Jau laikas.
Aklais rūkais nuėjo Lietuva.
Gimdyvės ar girtuoklio klyksmas?
Kažkur ištirpsta dzūkiška daina,
Lyg dūmas nyksta veidas mylimas…Jau laikas.
Priimk anūką – mano tavo kraują.
Tai jis – tauta ir meilė, ir rasa,
Tai jis nuo pirmo kvėpsnio reikalauja,
Kad būtų tokia pat ir Lietuva.

Jau laikas.
Duok ranką. Stokimės ir eikim –
Per miestus, per trobas, per lūpas.
Girdžiu, kaip tėvas duoną raiko
Ir kaip kvatojas Lietuvos anūkas…

Jau laikas.

2007

Ko varžais?
Juk beržai
Amžinai
Bus savi.
Jie stovės
Pakelėj
Ir žiūrės
Lyg gyvi,
Kas išeis,
Kas pareis,
Kas keliais
Šiaip praeis –
Be tikslo

Jie tylės
Po nakties,
Po dienos
Jie tylės.
Ir kai plykstels
Žaibai,
Mes tvirtai
Prie beržų
Išdidžių
Prisiglausim.
Ko varžais?
Juk beržai
Irgi mūsų…

“Moksleivis”, 1968

Skambėjimas svaigus bedugnių šulinių.
Krinti krinti tuščiu žvangėjimu
Ir prisipildai skaidruma – tarytum tų akių,
Kurias naktim vėsiom įsimylėjai.Vaikai ir seniai, ir kupstai bernų
Tik sulekia, tik šneka, tiktai čepsi:
Ach, ir gardumas mūsų vandenų!
Ach, ir skaidrumas mūsų vandenų!
Uliosime per naktį!

Brangus skambėjime,
Jau šuliniai suplukdė smėlį,
Ir iš gūdžios tamsos ataidi aimana.
Prašau tik vieno:
Sunkiuoju laiko akmenim
Tu neužversk skaidrios versmės.

***

Kai tavo plaukus gelsvus šukuoja
Ir pina kasą sugrįžę medžiai
Ir kai vaikučiai godžiai įkniumba
Į tavo seną šventą krutinę
Kai rasą šildo suskirdę rankos
Ir duoda gerti trapiam paukščiukui,-

Jei nebylys tada aš būčiau,
Tylėčiau tik prie tavo lango,
Miela gimtine.

1972-08-25, Balbieriškis

Numirė ir atgulė po liepom atmintis.
Kaip lengva
Dabar surasiu popieriaus ir parašysiu laišką ateitin –
Vaikų vaikams, sūnums ir dukterims,
Kad jie žinotų,
Kur ieškoti molio – puodynėms ir stabams,
Krosnims ir vaikams, o plieno – grotoms…Aš laišką parašiau. Tik taško nepadėjau,
Nes trukdo atmintis
Po liepom apraudota…
1972-06-26

Įsmigo bažnyčia taip skaudžiai, taip skaudžiai į debesį.
Nepaskrenda paukštis.
Ant kryžiaus leidžiasi
Ir gieda amžiną atilsį.

Išraizgė, išpynė lyg bulvienojais
Šaltiniai laukymę
Ir padalijo kiekvienam žmogui
Arklių, kumeliukų ir žemės po lygiai.

Atgulęs senelis pavėsy sapnavo
Lentų kvepėjimą,
Vargonų ir paukščių aimaną
Ir šiltą gyvulių lytėjimą.

Tai ten mano namas.
Ten mano gimtinė.

1972-05-07, Vilnius