Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, atrodo, jau naudojasi birželį pasamdyto žymaus britų įvaizdžio kūrėjo, politikos technologo lordo Timothy Bello patarimais. Matyt, būtent šis specialistas patarė kurį laiką neišsakyti savo nuomonės dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto. Ir tikrai, ilgai laukęs ir taip paerzinęs Maskvą bei sulaukęs jos priekaištų, Baltarusijos vadovas pagaliau puolė girti Rusiją, kad ši Pietų Osetijoje veikė „ramiai, sumaniai ir gražiai“.

Susitikęs Sočyje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, jis ėmė liaupsinti Rusijos prezidentą ir sakė, kad „atėjo laikas nepaprastiems sąjunginės valstybės veiksmams“. Jaukiai įsitaisę prabangiame Rusijos oligarcho Olego Deripaskos viešbutyje, abu lyderiai pasidžiaugė, kad prekių apyvarta tarp dviejų šalių pasiekė 30 mlrd. dolerių, tačiau opaus Minskui dujų kainų klausimo jie sąmoningai nelietė, bet nubrėžė karinio bendradarbiavimo vizijas, nes būtent dabar Maskvai reikia atgaivinti ir konkretizuoti sąjunginės valstybės kolektyvinio saugumo idėją.

Taigi vadovai be sunkumų susitarė dėl bendros priešlėktuvinės gynybos sistemos Baltarusijos teritorijoje. Tai būtų dar vienas atsakas į trečiadienį Varšuvoje pasirašytą Lenkijos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dislokuoti priešraketinio skydo elementus. Už tai Varšuvą saugos keletas artimojo ir vidutinio nuotolio raketų kompleksų „Patriot“.

Susitarimas tarp Maskvos ir Minsko turėtų būti pasirašytas rugsėjį. Kaip žadėjo Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas, atsakymas į amerikiečių skydo dislokavimą Lenkijoje „bus techniškai paprastas, bet efektyvus ir greitas“. Laukti iš tikrųjų ilgai nereikėjo.

Tačiau ekspertams kyla įtarimas, kad tai vėlgi tik žodžiai. Nepriklausomų valstybių sandraugos instituto direktoriaus pavaduotojo Vladimiro Žarichino nuomone, iki bendros sąjunginės valstybės sukūrimo dar labai toli, nes nei Rusija, nei Baltarusija nepasirengusios susitarti dėl valdžios joje. O ką tuomet bekalbėti apie bendrus projektus? Todėl, specialisto nuomone, Sočyje abu prezidentai susitiko tik tam, kad išklausytų A. Lukašenkos paramos Maskvai žodžių…

Bet negalima paneigti, kad Rusija visokiais būdais stengiasi duoti atsaką Amerikos priešraketinio skydo dislokavimui Rytų Europoje. Rusijos generolai šiek tiek praskleidžia paslapties skraistę. Pavyzdžiui, Kaliningrado srityje numatyta dislokuoti operatyvinius taktinių raketų kompleksus „Iscander“, kurių taip pat bus ir Baltarusijos teritorijoje. Šie kompleksai gali būti aprūpinti tiek balistinėmis, tiek sparnuotosiomis raketomis, kurių skrydžio nuotolis daug didesnis ir siekia iki 500 km.

Šalia Lietuvos ir Lenkijos sienų taip pat bus dislokuoti tolimieji bombonešiai „Tu-22M-3“, galintys skraidinti tolimojo veikimo sparnuotąsias raketas. Anksčiau buvo skelbta, kad Rusijos flotilė Baltijos jūroje vėl bus aprūpinta branduoliniais užtaisais, o šiam regionui militarizuoti Rusija skirs kur kas daugiau lėšų negu iki šiol. Laikraštis „Izvestia“ neseniai pranešė, kad rusų tolimosios strateginės aviacijos lėktuvai „Tu-160“, vadinami dar baltosiomis gulbėmis, ir „Tu-95MC“, kuriuos NATO vadina lokiais, jau leidžiasi Kuboje.

Taigi į skydą Rusija žada atsakyti kitu skydu. Dabar visu perimetru nuo Baltijos iki Juodosios jūrų Rusija kaupia karinę galią. Laikraštis „The New York Times“ neseniai rašė, kad, teikdama humanitarinę pagalbą Pietų Osetijos gyventojams, neseniai Rusija jos teritorijoje dislokavo operatyvinių taktinių raketų kompleksus „Točka“, kuriuos ji sėkmingai naudojo Čečėnijoje.

Žvelgiant į Maskvos geopolitinius planus, dėmesį atkreipia į Maskvą atvykęs Sirijos prezidentas Basharas Assadas, kuris, laikraščio „Kommersant“ pranešimu, vizito išvakarėse sutiko Viduržemio jūros regione dislokuoti rusiškas raketas „Iscander“.

Žodžiu, Rusija laikosi žodžio: ji įnirtingai ieško draugų, kurie padėtų atremti NATO ir Vašingtono iššūkius ir užtikrinti užimtų pozicijų saugumą.

Įtampa Europoje auga.