Įdomios istorijos. Litvako šukuosena gėdos nedaro
Savaitgalio skaitiniuose – dar vienas įdomus pasakojimas. Šį kartą – apie buvusį Jungtinės Karalystės premjerą, kurio protėviai kilę iš Žemaitijos, taip pat apie žydų „sėslumo ribas“. Straipsnis paimtas iš autoriaus knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022).
Britų salose gyvena toks susivėlęs vyrukas, kurio pavardės vien dėl jo ypatingos ševeliūros čia minėti būtų neverta, jeigu jo šaknys nebūtų Lietuvoje. Tiesa, jo nuopelnai pasauliui, globaliems procesams dar tik spėjami, tačiau Europos ir ypač Didžiosios Britanijos veidą jis jau gerokai pakeitė. To žmogaus vardas – Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Sako, kad šis 56-rių metų vyras yra „kietas“, nepaisant jo šokiruojančios išvaizdos ir nestandartinio elgesio. Jis visai kitoks negu ankstesnė torių lyderė ir premjerė Theresa May, kuri savo „kietumą“ demonstravo visai kitaip, dažnai mėgdžiodama garsiąją Margaret Thatcher. Nežinia, ką jis stebuklingo padarė būdamas Londono meru ar užsienio reikalų sekretoriumi, tačiau „Brexit“ maratoną per kliūtis nubėgo puikiai: per ketverius metus nuo pat 2016 m. referendumo iki oficialaus pasitraukimo iš Europos Sąjungos 2021 m. pradžioje B. Johnsono netvarkingoj plaukų kupetoj galėjo nelikti nė vieno plauko. Šiaip ar taip šiandien jis gali save vaizduoti ne tik žmogumi, sugebančiu suvienyti šalį, bet ir išgelbėti Konservatorių partiją, dėl politinio chaoso atsidūrusią kone ant žlugimo ribos.
Ir šis žmogus šiandien atvirai pripažįsta turįs lietuviškų litvako šaknų.
Išstumti iš savo štetlų
Taigi, Boriso Johnsono genealoginis medis veda ir į Lietuvą. Torių partijos lyderio proprosenelis iš motinos pusės buvo Žemaičių Kalvarijoje gimęs ir iš Lietuvos emigravęs litvakas, garsus amerikiečių paleografas Elias Avery Lowe (Loew).
Bet kol kas kiek atsiribokime nuo šios asmenybės.
Žiniasklaida, aprašydama žydų tautybės Lietuvos gyventojų emigracijos iš tuometinės carinės Rusijos Vakarų gubernijų bangą, primena, kad po ATR žlugimo, teisingiau jau po pirmojo jos padalijimo 1791 m., Lietuva priklausė Rusijos imperijos teritorijos daliai, vadinamai „sėslumo riba“ (rus. Черта́ осе́длости; angl. Pale of Settlement). Ši teritorija driekėsi pasienyje su Prūsija, apėmė 15 gubernijų, tarp jų ir Lietuvą, už kurios ribų 1791-1917 m. žydams nebuvo leidžiama gyventi. Tai vienas ryškiausių žydų diskriminacijos arba antisemitizmo pavyzdžių. Tuo esą buvo siekiama Rusijos verslą apsaugoti nuo stiprios žydų konkurencijos, ypač tose aškenazių gausiai apgyvendintose vietovėse, kurių nebuvo pasiekę kryžiuočiai. XVII a. pabaigoje šių žydų ATR buvo apie milijoną arbą pusė visų šios tautos gyventojų Europoje.
Po ATR padalijimų Rusijos imperijos prijungtose žemėse žydų bendruomenėms buvo leidžiama pasilikti, bet joms nustatyta „sėslumo riba“, faktiškai įvesta imperatorės Jekaterinos II 1791 m. gruodžio 23 d. įsaku. Jos valdymo laikotarpiu įvyko ir trys ATR padalijimai, po kurių žydų gyvenamosios ribos ir apribojimai vis būdavo griežtinami, ypač prie imperijos prijungtose Kurliandijos (Kuršo) žemėse ir Lenkijos karalystei priklaususiose vietovėse. Sėslumo riba galutinai teisiškai įforminta ir oficialiai pradėta naudoti 1835 m. caro Nikolajaus I. Buvo įvesta daug draudimų ir apribojimų, pavyzdžiui, žydams nurodyta telktis savo getuose (gatvėse arba rezervacijose) bei „štetluose“ (mažuose miesteliuose, gyvenvietėse su sinagoga centre). Nuo imperijos Vakarų sienos žydai negalėjo gyventi kaimuose arčiau negu 53 km nuo jos. Kaip jau rašėme, Sėslumo ribą panaikino Rusijos laikinoji vyriausybė po caro Nikolajaus II pasitraukimo 1917 m. kovą, taigi, išsilaikė 126 metus. Iš tikrųjų šios ribos negaliojo jau Pirmojo pasaulinio karo metais, kai 1915 m. rugpjūčio 13 d. vidaus reikalų ministro cirkuliaru žydams buvo leista gyventi ir didžiuosiuose miestuose. Priežastis – žydų antplūdis iš vokiečių užimamų teritorijų.
Visus šiuos draudimus lydėjo milžiniški žydų pogromai, ypač pasireiškę 1881-1884 m., 1903 – 1906 m. ir net 1917 – 1921 m. Romanovų dinastijos carai atvirai reiškė pritarimą maištui prieš žydus. Sėslumo ribos tyrinėtojas Pavelas Polianas cituoja vieną dar gana atsargų Nikolajaus II kanceliarijos laišką Varšuvos gubernatoriui Gudkovui: „Mano širdis džiaugiasi, kai mušate žydus, bet šito daryti nepatartina, nes jie gi turtina mūsų žemes“.
Patyrę tokius suvaržymus žydai įvairiais keliai emigruodavo iš Rusijos imperijos. Antai, 1881 – 1914 m. vien tik į JAV išvyko apie 1,5 mln. žmonių. Net kai ministras pirmininkas Piotras Stolypinas carui pasiūlė atsisakyti Sėslumo ribos, šis nesutiko.
Tarp tų, kurie ieškojo pasitraukimo iš Sėslumo ribos kelių, buvo ir B. Johnsono protėviai. Jie nuo seno gyveno Žemaičių Kalvarijoje – nedideliame, dabar apie 700 gyventojų turinčiame Plungės rajono miestelyje, senovėje gavusiam Gardų pavadinimą, o 1964 – 1989 m. vadintą Varduva. Miestelis garsėja savo vasaros atlaidais, kasmet vykstančiais aplink gražuolę 1822 m. statytą Šv. Mergelės Marijos apsilankymo baziliką.
Buvo rasta protėvių mumija
Politiko prosenelis Elias Avery Lowe (Loew) arba tiesiog Elijas gimė 1879 m. spalio 15 d. Genealoginiame medyje jo tėvais įvardijami angliška transkripcija Charlesas Lowe (Loew) ir Sarah Ragoller. Tėvas gimęs 1855 m. Kalvarijoje ir buvo šilko bei siuvinių pardavėjas, motina – kaunietė. Elijo tėvams 1891 m. pavyko peržengti Sėslumo ribą, kuri driekėsi už keliolikos kilometrų nuo Žemaičių Kalvarijos, o šiaurinė jos siena beveik sutapo su dabartine Lietuvos ir Latvijos sankirta ties Seda. Į Vakarus už Kretingos jau buvo Prūsija.
Bet yra rašinėtojų, kurie iš viso ginčija B. Johnsono protėvių kilimą iš Žemaičių Kalvarijos. Antai Ramūnas Bogdanas rašė, kad jo protėviai esą kilę iš Kalvarijos Marijampolės apskrityje, kuri buvo kur kas didesnė, kur veikė ištisas „sinagogų kompleksas“, o pro ją ėjo svarbus Sankt Peterburgo – Varšuvos traktas… Bet tokia versija neįtikina, nes tuomet užnemunė nepriklausė Rusijos imperijai ir ten nebuvo nustatytos Sėslumo ribos, tad niekas žydų iš šios vietovės nevertė emigruoti.
Be to autorius tikina, kad jo protėviai buvo iš Gudijos kilę žydai. „Pavardė Loew sutampa su miestelio dabartinėje Baltarusijoje pavadinimu Lojevas. Galimai iš ten kilę žydiškieji naujojo premjero protėviai. „Lojevas svarbus Lietuvos istorijai, nes ten etmono Jonušo Radvilos kariuomenė 1649 m. liepos 31 d. per Bogdano Chmelnickio sukilimą sumušė Ukrainos kazokus ir neleido jiems įsiveržti į LDK. Trečiadienį bus 370 metų šiam mūšiui“, – prieš keletą metų išvedžiojo R. Bogdanas.
Pratęsiant dabartinio premjero genealoginę liniją, mus sudomino prieš keletą metų žurnalo „Anglija“ paskelbta neįtikėtina naujiena, kad Šveicarijos mieste Bazelyje rasta mumija, kuri, kaip paaiškėjo, yra B. Johnsono proproproproproproprosenelė Anna Catharina Bischoff, gyvenusi Bazelyje 1719-1787 m. Moters palaikai buvo surasti 1975 m. renovuojant Bazelio Barfüsser bažnyčią. Atlikus mumijos ir Bischoffų šeimos palikuonių genetinius tyrimus, paaiškėjo, jog 2018 m. tirti DNR pavyzdžiai pagal motininę liniją sutampa 99,8 proc. Mokslininkai neabejoja, jog rasta mumija – A.C. Bischoff palaikai. Viena iš jos įpėdinių Yvonne ištekėjo už Osmano Wilfredo Johnsono Kemalio – B. Johnsono senelio. Yvonne ir Osmano sūnus Stanley Johnsonas yra B. Johnsono tėvas.
Pats B. Johnsonas – septintos kartos palikuonis – iki šiol nekomentavo situacijos dėl mumijos palaikų.
Grįžkime į vėlesnius laikus.
Kaip būsimo politiko protėviai išvyko ir pateko į JAV, žinių nėra. Dienraštis „Lietuvos rytas“ 2016 m. rašė, kad jų nerasta nei Lietuvos istorijos archyvuose, nei žydų analuose, nei metrikų knygose, kurios vedamos tik nuo 1922 m. Matyt, tokiu pačiu keliu kaip ir kiti žydų bėgliai – laivu į Vokietiją ar Angliją (Londone iki šiol yra žydų rajonas Ist Endas), o iš ten – po platųjį pasaulį. Rašytojas Markas Zingeris priduria, kad žydus labiausia skatino bėgti mobilizacija į carinę armiją.
Elijas į Niujorką atvyko būdamas 12 metų. Baigęs vidurinį mokslą toliau mokėsi Kornelio universitete, o sulaukęs 21-rių tapo JAV piliečiu. 1902 m. padedamas filantropo Jameso Loebo jis išvyko mokytis į Vokietiją, kur 1908 m. apsigynė daktaro laipsnį, vadovaujamas garsaus paleografo Ludwigo Traubės. JAV E. Avery Lowe vedė Helen Tracy Lowe-Porter, garsią net 16-kos Tomo Mano (Paul Thomas Mann) darbų vertėją iš vokiečių į anglų kalbą. (Beje, T. Manas tris vasaras, 1930 – 1932 m., praleido Nidoje ir iki šiol išlikusiame vasarnamyje rašė eseistikos ir publicistikos kūrinius bei romaną „Juozapas ir jo broliai“(„Joseph und seine Brüder“, „Joseph and His Brothers“), jo keturios dalys į anglų kalbą Lowe-Porter buvo išverstos 1934 – 1944 m.; romaną į lietuvių kalbą 1996 – 2003 m. išvertė Antanas Gailius). Jie susilaukė dukters Frances Beatrice Lowe, kuri yra B. Johnsono močiutė iš mamos pusės.
Frances ištekėjo už Jameso Fawcetto ir susilaukė 5 vaikų – tarp jų yra ir Charlotte Johnson Wahl, žinoma britų menininkė, Boriso mama, ištekėjusi už Stanley Johnsono, Boriso tėvo.
Teka ir musulmono kraujas
Boriso biografijoje dažnai minimas Osmanų imperijos veikėjo Ali Kemalio vardas. Manoma, kad Boriso prosenelis iš tėvo pusės buvo turkų žurnalistas ir poetas Ali Kemalis Bey (1869 – 1922), kuris trumpai padirbėjo vidaus reikalų ministru. A. Kemalis buvo užmuštas Stambule lapkričio 4 d. ir kartu su kitais septyniais bendraminčiais ir nacionalistų minios nulinčiuotas – pakartas ant medžio šakos, įtariamai bendravęs su armėnais ir britais, laikęsis liberalių pažiūrų ir neva gynęs Osmanų imperiją, ir tai demonstravęs savo veikla bei savo rašiniuose.
Tuo metu 1919 – 1923 m. vadovavimą vadinamajai „kemalistų revoliucijai“ jau buvo perėmęs Mustafa Kemalis Paša (nuo 1934 m. turkų nacionalinio išsivadavimo didvyris Atatiurkas). Poetas Nazimas Hikmetas savo poemoje Ali Kemaliui yra paskyręs deramą vietą. Ali tėvas diplomatas Zeki Kuneralpas buvo ambasadoriumi Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse, tad ryšys su mūsų minėta neįtikėtina Bazelyje identifikuotos mumijos versija visai galimas.
Pats B. Johnsonas yra kalbėjęs, kad turi čerkesų vergų kraujo. Londono „The Guardian“ rašė, kad B. Johnsonas aiškino, jog jo proprosenelė ir Ali Kemalio motina buvo čerkesų vergė, kurią Stambulo turguje pardavė Ali tėvui ir šis ją išlaisvino. (Žinynai tvirtina, kad po carinės Rusijos karų Kaukaze XIX a. viduryje, ypač po regiono tautų okupacijos 1864 m., apie 75 proc. čerkesų (adygėjų) buvo išvyti iš savo vietovių ir dauguma jų apsigyveno Osmanų imperijoje, ypač Turkijoje. Čia vyko jų asimiliacija, skaldymas, o 1922 m. 14 jų kaimų buvo nušluota nuo žemės paviršiaus, tiurkų kalbų grupei priklausanti kalba buvo uždrausta, taip pat buvo draudžiama dalyvauti politikoje. Šiuo metu šioje šalyje priskaičiuojama apie 2 mln. čerkesų, tarp jų buvo ir B. Johnsono prosenelis). Tad B. Johnsonas galėjo vadintis Borisu Kemaliu. Pasirodo, Ali Kemalis vedė pusiau šveicarę, pusiau anglę Winifred Brun. Winifred mirė gimdydama, bet Ali sūnų, Boriso senelį, Osmaną Wilfredą Kemalį išaugino Winifred motina Margaret Johnson. Būtent Margaret pasistengė, kad jos vaikaičio Wilfredo pavardė būtų pakeista iš Kemalio į Johnsono. BBC savo tyrime svarstė (savo šaknimis nuvykęs į Turkiją domėjosi ir pats Borisas), kad pavardė galėjo būti pakeista dėl to, jog Pirmajame pasauliniame kare Britanija ir Osmanų imperija kariavo skirtingose pusėse, todėl jaunuoliui turkiška pavarde galėjo būti nepatogu gyventi tarp britų. Turkijoje iki šiol puoselėjama nacionalizmu grįsta vadinamoji „kemalizmo“ ideologija, įtvirtinta 1937 m. Turkijos konstitucijoje.
Tikėtina, kad Kemalių dinastijos diplomatinę veiklą iki šiol tęsia Turkijos ambasadorius Vokietijoje Ali Kemalis Aydinas.
Ar jo sulauks Panevėžys?
Iš tiesų, B. Johnsono genealoginis medis labai painus. Visų jo giminystės atšakų susekti neįmanoma, to mes ir nesiekiame. Grįžtant prie sąsajų su Lietuva, verta paminėti faktą, kad buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 2016 m. liepą kalbėjosi su šiuo litvaku, kuris tik ką buvo paskirtas naujuoju JK užsienio reikalų sekretoriumi. Ministras „Lietuvos rytui“ pasakojo: „Aš jam priminiau ryšį su Lietuva, jis neneigė ir pasakė, kad yra buvęs Lietuvoje, bet seniai, todėl, manau, reikia atšviežinti įspūdžius. Jis mielai sutiko paplanuoti vizitą. Aš manau, kad šalia dvišalių santykių mes aptarsim ir tai, kas mus sieja istoriškai“. Deja, žadėtas vizitas neįvyko, bet dar turėkime vilties.
Galima tepridurti, kad B. Johnsonas didžiuojasi savo jaunystėje gautu didikiškos kilmės titulu. Kaip aiškinama BBC atliktame tyrime, Charlesas de Pfeffelis buvo neaukšto rango Vokietijos didikas (1843-1922), tuo tarpu Caroline de Pfeffel arba Karoline von Rottenburg (1862-1951) buvo neteisėta princo Paulo von Wurttembergo duktė. Savo ruožtu princas Paulas buvo britų karaliaus Jurgio II, valdžiusio Angliją 33 metus nuo 1727 m., proproanūkis. Taigi, galima sakyti, kad Borisas yra šio karaliaus septintos kartos proanūkis…
Švenčiant 21-ąjį gimtadienį 1985 m., vaikinas buvo apdovanotas vikonto titulu – kiek žemesniu negu grafas ir aukštesniu negu baronas (paprastai pagarbai išreikšti kreipiniuose vartojamas „lordo“ terminas).
Linksmai – ir apie mirtį
Pamiršę kitas B. Johnsono keistenybes, kurių jam pripaišoma begalė, grįžkime prie jo šukuosenos. Britų spauda juokauja: jeigu anglai norėtų suprasti, iš kurios pusės į Jungtinę Karalystę pučia politiniai vėjai, pagal premjero šukuoseną tai padaryti būtų beviltiška… Sąlyginai normali ji buvo, ko gero, tik vieną kartą – per priėmimą pas karalienę Elžbietą II, kai paskirtasis ministras pirmininkas 2019 m. liepą apsilankė Bukingamo rūmuose. Tuo tarpu ministro pirmininko padėjėjai atsiprašo: „Johnsono šukuosenos mes nekontroliuojame“. 2020 m. gruodį Borisui teko teisintis, kad jis savo ofise jis dėl to kartais šukuojasi. Kai žurnalistai paprašė parodyti šukas, tas tik skėstelėjo rankomis ir eilinį kartą sujaukė plaukų kuokštą… Tokį šukuosenos stilių jis pradėjo 2003 m., kai ekscentriškai suveltais plaukais pasirodė BBC dokumentiniame seriale „Have I Got News For You“. O vis dėl to 2008 m. už savo šukuosenos, pavadintos „varnos lizdas“, tarp politikų originalumą jis gavo prizą. Dabar, kaip rašo spauda, jis stovi vienoje gretoje su keistomis D. Trumpo, Gerhardo Schroederio, Kim Čong Ino ševeliūromis.
B. Johnsonas dar palyginus jaunas politikas, bet jau galvoja – juokais ar iš tikrųjų – apie savo mirtį. Keturių vaikų tėvas (dar keleto nesantuokinių) pageidauja, kad prie jo kapo būtų atlikta populiari Rolling Stones daina „You Can’t Always Get What You Want“ . „Bet – nesulauksite“, – šypteli litvakas nuo Panevėžio.