Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus perspėjimas laikraštyje „The Financial Times“ apie tai, kad Rusijos ekonominis atgimimas gali ją pastūmėti pradėti „šaltąjį karą“, nuskambėjo kitos jo svarbios kalbos išvakarėse. Šalies vadovas vyksta į trečiadienį Davose prasidedantį ekonomikos forumą, kuriame skaitys pranešimą apie Rusiją ir jos kaimynes.

Jau dabar galima numanyti, koks bus tos kalbos tonas. Tai bus trečias priminimas Rusijai apie savo vietą demokratiniame pasaulyje ir jos įsipareigojimus: neseniai užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdyje V.Adamkus priminė Maskvai, apie būtinumą pripažinti Baltijos šalių okupacijos faktą ir reikalavimus atlyginti jos padarytą žalą, prieš aštuonerius metus įvertintą 28 milijardais JAV dolerių.

Interviu įtakingam britų dienraščiui V.Adamkus tarsi norėjo paruošti Vakarų politikos „vartotoją“ galimai aštriam pasisakymui Davose ir sustiprinti jo įspūdį. Tas efektas gali būti dar didesnis, kadangi V.Adamkus Šveicarijos kalnų kurorte kalbės visų Baltijos šalių, kurie nesiunčia savo vadovų į forumą, vardu.

O pasakyti yra ką. Tik iš pradžių – maža pastaba: Šaltąjį karą Rusija ne norėtų pradėti, o jis jau seniai vyksta. Pirmasis šaltukas pasijuto po garsiosios V.Putino kalbos Miunchene, kai Rusijos vadovas atvirai pagrasino Amerikai dėl jos planų dislokuoti Rytų Europoje Priešraketinės gynybos sistemas, o Lenkijai ir Čekiją perspėjo, jei jos sutiks jas priimti.

Karinės naujienos ėmė ristis lyg sniego griūtis: Rusija atnaujino tolimųjų skydžių bombonešių patruliavimą visame pasaulyje, sustabdė dalyvavimą Įprastinės ginkluotės mažinimo Europoje sutartyje, pranešė permesianti į Baltarusijos teritoriją, prie NATO rytinių sienų, vidutinio nuotolio raketas „Iscander“, ėmė varžytis dėl strateginių ir gausių energetikos išteklių plotų Arkties vandenyne.

Naujas prasidėjusio Šaltojo karo recidyvas – Britų tarybos padalinių Rusijoje uždarymas. 1934 m. Didžiojoje Britanijoje įkurta organizacija tuomet buvo kaip atsakas nacistinei ideologijai ir propagandai, po karo ji skatino kultūrinį dialogą tarp tautų ir valstybių. Iš 109 pasaulyje veikiančių padalinių Rusijoje dirbo 16.

Nuo sausio 1-osios skyriams Sankt Peterburge ir Jekaterinburge buvo įsakyta užsidaryti, jų darbuotojai buvo apklausiami ir persekiojami. Britų tarybai pareikšta, kad ji neturėjo jokio juridinio statuso ir be to pažeidė finansinius reikalavimus.

Bet užsienio reikalų ministras S.Lavrovas (beje, jo duktė tarybos siuntimu taip pat baigė mokslus Londone) išsidavė: BT skyriai uždaromi dėl to, kad Londonui po A.Litvinenkos nunuodijimo nebuvo išduotas įtariamas nusikaltimu A.Lugovojus, ir Didžioji Britanija atsisakė bendradarbiauti su FST antiterorizmo srityje.

Londonas pareiškė išsiųsiąs 34 Rusijos diplomatus, o Maskva – atsakysianti adekvačiai. Taip tarp buvusių II pasauliniame kare antihitlerinės koalicijos partnerių prabėgo juoda katė, ir imta kalbėti net apie diplomatinių santykių nutraukimą…

V.Adamkus tvirtina, kad Baltijos regione Kremlius kuria „nereikalingą įtampą“. Tokia ji jau sukurta. Pradedant dujotiekio į Vokietiją tiesimu Baltijos jūros dugnu, kai Maskva net nerado reikalo pasitarti su regiono valstybėmis. Politiniu spaudimu, naudojant energetikos išteklius. Išpūstu skandalu dėl Bronzinio kareivio perkėlimo Taline. Šnipinėjimu kaimyninėje Latvijoje, dėl ko Ryga paskelbė persona non grata vieną ambasados darbuotoją.

Nepaisant to Latvijos prezidentas V.Zatleras, kaip ir prieš pustrečių metų Vaira Vykė-Freiberga, ketina vykti į Maskvą. Į Vilnių ne kartą kviečiamas V.Putinas nesiryžo paviešėti pas Maskvos pravardžiuojamus :“šizofrenikus“, taip nusileidęs net M.Gorbačiovui, kuris Lietuvą aplankė ypač neramiu laikotarpiu – 1990-ųjų sausį… Dabar neva laukiame liberalesnių pažiūrų D.Medvedevo vizito.

Savo interviu britų laikraštyje V.Adamkus tarsi ragina Vakarų politikus įvertinti Rusijos posūkį į Šaltąjį karą. Tikimasi, kad Davose jis tai pakartos. Kad tik šiapus ir anapus Atlanto jį išgirstų…