Jaučiu, kad prakalbus apie pedofiliją, visi žvilgsnius nukreips į Garliavą. O iš tiesų net negalvoju veltis į šio skandalo peripetijas, graibyti jo sukeltas moralines ir politines putas, nors viena aiškiai galiu pasakyti: šiuo atveju mūsų teisėtvarka ir visa Lietuvos valstybė demonstruoja savo neįgalumą ir teisinį nihilizmą.
O štai Rusija (portalo internautų pykčiui retai ją tenka pozityviai vertinti) parodė ryžtingumo pavyzdį. Turiu galvoje trečiuoju skaitymu Dūmos priimtą įstatymą, numatantį sugriežtinti bausmes pedofilams – iki įkalinimo iki gyvos galvos ir net cheminės kastracijos. Naujovės dvi: ankstesniame įstatyme už tokius nusikaltimus buvo numatytas laivės atėmimas iki 10 metų, o kastracijos galimybė apskritai buvo nutylėta.
Šio griežto teisės akto iniciatyva priklauso prezidentui D.Medvedevui, kuris pernai gegužę pabrėžė cheminės kastracijos būtinybę pedofilams.
Birželio 1 d. Dūma priėmė savo parengtą įstatymo variantą, numatantį griežtesnę atsakomybę asmenims, kurie vykdo lytinius nusikaltimus prieš vaikus, bet tolesnis jo svarstymas buvo sustabdytas prezidento prašymu. Spalio 4-ąją patikslintas dokumentas buvo priimtas daugumos balsais niekam nebalsavus prieš. Po to vyko dar trys projekto svarstymai ir galų gale deputatai (354 ir visų 450) pritarė prezidentiniam variantui.
Reikia pridurti, kad ir toks pedofilams negailestingas dokumentas buvo kritikuojamas už …švelnumą. Komunistų frakcijos Dūmoje atstovas Vladimiras Bortko, kaip praneša naujienų agentūra „Rosbalt“, pareiškė, kad Dūma priėmė pernelyg „minkštą“ prezidento pasiūlytą įstatymo projektą, kuriame net nėra išaiškinta, kas yra vaikų pornografija, o bausmės už neprievartinius veiksmus prieš nepilnamečius sušvelnintos. Deputatas šį įstatymą pavadino „įteisinančiu vaikų prievartavimą“ dokumentu.
Iki šiol Rusijos baudžiamoji teisė buvo viena švelniausių pasaulyje, agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Vaiko teisių įgaliotinis prie prezidento Pavelas Astachovas. Jo nuomone, Rusija šiuo požiūriu yra Afganistano, Malio ar Angolos lygyje. Nustatyta, kad pernai teisėsaugos organų aktyvumas kovojant su vaikų pornografija ir lytiniais nusikaltimais prieš vaikus ir paauglius atslūgo. Jie išaiškino ir užregistravo 38 proc. mažiau pornografinių vaizdų gamybos ir platinimo faktų, nors prieš metus, 2010-aisiais, šių nusikaltimų skaičius išaugo 72,2 proc.
Tokia netolygi statistika jokiu būdu nereiškia, kad lytinė prievarta prieš vaikus ir paauglius pernai taip sumažėjo. Pernai liepą paskelbtais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 4 pastaruosius metus Rusijoje pedofilijos atvejų padaugėjo 25 kartus, o per 7 metus – 30 kartų. 2011 m. kasdien vidutiniškai šalyje įvyksta 47 vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos aktai. Daugiau kaip 90 proc. pornografinių nusikaltimų daroma per internetą.
Nesiimu nagrinėti visų šio Rusijos žingsnio teisinių peripetijų.
Šiaip jau žodis „pedofilija“ kilęs iš graikų kalbos (paidophilia – meilė vaikams). Dar senovės Graikijoje už lytinius santykius su vaikais, nesulaukusiais brandos amžiaus, grėsė labai žiaurios bausmės. Antikos pasaulyje labiau buvo paplitusi pederastija – vyrų santykiai su brendimo amžiaus, bet nesulaukusiais 19 m. jaunuoliais. Platonas savo „Puotoje“ išsamiai aprašo šiuos erotinius užsiėmimus, o pirmas moksliškai šias dvi patologines atmainas savo teismo psichiatrijos knygoje „Seksualinė psichopatija“ aprašė Vienos psichiatras Richardas Krafftas-Ebingas.
Perdėto seksualumo jis nelaikė norma ir knygoje rašė: „Liguistas seksualumas – siaubinga kančia jo aukai, išgyvenančiai nuolatinę baimę, kad gali pažeisti valstybės įstatymus ir moralę, prarasti garbę ar net savo gyvenimą”.
Pedofilija yra traktuojama kaip sveikatos sutrikimas, tai ne baudžiamosios teisės ar juridinis terminas. Jis nevartojamas kaip nusikalstamos veikos sinonimas, rašoma Amerikos psichiatrų asociacijos išleistame Psichikos sutrikimų ir statistikos vadove. Tačiau pedofilų aukos teisinės apsaugos prasme – tai nusikaltimas, istorijos bėgyje ir įvairiose šalyse traktuotas įvairiai.
Rytų kultūrose lytiniai santykiai su mergaitėmis nebuvo smerkiami, o kai kur net įprasti, nes jų brendimo amžius ir su tuo susiję papročiai skyrėsi nuo Vakarų pasaulio.
Pedofilijos laisve iki XIX a. antros pusės tam tikra prasme garsėjo Prancūzija, kuri ir iki šiol vadinama „laisvos meilės“ šalimi. Tik tada mergaičių vedybinis amžius buvo padidintas nuo 11 iki 13 metų. Britų salose tik 1929 m. buvo uždrausta mergaites tekinti nuo 12 metų. Dabar daugelyje šalių nustatyta, kad suaugusieji negali turėti lytinių santykių su 13-16 m. vaikais ir paaugliais. Lietuvoje ši riba – 16 metų. Žinoma, tą amžių riboja dar ir moralinės normos, papročiai, akceleracijos ypatybės.
Šiandieninėje Europoje pedofilijos skandalai labai paplitę. Pernai sausį Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Pedofilija pasaulyje ir Lietuvoje“ viešnia iš Belgijos, princesė Jacqueline de Croy sakė, kad šioje srityje „Belgijoje padėtis gal tūkstantį kartų blogesnė negu Italijoje ir turbūt du tūkstančius – negu Lietuvoje“. Šalyje, kur įsikūrusios svarbiausios ES ir NATO institucijos, stengiamasi nematyti pedofilijos problemos. Tyrimai parodė, kad pasaulyje apie 20 proc. visų gyventojų yra paliesta pedofilijos maro.
Žurnalistė Rita Broka iš kaimyninės Latvijos konferencijoje pasakojo, kad jo dukrą tvirkino mergaitės tėvas norvegas – pavyzdingas pedagogas, „Rotary“ klubo narys, milijonierius. Tuo tarpu Norvegija yra pedofilams labai demokratiška šalis, jos įstatymai jiems pernelyg liberalūs.
Lietuvos kaimynės jau anksčiau susirūpino teisiniu pedofilijos pažabojimu. Lenkijoje prieš trejus metus buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl pedofilų cheminės kastracijos. Jose numatoma pedofilus teisti laisvės atėmimu ir priverstiniu ambulatoriniu gydymu – vadinamuoju cheminiu kastravimu. Tačiau, anot šioje šalyje garsaus teisininko Mariano Filaro, ambulatorinio pedofilų gydymo negalima vadinti cheminiu kastravimu, nes šio gydymo tikslas – sumažinti lytinį potraukį. Jau anksčiau nuteistų pedofilų kastravimą, tai yra lytinio potraukio slopinimą, kaip galimą prevencijos metodą, bandė Kanada, kelios JAV valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Čekija, kai kurios kitos valstybės. Pastaroji šalis jau turi patirtį. Pagal oficialią statistiką, nuo 2000-ųjų maždaug 300 žmonių Čekijoje buvo atlikta cheminė kastracija, o maždaug 50 (kitais duomenimis – maždaug 100) chirurginiu būdu buvo pašalintos genitalijos.
2009-ųjų pradžioje Europos Tarybos kovos su kankinimais komitetas pareikalavo, kad ES šalyse būtų nutrauktas dėl lytinių nusikaltimų nuteistų asmenų chirurginis kastravimas, nes tai yra negrįžtama intervencija, „prilygstanti žeminančiam elgesiui“.
Kastracija vadinamas lytinių liaukų pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas rentgeno spinduliais ar medikamentais, siekiant pakeisti organizmo hormoninę pusiausvyrą. Gydymo esmė – į organizmą suleidžiamas specialus preparatas – modifikuota testosterono forma (testosterone undecanoate), kuris blokuoja vyriškus lytinius hormonus, visiškai nuslopinant seksualinį potraukį.
Kastracija nuo seno buvo atliekama Vidurio Rytuose, Indijoje, Afrikoje, Kinijoje dėl religinių ir socialinių priežasčių. Dėl gresiančio nukraujavimo ar infekcijos Bizantijos imperijoje kastracija buvo prilyginama mirties bausmei. Šiuolaikinė cheminė kastracija, kai žmogui nuolat leidžiami tam tikri medikamentai ir taip slopinamas lytinis potraukis, siūloma kaip bausmė bei prevencinė priemonė pasikartojančių seksualinių nusikaltimų, tokių kaip išžaginimai, pedofilija, atvejais. Vienur kastraciją norima atlikti priverstinai, kitur – savanoriškai, kartu leidžiant žmogui išvengti ilgalaikio įkalinimo.
Cheminė kastracija – humaniškesnis kovos su pedofilija būdas negu chirurginė intervencija. Bet ir tuo atveju psichiatrai teigia, kad seksualiniai iškrypimai įaugę į žmogaus psichiką ir išgydyti jį galima tik psichoterapijos, o ne chirurgijos ar vaistų metodais. Kita būtina sąlyga – asmens sutikimas, kuris susijęs su žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Žinomas atvejis, kai maniakas pats pasiprašė kastruojamas. 2006-aisiais 20 mergaičių išprievartavęs italas Natale Terzo sutiko būti chemiškai kastruojamas. Nuteistas 60 metų pedofilas tikino, kad išėjęs į laisvę „jis vėl padarys klaidą“. Tai tik patvirtina, kad nusikaltėlio psichikoje yra „juodų dėmių“, ir būtent ją reikia gydyti…
Viena paskutiniųjų ryžtingų kovos su pedofilija žingsnių ėmėsi Estija. Vasario pradžioje Estijos vyriausybė posėdyje patvirtino Teisingumo ministerijos parengtą cheminės kastracijos įstatymo projektą, kuris bus taikomas asmenims, padariusiems lytinę neliečiamybę pažeidžiančius nusikaltimus. „Šiuo įstatymų projektu mes norime, visų pirma, pastatyti užkardą nusikaltimams prieš vaikus. Pedofilai dažnai turi psichinės sveikatos problemų, todėl yra didelė tikimybė, kad atlikę bausmę jie gali daryti naujus nusikaltimus“, – sakė teisingumo ministras Kristenas Mihalas. – „Tarptautinis patyrimas įrodo, kad cheminė kastracija, kaip kompleksinio gydymo dalis, gerai užsirekomendavo pasaulinėje nusikaltimų seksualiniu pagrindu užkardymo praktikoje“.
Rusijos pavyzdys rodo, kad net ir abejotinos demokratijos kraštuose rūpinamasi moraliniu valstybės veidu ir savo genofondu. Lietuvoje, nepaisant siaučiančių pedofilijos skandalų ir dar nuožmesnės politinės kovos jų pagrindu, jau keletą metų ginčijamasi, ar toks lytinių nusikaltėlių persekiojimas atitiks demokratijos normas, ar jie nesikreips į Strasbūrą ir pan. Juk pedofilų nebaugina palyginus švelnios bausmės už jų padarytą nusikaltimą.
Štai keletas ištraukų iš teisinės spaudos. Pagal Lietuvos įstatymus už mažamečio išžaginimą gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų nelaisvės, tačiau teismų praktika rodo, kad dažniausiai skiriamos minimalios bausmės. Už mažamečio seksualinį prievartavimą (kai lytinė aistra patenkinama analiniu, oraliniu ar kitokiu sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą) numatytas 3–13 metų laisvės atėmimas. O už mažamečio tvirkinimą baudžiama tik bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Ir dar: kažkur girdėtas vienos savivaldybės potvarkis, kad pedofilui ir ištvirkėliui negalima priartėti prie mokyklos ar vaikų darželio ne arčiau kaip per 50 metrų. Štai ir viskas. Imkime pavyzdį iš rusų.
