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų susivienijimas pradėjo kampaniją prieš AE statybą, yra ir visuomeninių iniciatyvų, pasisakančių už ekologinį šalies saugumą.

Nuosavai jėgainei nepritaria ir kai kurie mokslininkai: pavyzdžiui, buvęs Branduolinės energetikos instituto direktorius ir mažagabaritės atominės stoties „Pamir“ kūrėjas, garsus, šiemet miręs baltarusių fizikas Vassilis Nesterenka viename interviu sakė, kad Baltarusija savo biudžete neturi pinigų saugiai ir greitai jėgainės statybai.