Dvi įvairiais požiūriais visiškai skirtingos valstybės – Kazachstanas ir Lietuva – likimo ar geopolitinės sanklodos dėka atsidūrė greta viena kitos. Nuo kitų metų sausio 1 d. mūsų šalis iš Kazachstano perima pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Spalio 18-19 d. Seime prasidėjo renginiai, kuriais tarsi perduodama ši svarbi misija. Dalyvaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui Petro Efthymiou, aukštajam komisarui tautinėms mažumoms Knutui Vollebaekui, kitiems svarbiems iš Vienos atvykusiems ESBO pareigūnams, vyko iškilmingas posėdis Helsinkio proceso metinėms pažymėti, susitikimai su parlamento vadovais, politikais, diplomatais, Seimo fojė buvo atidaryta paroda apie Kazachstaną. Svarbiausias Kazachstano pirmininkavimo šioje organizacijoje akcentas vyks Astanoje, kur gruodžio 1-2 d. rengiamas visų 56 jos narių aukščiausiojo lygio susitikimas.
Šių metų pradžioje 1973-aisiais įkurtai transatlantinei saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (oficialiai ji buvo įteisinta 1975 m. konferencijoje Helsinkyje, kai buvo priimtas Baigiamasis Aktas) pirmą kartą pradėjo vadovauti buvusi SSRS respublika, kuri tą priedermę perėmė iš NATO šalies Graikijos. Dabar gi kazachų „palikimą“ perima taip pat pirmoji iš Baltijos šalių Lietuva.
Bet pastebėkime skirtumus tarp mūsų šalies ir šios Eurazijos valstybės, kuri vien plotu 41 kartą, o gyventojų skaičiumi – penkiskart didesnė už Lietuvą. O ir pagal BVP Kazachstanas Lietuvą lenkia bemaž 4 kartus, tačiau vienam Lietuvos gyventojui jo tenka 2,5 karto daugiau. Jeigu lygintume gamtos turtus, ypač energijos išteklius, tai šiuo požiūriu Lietuva prieš Kazachstaną atrodytų nykštukė…
Suprantama, ne viskas palyginama skaičiais ir kiekiu. Astana susiduria su daugybe problemų. Artėjant šios šalies pirmininkavimui ESBO, pernai lapkritį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paragino ESBO šalis labiau spausti Kazachstaną, kad šis imtųsi ginti žiniasklaidos laisvę ir pagerintų žmogaus teisių padėtį. Pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmet skelbiamą 175 šalių žiniasklaidos laisvės indeksą Kazachstanas 2009 m. užėmė tik 142 vietą.
Dar vienas skandalas galėjo pakenkti Kazachstano įvaizdžiui. Kaip metų pradžioje skelbė pasaulio žiniasklaida, Astana susitarė su Teheranu parduoti Iranui 1350 t išvalytos urano rūdos už 450 mln. dolerių. Kaip pranešė laikraštis „Argumenty i fakty“, remdamasis Tarptautinės branduolinės energijos agentūros (TATENA) informacija, šio urano kiekio užtektų ne tik kurui galingiausioms atominėms jėgainėms, bet ir 150 branduolinių galvučių pagaminti. Nors Astana paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Kazachstanas planuoja parduoti Iranui urano koncentrato, vadindama tokias žinias „nepagrįstomis insinuacijomis“, žinia sukėlė Vakarų valstybių, ypač JAV ir Izraelio, pasipiktinimą.
Taigi Kazachstanas suformavo nevienareikšmį veiklos ESBO palikimą Lietuvai. Bet į viską būtina žvelgti pozityviai. Kazachstanas geografiškai toli nuo Lietuvos, tačiau artimas istoriškai. Abi valstybės priklausė Rusijos, vėliau sovietų imperijai, į Kazachstaną buvo ištremta daug lietuvių, kiti ten išvyko patys, ieškodami geresnio uždarbio. Daug kas sugrįžta, daugelis liko Kazachstano platybėse sukūrę šeimas… Ir nors Lietuva šiai didžiulei Azijos valstybei nuolat primena demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės paisymo svarbą, ne vienerius metus fiksuojama, kad abiejų šalių santykiai yra labai geri ir draugiški.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerijos svetainė, kartu su Graikija ir Kazachstanu Lietuva dabar yra ir bus dar 2012 m. ESBO pirmininkaujančių šalių Trejeto (vadinamos Troikos) narė. 2010 m. pradžioje Kazachstano užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas K. Saudabajevas savo specialiuoju atstovu transporto klausimais paskyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorių energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautą Naudužą. Astana daug padarė, kad Lietuvos pirmininkavimas ESBO padėtų sustiprinti šalies tarptautinį ir regioninį vaidmenį, pasirengti pirmininkavimui ES 2013 m. ir galimai narystei Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje 2014–2015 metais.
Niekas taip nesuartina tautų, kaip bendradarbiavimas ir prekyba. URM duomenimis, 2008 m. Lietuvos užsienio prekyba su Kazachstanu išaugo 8,3 proc. ir sudarė 327 mln. eurų, taigi, prekybos balansas buvo teigiamas. Tiesa, pasaulinės krizės sąlygomis mūsų šalies eksportas į Kazachstaną sumažėjo daugiau kaip 23 proc., užtat importas iš šios šalies padidėjo net 2,3 karto. Dabar prekyba tarp dviejų šalių pajudėjo iš mirties taško.
Tarsi pabrėždama Astanos didybę, metų pradžioje žiniasklaida pranešė apie vieną ambicingą Kazachstano projektą, kuris, žinoma, bus naudingas ir Lietuvai. Kazachai jau ėmėsi tiesti (projekte dalyvauja 50 tūkst. žmonių) ilgiausią pasaulyje magistralę nuo Kinijos iki Lisabonos. Tai būtų tarsi XXI amžiaus Šilko kelio, ėjusio iš Azijos į Europą, atgaivinimas. “Praėjus 500 metų niekas nepasikeitė – kroviniai tebekeliauja iš Azijos į Europą. Įdomiausia, kad šiuo keliu dabar jų pervežama ne daugiau nei tuomet. Ne viskas vyksta sklandžiai, nes nuolat atsiranda problemų tarp atskirų valstybių. Lietuvos vežėjai dar nepamiršo milžiniškų eilių prie Latvijos-Rusijos sienos, o ką bekalbėti apie šį projektą”, – sausį sakė V.Naudužas. Vis dėlto nemaža dalis šio XXI amžiaus kelio jau nutiesta. Kazachstanas ragina pasinaudoti Europos Sąjungos, kurioje, įsigaliojus Šengeno susitarimui tarp valstybių, nebeliko pasienio postų ir netrukdomam krovinių gabenimui buvo uždegta žalia šviesa, patirtimi. Čia Kazachstanui į pagalbą atėjo lietuviai. Pernai Vilniuje buvo surengtas Europos ir Azijos valstybių transporto ministrų susitikimas. Europiečiai taip pat apmoko Azijos muitininkus, kaip dirbti, kad automobiliai greičiau kirstų valstybių sienas. V.Naudužas priminė, kad bendras valstybių interesas – nustatyti bendras taisykles sienoms kirsti. Jos buvo patvirtintos gegužės mėnesį Almatoje vykusiame Transazijos parlamentiniame forume, kuriame dalyvavo transporto ministrai.
Nepaisant, kad mūsų šalys labai jau skirtingos, nuo to, ar pavyks iki metų galo Kazachstanui įgyvendinti numatytus uždavinius, nemažai priklausys ir Lietuvos darbo ESBO efektyvumas. Tai pabrėžia ir kazachams talkinantis ambasadorius Alfonsas Eidintas. Tarsi patvirtindamas mūsų valstybių sąsajas ir turėdamas galvoje kazachų reidus į lietuviškus automobilių turgus, diplomatas juokavo: „Kazachstano iškelta tranzito problema aktuali ir Lietuvai. Nėra tranzito į Kazachstaną – Marijampolė verkia”.
Dabar, kai Lietuva pristato savo pirmininkavimo ESBO prioritetus, ji atsižvelgia į tolimojo Kazachstano patyrimą ir įsiklauso į jo patarimus.
Skelbta žurnale “Apžvalga“
