Įstatymų, išplečiančių KGB galias, reguliuojančių masinių renginių organizavimą, taip pat visuomeninę–politinę opozicijos veiklą šalyje, pataisos buvo priimtos jau pirmąją parlamento rudens sesijos darbo dieną, spalio 3 d. vakare, nedalyvaujant žiniasklaidai. Bendras įstatymo projektas „Dėl kai kurių Baltarusijos Respublikos įstatymų pakeitimų ir papildymų“ Ministrų Tarybos buvo pasiūlytas dar rugsėjo 30 d. Nepaprastai skubiai – jau po trijų dienų – jiems pritarė Žemieji parlamento rūmai, o paskui – Aukštieji. Laikraštis „Kommersant“ praneša, kad vos pradėjus svarstymą žiniasklaida iš posėdžių salės buvo išprašyta, todėl apie priimtą projektą visuomenė sužinojo tik spalio 6 d., kai jis pasirodė Nacionaliniame registre.
Režimas įteisina „bananų“ balius…
Pagal naująjį įstatymo projektą „numatoma toliau griežtinti apribojimus pilietinės visuomenės ir pilietinės opozicijos, ir taip veikiančių sudėtingomis sąlygomis, veiklai šalyje“. Įstatymo dėl masinių renginių pataisos apriboja Baltarusijos piliečių teises į žodžio ir susirinkimų laisvę. Bet kokie visuomeniniai protestai be valdžios leidimo uždrausti, o nevyriausybinių organizacijų finansavimas per užsienio struktūras tampa nusikaltimu.
Trečias įstatymo projektas dėl valstybės saugumo organų įstatymo pataisų, kuris kol kas pateiktas parlamentui svarstyti, labai padidina specialiųjų tarnybų darbuotojų galias, pavyzdžiui, leidžia nevaržomai įsibrauti bet kuriuo paros metu į gyvenamąsias ir darbo patalpas, vartoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. KGB darbuotojui leista panaudoti netgi ginklą, guminę lazdą, išlaužti duris vidury nakties, ir jam neteks atsakomybė už priemonių panaudojimą, jeigu jis „veikė vykdydamas privalomą jam įsakymą arba potvarkį, priimtą nustatyta tvarka“.
Įstatymo projekto tekste sakoma, kad „piniginės lėšos ir kitas turtas, kurį politinės partijos, sąjungos ir juridiniai asmenys gavo iš šiuo straipsniu uždraustų šaltinių, turi būti perduoti valstybei“. Tos organizacijos, kurios per metus neatidavė valstybei iš užsienio gautą neatlygintiną finansinę paramą, bus laikomos neteisėtomis ir uždraustos. Parama užsienio valstybei, organizacijai ar jų atstovams, „esant nacionaliniam saugumui kenkiančiai veiklai“, vertinama kaip valstybės išdavimas ir baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 10 metų. Taip pat baudžiama už neteisėtus rinkimų, referendumų, masinių protesto akcijų organizavimus, ir už tai už grotų galima atsidurti trejiems metams.
Grįžta stalininės naktys
Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai iš karto pareiškė protestus dėl tokių represinių priemonių. Interviu laikraščiui „Kommersant“ Helsinkio pilietinės asamblėjos Baltarusijos skyriaus vadovas Olegas Gulakas pareiškė, kad dabar Baltarusijos jėgos struktūros įgyja tokias pačias teises, kaip KGB organai J.Stalino laikais. Nepriklausomas baltarusių ekspertas Jurijus Chaščevatskis sakė, kad naujieji įstatymai – tai valdžios baimės rezultatas, kai jai kyla nerimas dėl gilėjančios krizės šalies ekonomikoje ir dėl to artėjančio socialinio sukilimo.
„Visų šių nuostatų priėmimo priežastis viena – tai valdžios baimė, kad gali prasidėti neramumai. Griebiamasi represijų, nes kitų priemonių valdžia jau nebeturi. Anksčiau gyventojų lojalumas buvo perkamas, jiems ką nors numetant, dabar liko tik baimė“, – sakė agentūrai „Reuters“ politologas Aleksandras Klaskovskis. „Mums seniai laikas keisti Konstituciją, nes iš jos garantuotų teisių vis viena nieko nebeliko. Mes ir taip gyvenome gete Europos centre, bet dabar mes varomi į koncentracijos lagerį, su spygliuota viela ir sargybiniais bokšteliuose“, – sakė buvusio kandidato į prezidentus Andrejaus Sanikovo žmona I.Chalip, kuri pati buvo nuteista už dalyvavimą akcijoje dvejų metų laisvės atėmimu lygtinai“.
Dėl naujų įstatymų nerimą išreiškė ES vadovai. Antai ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams Catherine Ashton atstovė Maja Kočijančič interviu agentūrai „BelaPAN“ paragino Baltarusijos valdžią atsisakyti ketinimų padidinti šalies saugumo KGB galias ir taip suvaržyti galimybes veikti politinei opozicijai. „ES ragina Baltarusiją atsisakyti šių trijų įstatymo projektų, nes jie reikštų rimtą žingsnį atgal žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės srityje Baltarusijoje. Mes toliau seksime situaciją ir esame pasirengę imtis atitinkamų veiksmų“, – pareiškė M.Kočijančič.
Žingsnis į Vakarus, du žingsniai – atgal
2004 m. spalio 17 d. Baltarusijoje įvyko referendumas, kuris tapo opozicijos pralaimėjimo pradžia. Mat 77,3 proc. rinkėjų pritarė, kad iš Konstitucijos būtų pašalinti prezidento kadencijų apribojimai. Tuomet A.Lukašenka įgijo teisę dalyvauti kituose rinkimuose ir iš esmės neriboti savo kadencijų skaičiaus.
Po praėjusių metų gruodžio 19 d. rinkimų, kai A.Lukašenka žiauriai numalšino protestų dalyvius, o savo konkurentus susodino už grotų, Vakarai įvedė vizų sankcijas A.Lukašenkai ir jo pavaldiniams. Per šiuos devynis mėnesius į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą iš viso yra įtraukta daugiau kaip 200 žmonių. Šio mėnesio pradžioje Europos Sąjunga išplėtė sankcijas Baltarusijai, įšaldydama dar 16 pareigūnų aktyvus ir uždrausdama jiems atvažiuoti į Bendriją. Keturi iš jų, kaip manoma, susiję su byla prieš žmogaus teisių organizacijos judėjimo „Vesna“ vadovą Alesį Beliackį. Prieš tai pastarąjį kartą ES sankcijas Baltarusijai skelbė birželį, kai Briuselis ėmėsi priemonių prieš tris baltarusių valstybines bendroves ir keturis A.Lukašenkos aplinkos veikėjus.
Tiesą sakant, nepaisydamas to, A.Lukašenka daro tam tikrus reveransus Vakarams. Iki spalio jis paleido į laisvę pirma laiko daugumą nuteistų pernai vykusių protesto akcijų prieš jo perrinkimą ketvirtajam laikotarpiui dalyvių. Jis pažadėjo suteikti malonę likusiems už grotų oponentams, jeigu jie pateiks jam prašymus. Baltarusijos vadovas neseniai Minske viešėjusiam Bulgarijos užsienio reikalų ministrui Nikolajui Mladenovui sakęs, kad per spalį iš kalėjimų paleisiąs visus politinius kalinius. Agentūros „Reuters“ duomenimis, N.Mladenovas sutikęs būti tarpininku Minsko derybose su ES. Per bulgarų diplomatą A.Lukašenka esą sakęs, kad Baltarusijai nenaudingos ES sankcijos, ir jis ieškąs kelių jas sušvelninti. „Reuters“ priduria, kad tarpininko misijos atsisakė Ukraina ir Lietuva. Kijevas įsižeidė dar balandį, kai A.Lukašenka V.Janukovyčių pavadino „utėlėtu“ („všyvim“), o Vilnius sugadino santykius su Minsku, kai šiam Lietuvos teisingumo institucijos perdavė finansinę informaciją apie A.Beliackį.
***
Šiaip ar taip, tarp Vakarų ir A.Lukašenkos režimo atodrėkio kol kas nematyti. Diktatoriui atsisakius dalyvauti viršūnių susitikime Varšuvoje dėl „Rytų partnerystės“ programos, ES sustabdė 9 mlrd. eurų paskolos teikimą Minskui ir patarė kreiptis į TVF, kuris savo ruožtu reikalauja didesnių valstybinio Baltarusijos įmonių privatizacijos tempų.
Gali būti, kad per spalį iš Baltarusijos kalėjimų bus paleisti ir tie 25 likę politiniai kaliniai (pagal „Kommersant“), o iki gruodžio 19–osios metinių Minskas gaus reikiamą finansinę paramą, tačiau naujas represinių struktūrų išaukštinimas kaimyninėje šalyje dar labiau pakerta silpnus demokratijos daigus ir grąžina režimą kokius 75–rius metus atgal.
