Kodėl blogėja Turkijos ir JAV santykiai?

Turkija vis labiau tampa Vakarų galvos skausmu. Dar nenuščiuvo ginčai dėl armėnų genocido 1915 m., o jau iki karinių veiksmų temperatūros įkaito kurdų klausimas. Ankara elgiasi taip, tarsi būtų supykusi ant viso pasaulio dėl tragiškų savo istorijos posūkių, neišspręstų nacionalinių reikalų ir nesėkmingų bandymų prisibelsti į ES.

Amerikiečių iniciatyva 1952 m. priimta į NATO, Turkija puikiai supranta savo reikšmę Aljanse ir partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis svarbą, tačiau paradoksas, kad būtent Ankaros ir Vašingtono santykiuose dabar pastebimas didžiausias plyšys.

Kaip jis atsirado?

Labiausiai turkai įsižeidė, kai spalio pradžioje JAV Kongresas priėmė demokratų pasiūlytą rezoliuciją, kurioje armėnų persekiojimas Osmanų imperijoje vadinamas genocidu. Kaip laikraščiui „Berliner Zeitung“ pareiškė Turkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas, tokiu savo požiūriu Vašingtonas pats sau iššovė į koją. Generolas prognozuoja, kad, jei niekas nepasikeis, dvišaliai Turkijos ir JAV santykiai bus nepataisomai sugadinti.

O kas gali pasikeisti, jei Ankara griebėsi sutramdyti kurdus ne tik savo teritorijoje, bet ir Šiaurės Irake… Spalio 21–23 d. Turkijos kariuomenė 10–20 kilometrų įsiveržė į Iraką ir nukovė, „Reuters“ agentūros pranešimu, 34 Kurdistano darbininkų partijos kovotojus. Po operacijos 300 turkų kareivių grįžo į kareivines, o premjeras Tayyipas Erdoganas išdidžiai atmetė JAV patarimą susilaikyti nuo invazijos į kaimyninę šalį: esą tam leidimą davęs Turkijos Parlamentas. Po šios daugiau parodomosios operacijos penktadienį Vašingtono iniciatyva Bagdade vyko Irako ir Turkijos ministrų pasitarimas, tačiau po pusantros valandos jis baigėsi be rezultatų. Taigi Ankarai paliktos laisvos rankos operaciją pakartoti.

Turkai neslepia savo nepasitenkinimo ne tik kurdus globojančiu Irako režimu, bet ir Amerikos pozicija. Turkija buvo laikoma JAV vasale, nes, priimant ją į NATO, Vašingtonui rūpėjo sustiprinti savo pozicijas šalia Sovietų Sąjungos. To meto Turkijos Konstitucija, kaip rašo „Berliner Zeitung“, nė iš tolo neatitiko Vakarų demokratinių vertybių sistemos, o ir šių laikų Ankaros požiūris, pavyzdžiui, į žmogaus teises, gerokai nutolęs nuo jos.

Pritempta iki Aljanso, Turkija gavo didžiulę paramą iš Vakarų, jos ekonomika augo kaip ant mielių, ir tuomet ji ėmė reikšti savo pretenzijas. ES į jas kol kas neįsiklausė, tačiau JAV Ankaros ambicijų turi paisyti. Turkijai nenaudinga konfrontacija su Sirija ir Iranu, su kuriomis nesutaria Vašingtonas, nes per šias šalis eina svarbiausi turkų tranzito keliai į arabų šalis. Tai lemia ir Turkijos elgesį: ji atsisakė leisti naudotis savo teritorija JAV kariuomenės invazijai į Iraką, pasikvietė „Hamas“, kai užpernai vasarą Izraelis smogė Libanui, dabar priešinasi Amerikos planams Irako teritoriją padalyti į tris dalis – sunitų, šiitų ir kurdų, nes bijo, kad autonomija pasiskelbęs Kurdistanas įgaus aukštesnį savarankiškumo statusą. Šiuo atžvilgiu Vašingtono padėtis kebli: juk per Turkiją eina 70 proc. krovinių, skirtų JAV kariuomenei Irake…

Nuo Amerikos priklausoma Irako valdžia neliečia apie 16 proc. visų Irako šiaurėje gyvenančių kurdų. Patariama Vašingtono, ji toleruoja maždaug 3000 kurdų kovotojų veiksmus, kurie iš esmės yra teroristiniai. Vis daugiau turkų įsitikina, kad NATO ir JAV Kurdistano darbininkų partijai teikia netiesioginę paramą, siekdamos destabilizuoti padėtį, rengiantis referendumui dėl naujos Turkijos Konstitucijos.

Kažkas yra pasakęs, kad šiuolaikiniame pasaulyje visi konfliktai kvepia nafta. Ne išimtis ir vadinamasis Kurdistanas. Lapkritį šiame regione turi įvykti referendumas dėl Irako miesto Kirkuko prijungimo prie šios autonomijos. Rajone yra didžiulės naftos atsargos. Čia kasdien išgaunama apie 1 mln. barelių šios žaliavos. Turkijai būtų nepaprastai skaudu, jei šalia susikurtų galinga priešiška valstybė, stebuklingu naftos kvapu nuviliojanti buvusius jos partnerius.

Read previous post:
Latvija – nesvetingiausia imigrantams ES šalis

Ar ES valstybės pakančios imigrantams iš trečiųjų šalių? Kokios sudaromos sąlygos atvykėliams iš svetur? Ar imigrantai yra visateisiai svetimos valstybės...

Close