Ministrų posėdyje Liuksemburge buvo pritarta dar labiau išplėsti sankcijas režimui, kuris ir toliau pažeidinėja žmogaus teises, vykdo represijas prieš opoziciją ir prieš visai su ja nesusijusius žmones, pavyzdžiui, prieš kuro kainų pakėlimu nepatenkintus vairuotojus ar prieš birželio 15-ąją įvykusios „tylios“ protesto akcijos „Revoliucija per socialinius tinklus“, vykusios daugelyje šalies miestų, dalyvius.

Naujomis sankcijomis išplėstas sąrašas Baltarusijos pareigūnų, kuriems neleidžiama atvykti į Bendrijos šalis. Jis papildytas keturiomis Baltarusijos prezidentui artimų žmonių pavardėmis. Sausio 31 d. įvažiavimas į ES šalis buvo uždraustas 158 tarnautojams, tarp kurių buvo pats prezidentas, du jo sūnūs Viktoras ir Dmitrijus, prezidento administracijos vadovas Vladimiras Makėjus, Saugumo Tarybos sekretorius Leonidas Malcevas ir kt. Gegužės pabaigoje sąrašas papildytas dar 13 pareigūnų – teisėjais, prokurorais, prezidento aplinkos žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip susiję su teismo nuosprendžiais opozicijos lyderiams, dalyvavusiems protesto mitinguose pernai gruodžio 19 d. Priminsime, kad penki buvę kandidatai į prezidentus nuteisti kalėti 2-6 metus…

Briuselis pirmą kartą įvedė sankcijas ir Baltarusijos verslo kompanijoms. Ministrų sprendime pabrėžiama, kad embargas įvedamas „ginklų ir medžiagų, kurios gali būti naudojamos vidaus represijoms“, tiekimui į Baltarusiją. Sankcijos pirmiausiai palies tokias šalies kompanijas kaip ginklų bendrovę „Beltechexport“, telekomunikacijų įmonę „Beltelecom“ ir rinkodaros verslo grupę „Sport-pari“.

Po šio sprendimo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė: „Įvedėme embargą ginklų prekybai ir užšaldėme kompanijų, finansuojančių A. Lukašenką, lėšas“. Anot jo, tai A. Lukašenką privers pasirinkti, kurio keliu eiti: vedančiu demokratijos ar Hagos, kur, kaip žinome, įsikūręs Tarptautinis teismas, link. Tai aiški nuoroda Baltarusijos vadovui, kad jo laukia panašus likimas kaip kitų Europos ir pasaulio diktatorių.

Lenkų diplomatas atskleidė, kad tarp Liuksemburge posėdžiavusių ministrų kilo didelė diskusija, kurioje Italija, Latvija, Lietuva ir Slovėnija tvirtino, jog verslui taikomos sankcijos turės neigiamą poveikį paprastiems žmonėms.

Kiek anksčiau Baltarusija sulaukė ir JAV bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, pasmerkusios susidorojimą su opozicija, kritikos. Savo ruožtu JAV prezidentas Barackas Obama pratęsė sankcijas Baltarusijai, įvestas žiauriai numalšinus protestus, kilusius po gruodį vykusių prezidento rinkimų.

Beje, kaip tvirtina laikraščio „Kommersant“ portalas, į negalinčių patekti į ES šalis sąrašą įtrauktas ir prezidento ekonomikos patarėjas Vladimiras Neftijevas, kurio turtas, kaip skelbė žurnalas „Forbes“, vertinamas 900 mln. dolerių ir kuris Baltarusijoje yra antras turtingiausias žmogus. Apžvalgininkai jį vadina A.Lukašenkos iždininku. Jis kontroliuoja visas tris minėtas kompanijas, kurių viena – ginklų prekybos įmonė – Baltarusijai atneša didžiules pajamas. Opozicijos svetainė „Chartija‘97“ patikslina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Sport-pari“ steigėjas yra vadinamas Prezidento sporto klubas, kuriam dabar vadovauja A.Lukašenkos sūnus Dmitrijus. Pasirodo, nori nenori galima suvesti galus: galbūt ir pačiam šalies vadovui asmeniškai naudinga šių kompanijų veikla…

Spaudimas išklibins diktatūrą?

Analitikai rašo, kad Baltarusiją šios sankcijos pastūmės į ekonominę ir socialinę katastrofą. Ji iš tiesų tampa vargingiausia valstybe žemyne, kokia visai neseniai buvo laikoma Albanija. Austrų „Die Presse“ rašo, kad šaliai trūksta valiutos, pavasario pabaigoje ji daugiau kaip 50 proc. dolerio atžvilgiu devalvavo savo rublį, stinga įvairių prekių, ypač importuojamų.

Per 5 šių metų mėnesius kainos išaugo 25 proc., palyginus su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, ir šių metų gale infliacija gali pasiekti 40 proc. Dar didesnis kainų šuolis užfiksuotas šių metų gegužę, lyginant su praėjusiųjų balandžiu – net 32,6 proc. Nacionalinis statistikos komitetas pranešė, kad auga neigiamas užsienio prekybos saldo, kuris šių metų balandį, palyginus su keturiais pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais, padidėjo nuo 2,024 mlrd. dol. iki 3,751 mlrd. dol.

Kad padėtis laikinai pagerėtų, Baltarusijai reikia bent 9 mlrd. dolerių. Bet kad juos gautų, A.Lukašenkai keliama skausminga sąlyga – už 7,5 mlrd. dolerių privatizuoti valstybės įmonių aktyvus. Dvylikos svarbiausių Baltarusijos valstybinių kompanijų kaina gali siekti 50-80 mlrd. dolerių. Privatizaciją kaip sąlygą kelia ir Tarptautinis valiutos fondas. Gegužės 31 d. Baltarusijos vyriausybė paprašė TVF suteikti jai nuo 3,5 iki 8 mlrd. dol. stabilizacinį kreditą. Šią sumą įvardijo premjeras Michailas Miasnikovas.

Beje, panašias sąlygas kelia ir Rusija, kuri neseniai vykusiame Eurazijos ekonominės sąjungos (EvrAzEs) šešių šalių finansų ministrų susitikime Kazachstane pritarė pasiūlymui 10 metų suteikti Baltarusijai 3 mlrd. dol. antikrizinę paskolą. Bet per trejus metus Minskas turės privatizuoti 7,5 mlrd. dol. savo aktyvų. Kredito palūkanos – 4,1 proc. per metus. Pasak Rusijos finansų ministro Aleksandro Kudrino, pirmas paskolos srautas (1,2 mlrd. dol.) bus suteiktas per kelias savaites, vos tik Minskas sutiks pasirašyti visus dokumentus. (Birželio 21 d. A. Kudrinas informavo, kad Eurazijos ekonominė sąjunga Baltarusijai jau pervedė pirmąją 800 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. Lt) paskolos dalį).

Kaip rašo šveicarų „Neue Zuricher Zeitung“, A.Lukašenkai ypač skaudu netekti dujotiekių tinklo ir naftą perdirbančių įmonių bei kalio gamyklos „Belaruskalij“. Vos grįžęs į Minską iš Astanos, jis kategoriškai paneigė, kad Kazachstane vyko kokios nors derybos dėl valstybės aktyvų privatizavimo už 7,5 mlrd. dol.

Apžvalgininkai pastebi, kad per pastaruosius mėnesius Baltarusijos vadovybė pridarė tiek kvailų, nereikalingų ir esminių klaidų, tarp jų – ir propagandinių, kad šiandien niekas šalyje negali suprasti, kur ieškoti išeities iš krizės. Štai ir dabar A.Lukašenka paskelbė, kad nė viena įmonė nebus parduota be jo žinios ir jokios „banditiškos“ privatizacijos šalyje nebus. „Batka“ kelia pasirinkimo dilemą: arba viską šalyje privatizuos vertelgos iš Rusijos (apie verslininkus iš Vakarų net nekalbama), ir tuomet Baltarusija virs tik Rusijos priedu, arba tautiečiai patys gali dalyvauti išperkant aktyvus.

Stebėtojai tik gūžčioja pečiais: Baltarusija seniai yra visiškoje Rusijos įtakoje, o baltarusiai privatizacijai taip neparuošti, kad nežinos, nuo kurio galo pradėti, o jeigu koks nors stambesnis verslininkas ir ryšis, tai jis iškart pateks A.Lukašenkos komandos kovai su korupcija akiratin. Štai tas užburtas ratas, kuriame sukasi smunkanti kaimynų ekonomika. Prezidento užsispyrimas ir nesibaigiančios tarptautinės sankcijos šiam režimui tik dar labiau sukels žmonių nepasitenkinimą.

O degtinė liejasi laisvai…

Tiesa, ne viskas čia blogai. Bet tai iš „juodojo“ humoro srities. Kaip paprastai atsitinka ekonominio nuosmukio laikais, Baltarusijoje toliau didėja degtinės pardavimas. Oficialiais duomenimis, šių metų sausio-gegužės mėnesiais palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu degtinės realizavimas išaugo 10,3 procento. Parduota 4 milijonai 664,8 tūkstančio dekalitrų degtinės, jos dalis sudarė 44,3 proc. visų parduotų alkoholinių gėrimų.

Baltarusių tauta svaiginama ne tik šalies vadovų neperspektyvia politika, bet ir įprastais, nuo žilos senovės žinomais būdais.