Kodėl Lietuva kaišioja pagalius į ratus?
Netrukus Lietuva švęs ketvirtuosius narystės ES metus. Šiaurės Atlanto organizacijoje mūsų šalis yra nuolat giriama ir tapusi pavyzdžiu kitoms narėms, o štai politinėje ir ekonominėje Europos Bendrijoje jos vardas siejamas su kategoriškais reikalavimais, įtartinomis sąlygomis, įvairiais kaprizais. Tokia Lietuva kitoms 26 Bendrijos šalims ir dabar artėjant ketvirtosioms narystės metinėms.
Vokiečių laikraštis „Handelsblatt“ muša pavojaus būgnus, kad Vilnius ketina sužlugdyti antradienį Liuksemburge rengiamą ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo išvakarėse Lietuva iškėlė keturis reikalavimus, dėl kurių reikėtų atidėti ES ir Rusijos derybas dėl bendradarbiavimo sutarties. Ji siūlys iki kito Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio gegužę atidėti klausimą dėl mandato suteikimo pradėti ES ir Rusijos derybas. Ilgai rengiamą ir nuolat stabdomą sutartį numatoma pasirašyti birželio 26–27 d. Sibire vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime, kuriame dalyvaus naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Su tokia „dovanėle“ anksčiau nenorėjo taikstytis Lenkija, o dabar – ir jos kaimynė Lietuva.
Vilnius iškėlė keletą sąlygų. Pradedant derybas, reikia suteikti garantijas dėl Rusijos energijos išteklių tiekimo. Nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu „Družba“, Lietuva priversta ją įsivežti kitu brangesniu keliu, o tai pakerta jos ir kitų Baltijos šalių energetinį saugumą. Be to, Lietuva siekia, kad Rusija atnaujintų bendradarbiavimą teisinėje srityje, ypač tiriant Kaliningrado srityje dingusio verslininko bylą. Tarp reikalavimų – išmokėti kompensacijas sovietmečiu dingusių Lietuvos žmonių artimiesiems ir giminaičiams. Kitas reikalavimas susijęs jau su Rusijos politika buvusiuose sovietiniuose pakraščiuose Gruzijoje ir Moldovoje. Lietuva reikalauja taikiu būdu spręsti konfliktus Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Padniestrėje, vengti šiurkštaus spaudimo Gruzijai ir Ukrainai, joms pareiškus norą stoti į NATO.
Pripažinkime: reikalavimų paketas solidus ir gana sunkiai įgyvendinamas. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris įpareigotas Liuksemburge paskelbti šias keturias deklaracijas, ministrų posėdžio išvakarėse pareiškė, kad Lietuvos pozicija bus „išsišokimas“ ir jis nesąs tikras, ar ko nors Vilnius pasieks, bet bandyti verta. Toks ministro neryžtingumo demonstravimas prieš susitikimą vargu ar padės apginti mūsų šalies pozicijas ES…
Vakarų spauda neslepia susierzinimo dėl naujų Lietuvos ultimatumų. ES ir Rusijos partnerystės sutartis blokuojama jau nuo 2006 m. pabaigos. Iš pradžių jai priešinosi Lenkija, kai Rusija uždraudė įvežti į šalį lenkiškos mėsos produktus. Varšuva tuomet atsisakė pritarti deryboms dėl sutarties su Rusija. Naujas nesutarimų pliūpsnis buvo vienašalis Rusijos sumanymas, apeinant Baltijos šalis, tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Tuomet joms pavyko suvienyti į bendrą frontą ir kitas regiono valstybes – Skandinavijos šalis. Tada estafetę perėmė Lietuva, apkaltinusi Maskvą energetiniu spaudimu uždarant naftotiekį „Družba“. Briuselyje skamba ir kiti Vilniaus reikalavimai, nors jų pastarajame reikalavimų pakete ir nėra, pavyzdžiui, dėl okupacinio sovietinio režimo pripažinimo nusikalstamu, dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo… Lietuva nesulaukia jokių ženklų iš Briuselio, kad šiems reikalavimams būtų pritariama ar juos numatoma svarstyti.
Jeigu antradienį ministrai nesusitars pradėti derybų su Rusija, visas suartėjimo su ja grafikas bus apverstas aukštyn kojomis, rašo „Handelsblatt“. ES pirmininkaujanti Slovėnija skuba mandatą deryboms Europos Komisijai suteikti iki D. Medvedevo inauguracijos gegužės 7 d. ir ragina Lietuvą savo problemas sureguliuoti tiesioginėse derybose su Maskva bei netrukdyti sutarties sudarymo procesui, kuris užsitęsė jau 2 m. Tačiau diplomatai Briuselyje ir Liuksemburge įsitikinę, kad šansų susitarti antradienį tėra kokie 5 proc.