Nors rusakalbių mažumai atstovaujantis Santarvės centras laimėjo daugiausiai – 31 mandatą, bet priauginti tikrąjį politinį svorį jiems teks ieškoti koalicijos partnerių. Su kuo jie eis obuoliauti? Klausimas netgi ne toks: kas su rusakalbiais sutiks skinti karčius krizės vaisius? Buvusio prezidento Valdžio Zatlero vasarą sukurta Reformų partija (22 vietos) ir trečiąją vietą užėmęs Valdžio Dombrovskio centro dešinysis blokas „Vienybė“ (20 mandatų) taip pat sieks vienytis tarpusavyje, nes jų ir programos buvo artimos. Po jų seka vadinamieji nacionalistai – konservatyvus Nacionalinis aljansas „Viskas – Latvijai!“, „Tėvynei ir laisvei“ bei judėjimas „Už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę“, kurie drauge iškovojo 14 vietų, o Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – 13 mandatų. Tad ir su jais teks skaitytis.
Santarvės centras pagal savo politines nuostatas labiausiai atsiplėšęs nuo visų kitų partijų, ir jam vienam tikrai būtų nelengva sudarant Vyriausybę. Partijos lyderis Rygos meras 34–erių Nilas Ušakovas, gegužę vadavęsis iš mirties Berlyno klinikose, negalėjo tinkamai dalyvauti rinkimų kampanijoje, bet dabar kupinas atsargaus optimizmo.
Beje, verta priminti, kad pernai spalį vykusiuose eiliniuose 10–ojo šaukimo Saeimos rinkimuose „Vienybė“ turėjo 33, Santarvės centras – 29, žalieji ir valstiečiai – 22, o Nacionalinis aljansas ir „Už geresnę Latviją“ – 8 deputatų mandatus. Tuomet rašėme, kad taip buvo išreikšta parama premjero V.Dombrovskio griežtų reformų kursui. Jam teko sudaryti koalicinę vyriausybę ir tęsti griežtą ekonomikos politiką.
Šviesa tunelio gale lyg ir nušvito. Rašyčiau su klaustuku, bet tai – tiesa.
V.Dombrovskio vyriausybė numatė trečdaliu sumažinti valstybės išlaidas. Latvija, kaip ir Lietuva, tikėjosi biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad jis atitiktų Mastrichto kriterijus, leidžiančius 2014 –aisiais įsivesti eurą. Bet, kaip pažymėjo prancūzų žurnalas „Le Croix“, įsidrąsinęs premjeras patikslino: jei planas bus griežtai vykdomas, įstojimas į euro zoną bus įmanomas dvejais metais anksčiau, t. y. 2012–aisiais. Taip kaimynai, kurių vos neištiko Graikijos likimas, ketino nušluostyti nosį lietuviams…
Latvijoje, kurios ekonomika per krizę susitraukė labiausiai Europos Sąjungoje – beveik 25 proc., iš tikrųjų buvo pasirodę atsigavimo ženklų, ir šalies ekonomika kiek ūgtelėjo, bet nedarbo lygis pernai vis dar siekė 19 procentų. Tiesa, kaip rašo JAV analitinis leidinys „Stratfor“, dabar jis tėra 12 proc., bet tarp 15–24 m. jaunimo vis dar perlipa 32 proc. kartelę. Pernai šalies BVP smuko 18 procentų, o šiemet – jau 20 proc. „Wikipedia“ duomenimis, pagal šį rodiklį Latvija pasaulyje yra kažkur ties viduriu, o pagal BVP kiekį vienam gyventojui – 52–oje vietoje.
Kas sudrumstė vandenį?
Gal V.Dombrovskio vyriausybė ir būtų tęsusi reformų kursą. Bet štai šiemet gegužės 26–ąją lyg griaustinis iš giedro pavasarinio dangaus nugriaudėjo rūstus prezidento Valdžio Zatlero sprendimas: jei Vyriausybė nenutrauks šalies oligarchų kišimosi į politinius procesus, jis paleis Saeimą. Mat Saeima atsisakė išduoti Kovos su korupcija biurui (KKB) leidimą padaryti kratą pas vieną turtingiausių Latvijos žmonių, parlamentarą Ainarą Šleserį, o jau po keleto dienų V.Zatleras pasipiktinęs paskelbė apie sprendimą paleisti Saeimą. „Toks parlamento nutarimas rodo, kad jis gerai jaučiasi melo aplinkoje“, – pabrėžė šalies vadovas. Referendume daugiau kaip 90 proc. rinkėjų pareiškė, kad parlamentą reikia paleisti ir surengti naujus rinkimus.
Galbūt V.Zatleras ko nors neapskaičiavo, o gal anie oligarchai jį įveikė, kad jam artimiausia „Vienybė“ šiemet parlamente neteko net 13 vietų, o štai rusakalbiai padėtį pagerino dviem mandatais. Galų gale tai jau praeitis, ir Rygoje vedamos skubios derybos dėl koalicijų, o rinkėjai tik dabar atidžiau įsiklauso į partijų pažadus.
Nuomonių skirtumų beveik nėra
Štai pranešama, kad Reformų partijos ir „Vienybės“ bloko atstovai yra iš esmės sutarę tęsti pradėtas reformas ir siekti, kad Latvijos biudžeto deficitas 2012 m. sudarytų ne daugiau kaip 2,5 proc. BVP. Tai leistų Latvijai siekti narystės euro zonoje 2014 m. Tačiau Santarvės centras skelbia norus įgyvendinti „socialiai orientuotą politiką“, tai yra didinti socialines išmokas ir deficitą bei peržiūrėti Latvijos susitarimą su tarptautiniais skolininkais. Nors tai ir aiškus populizmas, teigia „Stratfor“, tačiau tokios nuostatos šiandieniniame besitęsiančių euro zonos skolų kontekste galėtų lemti naują Latvijos ekonomikos suirutę. Geras ar blogas ženklas tai, kad be kitų rinkimuose pirmavusių partijų paramos įgyvendinti šias nuostatas vargu ar bus įmanoma.
Latvijai šiandien ypač svarbu įgyvendinti vykdytos ekonominės politikos tęstinumą. Bet kokios abejonės dėl naujos koalicinės vyriausybės įsipareigojimų tęsti deficitą mažinančią politiką ir vėl galėtų lemti palūkanų normų didėjimą bei diskusijas dėl nacionalinės valiutos ateities (įtampa Latvijos finansų rinkose sustiprėjo 2009 m. vasarą iškilus diskusijoms dėl sutarties sąlygų su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Komisija pakeitimo galimybių). O nauja suirutė, ypač blogėjant pasaulio ekonominiam klimatui, be abejonės, apsunkintų Latvijos ekonomikos atsigavimo tendencijas, rašo portalo „Delfi.lv“ apžvalgininkas.
Apie okupantus ir okupaciją – atsargiai…
Rusakalbių politikų bloko lyderis jau nevengia ir ginčytinų politinių kalbų. „Regnum“ portalas pabrėžia, kad po partijų atstovų konsultacijos politinės jėgos Santarvės centras lyderis Nilas Ušakovas pareiškė, jog naujosios Latvijos vyriausybės deklaracijoje reikia aiškiai įrašyti, jog Latvijoje okupantų nėra. V.Zatlero partija šiai idėjai neprieštarauja, nes juk nesvarstoma, ar buvo pati okupacija, ar ne. Mat po pirmojo Santarvės centro ir Valdžio Zatlero derybų turo abiejų politinių partijų politikai padarė išvadą, kad esminių nesutarimų ekonomikos ir politinių reformų klausimais tarp šių politinių jėgų nėra. „Negalime nei pripažinti, nei nepripažinti to, kas įvyko 1940 metais. Santarvės centras nėra alergiškas žodžiams, kuriais būtų galima apibūdinti istorijos įvykius – „okupacija“, „aneksija“ ar „inkorporacija“, – sakė N.Ušakovas.
Nepaisant sutarimų, minėtosios dvi partijos skirtingai vertina būtinybę surengti referendumą dėl euro įvedimo. V.Zatleras mano, kad referendumas tiesiog nukreiptų visuomenės dėmesį nuo darbų, kuriuos, norint prisijungti prie euro zonos, atlikti būtina.
Santarvės centras savo partijos programoje save įvardija kaip kairiąją socialdemokratinę partiją, tačiau jos ekonominės pažiūros labiau linksta į centrą. „Mūsų nuomonės dėl teisingumo klausimų taip pat sutampa“, – sakė V.Zatleras, kurio partija antradienį derėjosi su „Vienybės“ partija.
Savaitės pradžioje Latvijos premjero kandidatūra aptarinėjama dar nebuvo. Į tą vietą gali pretenduoti ir pats N.Ušakovas, turįs patirties Rygos mero poste, bet gali likti ir tas pats V.Dombrovskis, kurio ryžtinga reformų politika padėjo Latvijai nutolti nuo „graikiškosios“ bedugnės krašto.
Atrodo, tai, kad nugalėtojų partija vis labiau dairosi į Rusiją, mažai ką jaudina. „Delfi.lv“ paskelbė komentarą, įrodantį, kad Rusijos kapitalas vis labiau veržiasi į Latviją, apimdamas vis didesnius pramonės, laivybos, bankininkystės, nekilnojamojo turto plotus, bet dabar latviams viskas tinka, kas padėtų išsiropšti iš paskutinės vietos tarp Baltijos šalių.
