Žmogui būdinga save tapatinti su svarbiausiomis jo gyvenimo ir įvykių datomis: kur jis buvo tuo metu, kaip būtų pasielgęs, kas gali pakreipti jo likimą? Iš tikrųjų 2001–ųjų rugsėjo 11 d. priklauso tai datų virtinei, kuri amžiams įsispaudžia į žmonijos atmintį. Skirtingoms tautoms – skirtingos datos. Prie tokių kertinių mūsų regiono istorijos posūkių priskirtume 1941–ųjų birželio 22–ąją, 1953 m. kovo 5 d., 1961 m. balandžio 12–ąją, 1991–ųjų rugpjūčio 19 d., viename rusų portale išvardija žinomas Maskvos Karnegio centro direktorius Dmitrijus Treninas.

Mes buvome kartu…

Amerikiečiams svarbi 1963–iųjų lapkričio 22 d. – J.Kennedy nužudymo diena, neregėto džiaugsmo jų širdis pripildė amerikiečių astronautų išsilaipinimas Mėnulyje 1969 m. liepos 21 d. Bet džiaugsmus keitė sukrėtimai, ir 9/11 – šimtmečiams užsikodavęs tragiškas įvykis ne tik Amerikai, bet ir visai žmonijai. Tiesą rašo prancūzų „Le Monde“: tuomet akimirkai mes pasijutome amerikiečiais ir buvome kartu su jais. Teroristai smogė ne tik pasauliniams prekybos ir finansų centrams, bet ir karinei JAV mašinai – jos „smegenų centrui“ Pentagonui. Kova su tarptautiniu terorizmu virto pasauliniam blogiui paskelbtu karu. Dabar R.Reagano pavadinta „blogio imperija“ tapo ne tik SSRS, o pasaulinis terorizmas. Žmonija susivienijo, pamiršusi ideologinius ir ekonominius skirtumus, religinius nesutarimus.

Ar geluonis ištrauktas?

Bet ar iš tikrųjų? Ar tikrai terorizmo grėsmė buvo tokia didelė? Ar vertėjo jungtis dviem buvusioms šaltojo karo stovykloms, rengti baudžiamąsias operacijas, veržtis į suverenias šalis, užmauti niekuo dėtoms tautoms sunkias okupacijos grandines? Ar po šiomis priemonėmis (o kartu – išleistais milijardais dolerių, tūkstančiais prarastų kareivių ir specialistų) neslypėjo vien savo grobuoniškų interesų raiška – dažniausiai noras kontroliuoti energetikos išteklius?

Tiesą sakant, ir po 9/11 „Al Qaeda“ nenurimo. D.Treninas jų rankoms priskiria ir teroro aktus Balio saloje, ir išpuolį Beslane, ir sprogimus Londone, Madride, Mumbajuje, nekalbant jau apie įtampos židinius Afganistane, Irake, Pakistane. Tai buvo skausmingi smūgiai. Tačiau jie civilizacijos pamatų neišklibino. Netgi neįvykdė konkrečių užduočių – įbauginti įvairių šalių žmones, kad jie keistų savo valdžią, kartu išvalytų „nusileidimo aikštelę“ ekstremistinėms grupuotėms.

9/11 organizatoriai, tiesa, pasiekė, kad JAV ir jų sąjungininkės būtų įtrauktos į karą su islamo pasauliu ir atidarytų frontus musulmoniškose šalyse. Tačiau didelių išlaidų ir nuostolių kaina ši sąjunga iškovojo, kad „Al Qaeda“ būtų išsklaidyta, keletas teroristinių grupuočių išnyktų, o talibų lyderis Osama bin Ladenas galų gale sunaikintas. Žengiant iki galo, jei, žinoma, antiteroristinė kampanija netenka prasmės, JAV ir jos sąjungininkės NATO turėtų baigti savo misijas svečiose šalyse. Toks planas parengtas ir pamažu vykdomas, jei neatsiras kitų iššūkių pasaulio bendruomenei.

Beje, kitas prancūzų leidinys „Le Figaro“ teigia, kad „Al Qaedos“ filialai išliko, ypač Arabijos pusiasalyje (čia jie turi bendrą pavadinimą „Aqpa“), Jemene, Somalyje, Nigerijoje. Dabar jie nesigriebia tokių didelių teroro aktų, o rengia savižudžius, organizuoja žmonių grobimus, gamina nuodus, kad vienaip ar kitaip pakenktų Amerikos ir kitų Vakarų šalių ekonomikai.

Musulmonai kviečia kerštui

Taigi galingas tarptautinis antiteroristinis frontas ir negimė. Sudavęs smūgį Irakui per Persijos įlankos karą prieš 20 metų, Vašingtonas po dešimtmečio smogė dar kartą. Apsiribojusios S.Husseino sunaikinimu, JAV ilgam įstrigo Irake, įklimpo Afganistane, o antiteroristinė koalicija su Rusija gyvuoja tik ekonominiu išskaičiavimu: tiek Maskvai, tiek Vidurinės Azijos šalims, tiek NATO pajėgoms naudotis pasienio su Afganistanu bazėmis labai pelninga.

Kita vertus, islamo šalys taip ir nepasiekė, kad tarptautiniu mastu būtų priimta rezoliucija dėl islamofobijos ir islamo religinių simbolių išniekinimo kvalifikavimo nusikaltimu, rašė Jungtiniuose Arabų Emyratuose leidžiamas portalas „Al Arabiya Online“. Jis tulžingai teigia, kad, jei šitaip truks ilgiau, už tokius iššūkius kaip Šventojo Korano sudeginimas Amerikoje ragina musulmonus veikti ryžtingai. „Argi didžiulis musulmonų pasaulis silpnesnis už Šiaurės Korėją ar Venesuelą, kurios priešinasi Vakarams?“ – retoriškai klausia arabų apžvalgininkas.

Valdžios aplaidumo aukos

Mes jau esame rašę, kad pati Amerika įtaria, jog iš dalies 9/11 tragedija ištiko ir dėl valdžios aplaidumo. Nereikia net ir „sąmokslo teorijų“, kad plika akimi matytum, jog net po tragedijos ji ne viską padarė jos padariniams sušvelninti. Antai pernai Londono „The Guardian“ rašė, kad vis daugiau Niujorko gelbėjimo tarnybų darbuotojų, kurie tą dieną dirbo sugriautuose pastatuose (iš viso tokių suskaičiuojama apie 70 tūkst.), diagnozuojami apsinuodijimai pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir vėžys. Vien per tris rudens mėnesius nuo vėžio mirė penki ugniagesiai ir policininkai. Laikraštis rašo, kad 1,8 mln. tonų nuolaužų krūvoje Niujorke buvo daug nuodingųjų medžiagų, pavyzdžiui, 90 tūkst. litrų aviacinių degalų, pasipylusių iš dviejų sprogusių lėktuvų, apie 1000 tonų asbesto, kuris tais laikais buvo naudojamas PPC bokštų statyboje, švino milteliai iš tūkstančių kompiuterių, gyvsidabris, kiti išskirti kancerogeniniai produktai, susiformavę degant plastikui, kitoms cheminėms medžiagoms.

Kitas Londono laikraštis „The Daily Mail“ pridūrė, kad tragedijos vietoje žuvusių ir mirštančių skaičius greitai artėja prie 3000. Po tragedijos paskelbtame ekspertų pranešime tvirtinama, kad pavojus tebegresia dešimčiai tūkstančių žmonių, dalyvavusių gelbėjimo darbuose, sveikatai ir gyvybei. Mat dulkėse, kurios ilgai tvyrojo sugriuvus pastatams, buvo pavojingų cheminių toksinų, kuriais kvėpavo netgi į savo biurus sugrįžę darbuotojai, – asbesto, švino, dioksino, polivinilchlorido, net gyvsidabrio iš 500 tūkst. sudaužytų liuminescencinių šviestuvų. Gydytojai tvirtina, kad daug gelbėtojų dabar serga vėžiu, o 70 proc. jų negaluoja kvėpavimo takų ligomis.

Tragedijos valandomis ir ar ilgai po jų žmonės dirbo be apsauginių drabužių, o praėjus savaitei darbuotojams buvo leista grįžti į savo biurus ir rinktis asmeninius daiktus. Niujorko sveikatos apsaugos departamentas jau užregistravo 817 mirties atvejų tarp tų žmonių, kurie likvidavo teroro aktų padarinius. Dar 20 tūkst. yra gydytojų įskaitoje. Taigi Rugsėjo 11–ąją „The Daily Mail“ lygina su 1986 m. Rytų Europą ištikusia Černobylio tragedija.

Teroro išpuoliai – savų darbas?

Net jeigu JAV valdžios ir nekaltinsime aplaidumu bei nepasiruošimu tokiems ekstremaliems atvejams, pasenusi Brolių Dvynių apdaila ir įranga (du 110 aukštų dangoraižiai buvo statomi 1966–1973 m.) niekada nebuvo iš esmės atnaujinama bei nekėlė rūpesčio PPC ir Niujorko vadovams. Net ir šiandien daugelis negavo kompensacijų, o teismai atmeta nukentėjusiųjų ar jų artimųjų ieškinius. JAV Kongresas 2010 m. liepą ir vėl nepritarė B.Obamos administracijos pateiktam Įstatymui dėl kompensacijų teroro akto aukoms ir nukentėjusiesiems. Štai tokia padėtis, kaip rašo „The Daily Mail“, verčia abejoti Amerikos demokratine sistema ir humanistiniu visuomenės nusiteikimu.

Kai kurie autoriai žengė toliau: jie pradėjo įrodinėti, kad esą pati JAV valdžia buvo suinteresuota šiais teroro aktais, nes taip jai būtų atrištos rankos pulti Afganistaną, Iraką bei Iraną, kad netgi tuometinis Amerikos prezidentas George‘as W.Bushas dėl savo ryšių su įtakingais naftos šeichais, o kartu – su „Al Qaeda“, galėjo inspiruoti šią tragediją. Apie tai buvo sukurtas ir dokumentinis filmas „Tikroji Rugsėjo 11–osios tragedija“ („Loose Change 9/11“).

Dar didesnę naudą iš teroristinių aktų neva gavo JAV karinis pramoninis kompleksas.

Ar galima sutikti su versija, kad Rugsėjo 11–osios įvykiai yra savų darbas? Vargu. Tačiau minėtame dokumentiniame filme „Tikroji Rugsėjo 11–osios istorija“ argumentais įrodoma, kad JAV savų naikinimas nėra jokia naujovė. Parodyti dabar jau įslaptinti dokumentai, kad Amerika, planuodama karą su Kuba, buvo numačiusi šaudyti savus žmones, numušti kelis savo keleivinius lėktuvus, o kaltę suversti Kubos komunistams. Šio Pentagono plano nepatvirtino tuometinis prezidentas Johnas Kennedy, ir jis pats netrukus buvo nušautas…

www.iskauskas.lt

Štai tie mistiniai sutapimai, kurie parengti pagal lietuviškąją „Worldpress Visata“ versiją

1. New York City – miesto pavadinimą sudaro 11 raidžių.
2. Afghanistan – valstybės pavadinimą sudaro 11 raidžių.
3. George W Bush – JAV prezidento vardą ir pavardę sudaro 11 raidžių.
4. Niujorkas yra 11–oji JAV valstija.
5. Pirmo lėktuvo, įsirėžusio į dangoraižius, skrydžio numeris buvo 11.
6. Pirmuoju lėktuvu, įsirėžusiu į dangoraižius, skrido 92 žmonės (9+2=11).
7. Antruoju lėktuvu, įsirėžusiu į dangoraižius, skrido 65 žmonės (6+5=11).
8. Tragedija įvyko rugsėjo 11–ąją arba 9/11 (9+1+1=11).
9. Bendras aukų skaičius visuose užgrobtuose lėktuvuose buvo 254 (2+5+4=11).
10. Rugsėjo 11 yra 254 kalendoriaus diena (2+5+4=11), iki metų pabaigos buvo likę 111 dienų.
11.  Atakų data atitiko JAV pagalbos telefono numerį 911.

Prisiminkime keletą įdomių faktų ir lemtingų sutapimų, į kuriuos atkreipė dėmesį meno, politikos įdomybių interneto žurnalas „Noolmusic“

Teroristų atakos pražudė beveik 3000 žmonių. Griūnant pastatams, žuvo apie 200 Niujorko gaisrininkų, beveik 80 policininkų, gelbėjusių žmones. Per išpuolius žuvo ir 19 teroristų.

Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose žuvo ir Lietuvos pilietė Jelena Melničenko, taip pat viename lėktuve skridęs lietuvių kilmės amerikietis D.Vencius. Dar trys lietuviai, dirbę Pasaulio prekybos centre, išsigelbėjo.

Po to, kai į dangoraižius rėžėsi pirmieji du lėktuvai, pirmą kartą JAV istorijoje visuose šios šalies oro uostuose buvo atšaukti skrydžiai. Visi tarptautiniai oro skrydžiai buvo nukreipti į Kanadą.

Sugriautuose dangoraižiuose eilinę darbo dieną dirbdavo apie 50 000 darbuotojų, dar 200 000 ten ateidavo kaip lankytojai.

1993 m. vasario 26 d. po šiauriniu dangoraižiu buvo pastatytas sunkvežimis su 680 kg sprogmenų. Jiems sprogus, žuvo šeši žmones. Islamo ekstremistai, prisidėję prie sprogdinimų, buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Už Rugsėjo 11–osios sprogdinimus taip pat iki gyvos galvos nuteistas marokiečių kilmės Prancūzijos pilietis Zacarias Moussaoui.