Komentarai

Rusų žvejyba tarptautiniuose vandenyse

Paneigusio kalbas apie tai, kad rengia dirvą užleisti prezidento postą Vladimirui Putinui, Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo savaitgalio kelionė į Prancūziją ir Jungtines Valstijas nepaprastai svarbi pirmiausia jam pačiam.

Penktadienį Rusijos ir ES viršūnių susitikime Nicoje duotas signalas deryboms dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties atnaujinimo. Ji baigė galioti pernai gruodį, tačiau metams buvo pratęsta. Ar tai bus padaryta, didžiulių abejonių kėlė Rusijos invazija į Gruziją rugpjūtį ir po to kilusi pasipiktinimo Maskva banga. Galų gale protestai atlėgo, kai Briuselis paskelbė, kad Rusija įvykdė Nicolas Sarkozy ir D. Medvedevo plano reikalavimus. Iš 27 ES narių taip nemanė dvi šalys – Lietuva ir Lenkija, tačiau jų prieštaravimo niekas negirdėjo, kol galų gale bjauriuoju ančiuku Bendrijoje beliko Lietuva.

Taigi Nicoje vyravo pakili nuotaika, ir to, kad Maskva ne iki galo įvykdė Kaukazo krizės sureguliavimo plano reikalavimus, niekas ir nepriminė. Svarbu, kad Rusija po ilgų diskusijų išplėš naują strateginės partnerystės sutartį, kuri Maskvai ypač naudinga siautėjančios finansų krizės sąlygomis. Ji ne mažiau reikalinga ir Vakarams, kurie vis labiau atsiduoda vulgariajam pragmatizmui: demokratinės vertybės nieko vertos, kai reikia pigių dujų ir naftos. V. Putinas ir toliau manipuliuoja šia priklausomybe. Antai jis vėl klausia Europos valstybių, ar joms reikalingas dujotiekis Baltijos jūros dugnu… Continue reading…

Tavo valanda išmušė, Dmitrijau Anatoljevičiau…

Nepraėjus nė savaitei po karingo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pranešimo Dūmoje, šalies vadovas Parlamentui paskubėjo pateikti Konstitucijos pataisas, kurios numato nuo 4 iki 6 m. pailginti prezidento įgaliojimų trukmę. Apžvalgininkai šią iniciatyvą vertina kaip bandymą sudaryti sąlygas Vladimirui Putinui grįžti į aukščiausią valstybės postą. Ispanų laikraštis „El Pais“ cituoja Kremliaus politikus, manančius, kad D. Medvedevas neišbus šiame poste nė 4 m. Dienraštis pastebi, kad V. Putinas visą laiką alsavo į pakaušį savo statytiniui, kuris, priešingai negu daugelis tikėjosi, nė per žingsnį nenutolo nuo savo šeimininko linijos.

Taigi trys Konstitucijos pataisos turės įtakos keturiems jos straipsniams. Siūloma prezidento įgaliojimus pailginti iki 6 m., o Valstybės Dūmos – iki 5 m., taip pat numatoma, kad Vyriausybė kasmet atsiskaitytų Parlamentui už savo veiklą, tačiau pataisoje nėra nurodyta, kad būtent ministras pirmininkas turėtų atvykti į Dūmą. Continue reading…

Vilnius ir Varšuva gavo ES pamoką

ES neketina toliau laikyti įšaldžiusi naujos Rusijos ir ES Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, nors Lietuva ir Lenkija šito reikalavo, motyvuodamos tuo, kad Maskva dar neįvykdė visų Nicolas Sarkozy plane dėl Gruzijos prisiimtų įsipareigojimų. Taigi lapkričio 14 d. Nicoje Rusijos delegacija bus sutikta kur kas svetingiau, negu kada nors. Europos šalių nesustabdys nei Maskvos planai Kaliningrado srityje dislokuoti taktines raketas „Iskander“, nei atšilimo ženklų nerodantys santykiai su nauja Baltųjų rūmų administracija.

Tokios nuostatos vyravo Briuselyje pirmadienį susirinkusių ES ministrų posėdyje, kuriame iš esmės pritarta Europos Komisijos siūlymui atnaujinti derybas su Rusija. Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ES gynybos ir saugumo politiką, pasirengimą gruodžio 11–12 d. vyksiančiai vadovų tarybai ir santykius su Rusija. Continue reading…

Nelauktas Rusijos smūgis B. Obamai

Jau pirmosiomis valandomis, kai ne tik Amerika, bet ir likęs pasaulis džiūgauja, tikėdamasis permainų, išrinkus naują Jungtinių Valstijų prezidentą, Maskva kerziniu batu pamina bet kokias viltis gyventi santarvėje. Nenuostabu, kad tokia proga seka kokio nors Vladimiro Žirinovskio prognozė, jog Amerika netrukus subyrės. Vis dėlto iškart po prezidento rinkimų Amerikoje akibrokštą savo metiniame pranešime pateikė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jis pareiškė, kad Kaliningrado srityje bus dislokuotos mažo nuotolio taktinės raketos „Iskander“ kaip atsakas į amerikiečių priešraketinį skydą, kuris susitarimais su Lenkija ir Čekija bus įrengtas šiose Rytų Europos šalyse. Continue reading…

B. Obama – amerikiečių viltis krizės fone

44-ojo JAV prezidento rinkimų kampanija baigėsi. Atrodo, kad jaunystė, entuziazmas ir puikūs oratoriaus sugebėjimai įveikė konservatyvų mąstymą, tradicines vertybes ir kiek senstelėjusią respublikonų užsienio politiką. Pirmą kartą per ilgesnę kaip 200 metų prezidentų rinkimų istoriją į Baltuosius rūmus įžengs 47-erių tesulaukęs juodaodis teisininkas Barackas Obama.

Analitikai spėlioja, kokie sunkumai laukia šio „istorinio“ prezidento. Continue reading…

Trys tamsūs bruožai B. Obamos portrete

Barackas Husseinas Obama II – štai visas 44-tojo Amerikos prezidento vardas. Rugpjūčio 4 d. jam sukako 47 m. Juodaodis. Kalbama, kad dėl šių trijų bruožų – musulmoniško tėvavardžio, palyginti jauno amžiaus ir odos spalvos – gali būti pakartotas tragiškas Johno Kennedy ar kovotojo už juodaodžių laisvę Martino Lutherio Kingo likimas. Kiti pranašauja, kad Jungtinėms Valstijoms išbristi iš ekonominės ir moralinės krizės gali padėti tik nauja Rugsėjo 11-oji. Esą tik tuomet tauta susitelkia ir įveikia visas negandas.

Gali būti, kad tai tik teorinės prielaidos. Iš tikrųjų išrinktajam JAV prezidentui netrūksta ryžto, reformų ir naujovių troškulio, ne tęsti respublikonų tradicijas, o keisti Ameriką iš pagrindų. Tiesa, kiekvienas tai supranta savaip. Johnas McCainas, nors žodžiais ir atsiribojo nuo George‘o W. Busho pozicijų, vis tiek gynė kartais stagnacijos kvapeliu atsiduodančias amerikietiškas vertybes – tiek dėl karo Irake, tiek dėl santykių su Rusija, tiek dėl planų įveikti ekonomikos krizę. Continue reading…

Kodėl mums vis labiau patinka Libija?

Pasaulis keičiasi. „Kas buvo nieks, tas taps viskuo“, – giedama komunistiniame internacionale. Dar neseniai Libijos lyderis Muammaras Gaddafi buvo vienas didžiausių Vakarų priešų, o štai rugsėjį Tripolyje jam mielai šypsojosi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Penktadienį Libijos vadovas atvyko į Maskvą, kuri anksčiau lyg ir privengė glaudžių ryšių su Tripoliu. Trijų dienų vizito į Libiją buvo nuvykusi ir Lietuvos pareigūnų ir verslininkų delegacija.

Tai, kad santykiai normalizuojami, netgi pagirtina. Lietuva, kuri užmezgė diplomatinius santykius su Libija tik šių metų birželį, tikisi užsitikrinti dujų tiekimą iš kitų šaltinių būsimam suskystintųjų dujų terminalui. Continue reading…

V.Olžyčius: ar dešinieji Lietuvoje komplikuos santykius su Rusija?

Nuolatinis Kremliui palankus interneto svetainės Regnum.ru komentatorius Viktoras Olžyčius dešinių atėjimą į valdžią Lietuvoje vadina katastrofa jos santykiams su Rusija, bet šįkart jo vertinimai nuosaikesni. Vertimas šiek tiek sutrumpintas.

Taigi, viskas klostosi taip, kad po ilgos pertraukos Lietuvoje vėl bus dešiniųjų vyriausybė. Neva lojalios Rusijai R.Pakso ir V.Uspaskicho partijos, galima sakyti, patyrė nesėkmę. Jų svajonė užgrobti valdžią teliko tik svajone. Ilgus metus valdę socialdemokratai parodė labai blogą rezultatą ir, kaip rašo Lietuvos analitikai, perėjo į „politinių neūžaugų“ kategoriją. Jų sąjungininkai iš kairiųjų flango apskritai į Seimą nepateko.

Tokia po rinkimų susiklosčiusi situacija gana nemaloni Rusijai, Rusijos ir Lietuvos santykiams, jeigu nepasakius – katastrofiška. Problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Manoma, kad atėję į valdžią konservatoriai pablogins tuos santykius. Pakanka prisiminti, ką siūlė kai kurie Seimo nariai iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloko įvykių Gruzijoje metu. Pavyzdžiui, jie žadėjo uždaryti tranzitą į Kaliningradą, pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto, neleisti jos į PPO, dislokuoti NATO bazes Lietuvos teritorijoje. Jie ir toliau yra pagrindiniai iniciatoriai reikalauti iš Rusijos „atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą“. Continue reading…

Kas kariauja Konge – tutsiai ir hutai?

Šįkart nukeliaukime toliau nuo Lietuvos –  į Centrinę Afriką, kuri jau keletą dešimtmečių kenčia nuo nesibaigiančių etninių konfliktų ir karų. Pasaulio naujienų agentūros praneša, kad naujas karas įsiliepsnojo Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvusiame Zaire. Šią didžiulę Afrikos šalį reikia skirti nuo Kongo Respublikos – šiek tiek vakariau esančios nedidelės šalies. Taigi šios šalys dažnai vadinamos sostinių vardais: pirmoji – Kongas – Kinšasa, o antroji – Kongas – Brazavilis.

Taigi Konge – Kinšasoje, nepaisant sausį pasirašyto susitarimo, vėl plykstelėjo kovos veiksmai tarp sukilėlių tutsių ir Vyriausybės kariuomenės remiamų hutų. Sukilėlių vadas, buvęs generolas Loranas Nkunda sako, kad netrukus sukilimas iš rytinės Kongo dalies išplis po visą šalį ir jis nori išlaisvinti visą jos teritoriją.  Continue reading…