Gal norite įsigyti sklypą Mėnulyje ar Marse?
Pasiūlymas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kvailokas, nes niekaip nesusijęs su mums žinomais kosmoso tyrimais. Bet neskubėkime numoti ranka: nekilnojamasis turtas kitose planetose įgyja paklausą ir gali būti ekstravagantiška dovana jubiliejaus proga. Juo labiau, kad, kaip neseniai rodė viename meniniame filme, Žemėje netrukus bus neįmanoma gyventi, ir, kaip dabar tūkstančiai emigruoja iš Lietuvos, taip po gero pusšimčio metų mūsų vaikai ieškos ramybės kosmoso platybėse. Ne šiaip sau po jas jau dairosi vadinamieji „kosmoso turistai“, tiesa, patys turtingiausieji…
Žinoma, jūs jau nebūsite pirmi. Štai, kaip rašė prancūzų „Le Figaro“, vis daugiau keistuolių pareiškia savo teises į Mėnulio plotus. Dar 1980 m. tūlas amerikietis Dennisas Hope’as padavė pareiškimus privatizuoti visus Saulės sistemos dangaus kūnus, išskyrus, žinoma, Žemę ir Saulę. San Francisko žemės tarnyboje jis sėkmingai užregistravo nuosavybės liudijimą ir apie tai informavo Jungtines Tautas, JAV ir Sovietų Sąjungą. Paskui įkūrė kompaniją “The Lunar Embassy” ir dabar sėkmingai prekiauja Mėnulio sklypais. Jis pasinaudojo tarptautinės teisės spraga, kad kosmosas negali priklausyti jokiai valstybei, tačiau joje nebuvo kalbama apie privačius asmenis. Taip jis “privatizavo” dar 52 dangaus kūnus Saulės sistemoje. Po to pasiskelbė stambiausiu žemvaldžiu visatoje ir ėmėsi realizuoti 100 futbolo aikščių dydžio sklypus kitose planetose po 100 dolerių už sklypą.
Bet šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 2 milijonai žmonių, kuriems priklauso sklypai įvairiuose dangaus kūnuose. Kita Amerikos kompanija “Lunar Republic Society” taip pat pardavinėja Mėnulio plotus. Pavyzdžiui, 4000 kv. metrų sklypą jūs galite įsigyti už kokius 30 eurų… Pigu? Beprotiškai. Teigiama, kad nekilnojamas turtas labai atpigo per pasaulio (suprask – Žemės) ekonominę krizę…
Iš tikrųjų, atsivertę tarptautinės organizacijos regioninio padalinio “Mėnulio ambasada Baltijos šalyse” tinklapį (Lunar Embassy Baltic, http://www.lunarbaltic.lv/goods2marss_lt.html), rasite tokio pobūžio skelbimų:
Jūsų nuosavybės teisė į kiekvieną sklypą patvirtinama trimis dokumentais (Nuosavybės teisės į sklypą dokumentas, Žemėlapis ir Konstitucija, teisių bilis), o taip pat trumpa istorija: „Ką Jūs įsigijote?“, kurioje yra nuosavybės deklaracija, užregistruota JAV, TSRS ir JTO. Be to, visi Jūsų nuosavybės duomenys yra kompiuteriniame nežemiškos nuosavybės savininkų register, ir ši informacija yra visiškai konfidenciali. Visi dokumentai yra paruošti mūsų ir pateikia tikslią Jūsų nuosavybės buvimo vietą. Visi sertifikatai atspausdinti ant popieriaus, imituojančio pergamentą, 27.50 x 35.00 cm dydžio ir tinkantys įrėminimui. Jei Jūs užsisakote daugiau nei vieną sklypą, Jūsų nuosavybė bus vienoje vietoje.
Taigi, kai eilinį kartą Jūs galvosite, ką gi tokio neįprasto padovanoti draugei, draugui, vadovui ar kitiems Jūsų gerbiamiems ir mylimiems žmonėms, atsiminkite šiuos žodžius:
“Sklypas Mėnulyje – pati originaliausia dovana. Jeigu Jums reikia padovanoti ką nors „tokio“ – tai yra tai, ko Jūs ieškote! Jeigu Jūs, žinoma, romantikas…”
Vien 2008 m. Mėnulio teritorijos ir kituose nežemiškuose objektuose Saulės sistemoje savininkais tapo daugiau nei 3,5 milijono žmonių – kone visa Lietuva, ir kiekvieną dieną šis skaičius didėja. Kol kas parduodama daugiau nei 300 milijonų sklypų matomoje Mėnulio pusėje, o parduota tik apie 3%. Sklypų savininkais tapo daug įžymybių: Amerikos prezidentai – Ronaldas Reaganas ir Jimmy Carteris, aktoriai ir muzikantai – Mickas Jaggeris, Johnas Travolta, Thomas Cruzas, populiarios Rusijos asmenybės: Aleksandras Rozenbaumas, Laima Vaikule, Jurijus Ševčukas, Jurijus Galcevas, Dimitrijus Nagijevas, Jurijus Stojanovas, Ilja Oleinikovas ir daug kitų. O pernai garsus Rusijos verslininkas, futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius savo mylimąją Darią Žukovą nusprendė pradžiuginti gana neįprasta dovana… Milijardierius jai nupirko 40 hektarų sklypą Mėnulyje. Dovaną verslininkas pirko iš kompanijos „The Lunar Embassy“, kuri prekiauja sklypais Mėnulyje. Šis neįprastas pirkinys milijardieriui atsiėjo vos 2 tūkst. dolerių (apie 5500 Lt).
Kaip teigia svetainė „CrunchGear.com“, sklypo koordinatės yra 20-24 laipsnių platumos ir 30-34 laipsnių ilgumos. Svarbu tai, jog sklypas yra toje Mėnulio dalyje, kuri yra matoma iš Žemės. Ko gero, R.Abramovičius per teleskopą panorės stebėti, kaip Mėnulyje laiką leidžia jo žmona…
Atrodo, kitų planetų įsisavinimo teisinė bazė yra jau seniai. Spalį sukaks 43 metai, kai Jungtinės Tautos priėmė tarptautinį kodeksą, kuriame aptartas Mėnulio statusas nuosavybės prasme. 1967 m. buvo užfiksuota, kad „visa kosminė erdvė, taip pat ir Mėnulis bei kiti dangaus kūnai, negali būti nacionalinio pasisavinimo objektais, nei skelbiant jų nepriklausomybę, nei užvaldant ar kitaip juos panaudojant, nei kitais būdais“.
Štai kodėl prieš trejus metus Tarptautinis kosminės teisės institutas (IISL) paskelbė oficialų perspėjimą, kad būtina parengti teisės aktus dėl pretenzijų užvaldyti Mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Tiesa, daugelis šalių pasirašė arba ratifikavo minėtą 1967 m. priimtą tarptautinį kodeksą. Iki 2005-ųjų metų iš 178 Jungtinių Tautų narių 97-ios šalys šį kodeksą buvo ratifikavusios, o 27-ios tik pasirašiusios. Šį dokumentą ratifikavo ir Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV, bet jo net nepasirašė Monakas, Kataras, Omanas.
1979 metais priimtas kitas tarptautinis susitarimas, kuris numatė Mėnulio įsisavinimo principus. Jį ratifikavo tik 11 šalių, o pasirašė penkios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Indija. O štai JAV, Kinija, Rusija ir Japonija, kurios turi galingas kosmines technologijas, vengia pritarti šiam dokumentui.
Nors Mėnulio, kaip viso kosmoso, tyrinėjimo pirmeiviai yra sovietiniai mokslininkai, tačiau netrukus šią iniciatyvą iš jų paveržė amerikiečiai. Du Amerikos astronautai 1969-ųjų liepą pirmą kartą išsilaipino Mėnulio paviršiuje ir paliko jo dulkėse ne tik įspaustas žmogaus pėdas, bet ir Amerikos vėliavą, tarsi tuo pareikšdami, kad tai – Amerikos teritorija. Nuo to laiko Mėnulyje buvo nusileidę 12 astronautų.
Žinoma, tai nereiškia, kad vienos JAV pasisavins visas Mėnulio teritorijas. Kol kas tai visos žmonijos tyrinėjimų ir nuosavybės įsigijimo laukas. Bet štai Nacionalinė Amerikos kosmoso agentūra (NASA) iki 2020 metų vėl planuoja grįžti į šią planetą ir per ketverius metus joje įkurti nuolatinę bazę. Taip Mėnulis taps orbitiniu viešbučiu ar pilotuojamų skrydžių į kitas planetas tarpiniu punktu.
Susidomėjote? Tada jūs tikrai paveiktas stojusios Mėnulio pilnaties, pereinančios į kitą fazę – delčią, arba, kaip sakoma liaudyje, tikriausiai “nukritote iš mėnulio”…
Skelbta: “Apžvalga”
