Generolo Ratko Mladičiaus suėmimas pusbrolio namuose už 80 km nuo Belgrado pats savaime buvo tik laiko klausimas.
Bet šis suėmimas parodė, kad karo nusikaltėliams, diktatoriams lieka vis mažiau galimybių išvengti atsakomybės už padarytas piktadarybes. Tai įskiepija viltį, kad Vakarų pasaulio demokratija pajėgi save įtvirtinti.
Bosnijos serbų armijos vadas Ratkas Mladičius slapstėsi 15 metų. Jis sulaikytas gegužės 26 d., ketvirtadienį, Lazarevo gyvenvietėje. Čia jis gyveno pasivadinęs Milorado Komadičiaus pavarde. Iš tarptautinės teisėsaugos akiračio jis dingo po to, kai 2001 m. buvo suimtas Jugoslavijos lyderis Slobodanas Miloševičius, o persekiojamas buvo nuo 1995 m. liepos 24 d., kai karinis kriminalinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai iškėlė jam bylą.
Posūkis į neapykantą
R.Mladičiaus biografija yra tipiška gerai išmuštruoto, patriotiškai nusiteikusio kariškio karjera. Gimė 1942 m. kovo 12 d. Božanovičiuose, į pietryčius nuo Sarajevo. Ši teritorija tada priklausė Kroatijos respublikai, bet vėliau čia, tarp Kroatijos, Vojevodinos ir Serbijos, įsikūrė vadinamoji Bosnijos serbų respublika (Republika Srpska) – nedidelis nacionalistinis serbų anklavas, kurio kariniu lyderiu ir tapo jaunasis kariškis.
Jo tėvas buvo uolus serbų partizanas, ištikimas J.Broz Titui, kovojęs prieš fašizmą ir žuvęs 1945 m. Ratkas nuo 1961 m. mokėsi karo mokykloje, paskui – karo akademijoje, tarnavo Skopjėje ir tapo net Skopjės III karinės apygardos mokymo departamento viršininku. Jugoslavijos KP narys nuo 1965 m. generolas buvo įsitikinęs šovinistas, o 1992–1995 m. Bosnijos kare vadovavo 44 mėnesius trukusiai Sarajevo apsiausčiai, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, bei Srebrenicos žudynėms, pareikalavusioms maždaug 8 tūkst. gyvybių, daugiausiai musulmonų.
Žurnalas „Newsweek“ retoriškai klausia, kas gi pastūmėjo R.Mladičių tokiems žvėriškumams. Straipsnio autorė Janine di Giovanni mano, kad persilaužimas įvyko 1994 m., kai iš tėvo ginklo nusišovė duktė Ana, kuri esą mėginusi atkalbėti tėvą nuo žudynių. Po metų buvo surengtas Srebrenicos pogromas…
Bėgimas į ES su kliūtimis
Kaip rašo žurnalas „Time“, išaiškinant R.Mladičiaus slapstymosi vietą, daug prisidėjo dabartinė Serbijos vyriausybė ir provakarietiškas prezidentas Borisas Tadičius. Bendradarbiaudamas su Tarptautiniu tribunolu buvusiai Jugoslavijai, Belgradas pernai rudenį sutiko papildyti jo kaltinamąją išvadą iki 11–os punktų. Svarbiausi iš jų – genocidas, nusikaltimai žmogiškumui, naikinant ne serbų kilmės gyventojus, karo meto įstatymų ir papročių pažeidimai ir t.t.
Niekam ne paslaptis, kad dabartinė Belgrado vadovybė šitaip mėgina įveikti didžiausią barjerą, kurį Briuselis yra iškėlęs Serbijos integracijai į ES. Tačiau jai nereikia puoselėti daug iliuzijų: nors iš 161 ieškoto Bosnijos karo nusikaltėlio nesugautas beliko vienas – buvęs nuo Kroatijos atsiskyrusios Serbų Krajinos respublikos lyderis Horanas Hajičius, bet šis bėglys gali pakišti Serbijos stojimui į Bendriją. Kita vertus, Serbija tebekonfliktuoja su nepriklausomybę iškovojusiu Kosovo kraštu, šalyje siaučia 20 proc. nedarbas, ne visiškai sutvarkyta žmogaus teisių sritis. Be to, kaip teigia „Time“, į ES pretenduoja daug toliau pažengusios Balkanų šalys – Kroatija, Makedonija, Bosnija, Juodkalnija, Albanija, netgi tas pats Kosovas. Eilėje – Turkija ir Islandija. Beje, Turkija nuo 1999 m. yra oficiali kandidatė į ES, tačiau iki šiol Briuselis randa kliūčių Ankaros narystei…
Kitaip sakant, su R.Mladičiaus išsiuntimu į Hagą Serbijos „byla“ toli gražu nebaigta. Tai – aiški demonstracija pasaulio diktatoriams, kad joks nusikaltimas žmonijai ir žmogiškumui nepraeis be atsako. Net ir buvęs generolas, dabar neva sergantis ir psichiškai nestabilus, visiškai į 1994 m. kariškį nepanašus palūžęs 69 metų žmogelis turi atsakyti už savo piktadarybes.
Hagos tribunolas jau šiomis dienomis pareikš kaltinimus Bosnijos žudynių vykdytojui.
