Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje. Dviguba pergalė? Taip, bet neskubėkime, pataria vokiečių „Die Welt“. Laikraščio straipsnio antraštė skaitytoją kiek atvėsina: kaip kažkada Graikija prasmuko į euro zoną, taip dabar – į futbolo ketvirtfinalį… Bet vis dėl to prasmuko.

Nedrąsi viltis sužibo

Kaip ten bebūtų, vis dėl to Atėnams sužibo viltis, kad būsima vyriausybė, dėl kurios konsultacijos pradėtos jau pirmadienį, dar nesuskaičiavus visų rinkėjų balsų, tęs pastangas išsilaikyti euro zonoje. Pagal preliminarius rezultatus, dešiniojo centro partija „Naujoji demokratija“ (ND) iškovojo 130, o kartu su socialistais iš PASOK turėtų gauti 163 mandatus 300 vietų parlamente. Kairuoliška partija „Syriza“, gąsdinusi Europos šalių lyderius ir rinkas ir protestuotojų pasitenkinimui rinkimuose su beveik 27 proc. balsų užėmusi antrąją vietą, pripažino savo pralaimėjimą ir nesijungs prie jokios koalicijos.

Dabar, pasak PASOK lyderio Evangelos Venizelos, naujoji vyriausybė turėtų vadintis „nacionalinės atsakomybės“ kabinetu. O analitikai sako, kad PASOK nerimauja dėl nedidelės persvaros ir galimo daugumos nestabilumo, jei reikės priimti nepopuliarias reformas, o gatvėse vyks masiniai protestai. Vadinasi, vėl prireiks naujų rinkimų?

„Naujoji demokratija“ ir PASOK dešimtmečius dominavo Graikijos politinėje scenoje ir yra kaltinamos dėl daugumos dabartinių bėdų, tarp jų – ir dėl politinių. Šių partijų nepopuliarių sprendimų dėka per 6 savaites įvyko jau antri parlamento rinkimai, nes po gegužės 6-osios rinkimų nepavyko suformuoti vyriausybės.

ND lyderis Antonis Samaras pažadėjo gerbti Graikijos įsipareigojimus, bet sakė norintis sušvelninti nepopuliaraus ES ir TVF finansinės pagalbos susitarimo sąlygas, pagal kurias mainais į milijardus buvo įvestos griežtos taupymo priemonės. Priminsime, kad Graikija du kartus buvo priversta siekti finansinės pagalbos: pirmą kartą 110 mlrd. eurų ji paprašė 2010 m., o dar 130 mlrd. eurų – šiais metais kartu su 107 mlrd. eurų privačių skolų nurašymu. Iš viso tai sudaro 347 mlrd. eurų.

Bet daugeliui graikų finansinės pagalbos susitarimo sąlygų pakoregavimo gali neužtekti, nes visuomenės pyktis dėl didelio algų ir pensijų mažinimo tik didėja.

Šalyje recesija trunka jau penkti metai, tad daugelis jaunų graikų balsavo „kojomis“ – emigruodami, o vietos žiniasklaida perspėja, kad valstybei jau liepos 20 d. pritrūks grynųjų valstybinio sektoriaus darbuotojų algoms ir pensijoms. Įvykius kaitina nacionalistinė partija „Auksinė aušra“ („Chryssi Avgi“), kuri yra smerkiama už smurtinius išpuolius ir kurios elektoratą sudaro imigracija besipiktinantys žmonės, o ji naujajame parlamente turės 18 mandatų.

ES pasirengusi padėti

Pajutusios, kad situacija Graikijoje gali numalšinti ir visos Bendrijos galvos skausmą, ES ir TVF pažadėjo ir toliau remti naują šalies vyriausybę. „Viliamės, kad šie rinkimų rezultatai sudarys sąlygas greitam vyriausybės suformavimui“, – sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy’jus ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. „Toliau remsime Graikiją kaip ES šeimos ir euro srities narę“, – pridūrė jie pareiškime, kuris buvo paskelbtas Meksikos mieste Los Kabose pirmadienį prasidėjusio „Didžiojo dvidešimtuko“ (G20) viršūnių susitikimo išvakarėse.

Tarptautinės finansų rinkos atidžiai stebėjo rinkimus Graikijoje. Jos nuogąstavo dėl potencialaus domino efekto kitoms susilpnėjusioms euro zonos ekonomikoms. Kai kurie analitikai perspėja, kad Graikija vis tiek kažkada gali būti priversta atsisakyti euro, o šie rinkimai dar ne paskutiniai.

Pasirodžius pirmiesiems rinkimų rezultatams, Vokietija pareiškė, jog gali aptarinėti klausimą, kad Graikijai būtų duota daugiau laiko biudžeto tikslams pasiekti. Tuo tarpu Belgija nurodė, jog yra „erdvės manevruoti“, o Prancūzija pareiškė, kad Europa turėtų „lydėti graikus augimo link“. „Turi būti disciplina, bet turi būti ir vilties“, – interviu televizijai „France 2“ atsargiai sakė prancūzų užsienio reikalų ministras Pierre’as Moscovici’s.

Didžiausios Europarlamente grupuotės „Europos liaudies partija“ frakcijos pirmininkas Josephas Daulas išreiškė paramą ND ir sakė tikįs, jog graikų kantrybė padės solidarizuotis Europos Sąjungai bei įveikti ekonomines negandas. Į rinkimų rezultatus bemat sureagavo pasaulio biržos. Net Tokijo biržoje pašoko euro kursas jenos atžvilgiu. Šios valiutos atžvilgiu sustiprėjo ir doleris, kuris tenkina japonų verslo lūkesčius.

Viltis su nerimu

Meksikoje prasidėjęs G20 šalių lyderių susitikimas iš pradžių vyko be ES valstybių vadovų; mat, šie turėjo išanalizuoti rinkimų Graikijoje padarinius euro zonai. Tačiau jau antradienį „dvidešimtukas“ ėmėsi svarstyti, kaip užkirsti kelią Europos bankų sistemos krizei ir stabilizuoti eurą. JAV ir Didžioji Britanija ruošėsi daryti spaudimą Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vadovams, kad šie iki mėnesio pabaigos parengtų įtikinamas priemones padėčiai stabilizuoti, rašo Londono „The Guardian“.

Pirmiausiai bus peržiūrėtas Graikijos biudžeto deficito mažinimo grafikas, o 17 euro zonos lyderių gali peržiūrėti ir paskolų teikimo Graikijai sąlygas. Tik į šią zoną neįeinančios Didžiosios Britanijos vyriausybė neketina atlaisvinti Atėnų tramdymo marškinių, o Berlynas nesupranta, kodėl visa ES turi šokti pagal britų dūdelę, grojančią muziką visai Bendrijos „bankų sąjungai“, vienijančiai apie 25 Europos bankus.

Rinkimai Graikijoje tiesioginio poveikio Lietuvai nedaro, tikina ekspertai, tačiau bendra situacija euro zonoje, žinoma, silpnina su euru susietą nacionalinę valiutą, ypač gadina verslo santykius su Bendrijos šalimis. Apskritai apžvalgininkai teigiamai vertina šių rinkimų rezultatus, bet kartu ir perspėja, kad „euro zonos byla dar nebaigta“. Susitarimus dėl tarptautinės finansinės paramos remiančių partijų pergalė Graikijos parlamento rinkimuose Europos Sąjungoje bus įvertinta teigiamai, bet ilgalaikėje perspektyvoje esminiai klausimai dėl reformų išlieka, agentūrai BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Manau, kad trumpalaikis poveikis bus teigiamas ir bent artimiausiomis savaitėmis turbūt bus tikimasi, jog daugiausia balsų laimėjusi partija vis dėlto suformuos koaliciją. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje išlieka labai daug klausimų tiek dėl tolesnių reformų Graikijoje, tiek dėl visuomenės požiūrio į jas“, – sakė politologas.

Viena aišku: graikai suteikė nors mažytę viltį ne tik savo šaliai, bet ir visai Europos bendrijai – ne tik futbolo arenose, bet ir politinėje ekonominėje Europos scenoje. Sustiprinti šią viltį abipusiu susikalbėjimu – ir netgi už žemyno ribų, tai yra, G20 mastu – štai kur didžiojo globalinio žaidimo konstruktyvi esmė.