Kas sustabdė „Nevos ekspresą“?

Teroristai visai suįžūlėjo: savo baisius išpuolius jie perkėlė iš Kaukazo į Rusijos širdį – geležinkelio ruožą tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Vėlų penktadienio vakarą maždaug vidurkelyje tarp šalies sostinės ir Sankt Peterburgo, Tvėrės srityje, buvo susprogdintas ir nuo bėgių nuvirto greitasis traukinys „Nevos ekspresas“. Keliasdešimt žuvo, šimtai sužeista, keletas „dingo be žinios“.

Sprendžiant iš to, kad bėgiai buvo susprogdinti maždaug 7 kg trotilo (sprogmens virvelę užkabino ir patraukė garvežio priekyje įtaisytas įrenginys sniegui pravalyti), o teroro aktas įvykdytas negyvenamoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, jo vykdytojai tikėjosi, kad bus daugiau aukų. Tačiau dėl didelio greičio (traukinys skriejo beveik 220 km per valandą greičiu) smūgį patyrė galiniai keturi ir nuvirto du sausakimši vagonai. Iš viso moderniame traukinyje, kuris 700 km atstumą tarp miestų įveikia per keletą valandų, važiavo 681 keleivis.

Visi sutaria, kad tai diversija. Kas ją įvykdė? Pagrindinė versija – ieškoma „čečėnų pėdsako“. Teroro akto braižas panašus į tą, kuris buvo įvykdytas 2007 m. rugpjūčio 13 d. toje pačioje trasoje Novgorodo srityje prieš tą patį „Nevos ekspresą“ Tiesa, tuomet sprogimo aukų nebuvo, tik 60 sužeistų, o geležinkeliui padaryta žala siekė 236 mln. rublių. Vienas kaltinamųjų, Ingušijos gyventojas M.Chidryjevas tada pripažino savo kaltę, nurodęs, kad akciją įvykdė Šiaurės Kaukazo ginkluoto pogrindžio vado Doku Umarovo pavedimu.

Kartu su ingušu buvo apkaltintas 29-rių metų Volgogrado srities gyventojas Pavelas Kosolapovas, kuris, atlikęs būtinąją karinę tarnybą, išvyko kariauti į Čečėniją, ten priėmė islamą ir pasiliko vachabitų grupuotėse. Manoma, kad jis specializuojasi teroro aktuose prieš transporto objektus. Paryžiaus „Le Figaro“ rašo, kad iki šiol besislapstantis „rusų bin Ladenas“ buvo 2006 m. sunaikinto Šamilio Basajevo dešinioji ranka teroro išpuoliams, ir ši versija Maskvai atrodo labai patraukli.

Miglotais liudininkų tvirtinimais, esą ir penktadienį netoli sprogimų vietos jie matę rudaplaukį, kokių 40 m. kresną vyrą, tačiau kol kas tai tik spėlionės. „Čečėnų pėdsako“ versiją Maskva perša dar ir dėl to, kad teroristų išpuoliams Kaukaze neva maža erdvės. Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas esą negailestingais metodais sutriuškino islamistų pasipriešinimą. Tiesa, dar balandį pareiškęs, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje galutinai baigta, visai neseniai, lapkričio viduryje, jis Maskvos prašė ją atnaujinti, nes Ingušijoje, Dagestane, pietiniuose Rusijos rajonuose nesibaigia pasikėsinimai, teroro aktai, kruvini išpuoliai.

Kita versija – kalti neonaciai, kurių Rusijoje ypač priviso pastaruoju metu. Įtariama, kad greitaeigį traukinį galėjo susprogdinti radikalių nacionalistinių organizacijų „Rusų verdiktas“ ir „Rusiškas įvaizdis“ nariai. Du iš jų buvo suimti metų pradžioje, kai buvo nužudytas advokatas Stanislavas Markelovas ir žurnalistė Anastasija Baburova, griežtai kritikavę Kremlių ir demaskavę „rusiškąjį patriotizmą“. Bet laikraštis „Komsomolskaja pravda“ atskleidžia šių organizacijų ryšius su aukščiausiosios valdžios ideologais. Anot leidinio, į apklausą dėl sąsajų su jomis turi būti pakviestas ir Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Vladislovas Surkovas. Jis susijęs su teroristais, nes jo iniciatyva Rusijoje įgyvendinamas vadinamojo „valdomo nacionalizmo“ projektas. O iš tikrųjų situacija šalyje tapo nevaldoma, nes daugelis radikalių organizacijų ir nacionalistinių centrų turi užtarėjų galingųjų sluoksniuose, todėl nesunkiai imasi ginkluoto keršto.

Iš pradžių atrodė, kad atsirado aiškus tragedijos kaltininkas: atsakomybę už penktadienio išpuolį prisiėmė ultradešinioji organizacija „Combat 18-Nevograd“, tačiau savo svetainėje www.c18russia.org ji netrukus tai paneigė. Šiaip jau ši radikali grupuotė yra 1991 m. susikūrusios rasistinės britų neonacių organizacijos „Kraujas ir garbė“ ginkluotas sparnas ir kovoja prieš imigrantus. Skaičius 18 jos pavadinime – tai pirmoji A ir aštuntoji H raidės lotynų abėcėlėje, kurios reiškia Adolfo Hitlerio inicialus. Visame pasaulyje „Cimbat 18“ garsėja glaudžiais ryšiais su policija, teisėsaugos organais, valdžios institucijomis, nes iš esmės atitinka jų planus riboti imigraciją. Organizacija turi savo skyrius JAV ir 5 Europos šalyse, tarp jų ir Rusijoje, Sankt Peterburge. Rusiškais neonacių flangas 2005 m. organizavo išpuolį prieš čečėnų kovotojus – susprogdino traukinį, vykusį į Grozną. Tačiau vokiečių „Der Spiegel“ abejoja, ar šis teroro aktas yra jų rankų darbas, nes būtent miestas prie Nevos yra Rusijos radikalų veiklos centras.

Rusijos žiniasklaida negailestingai pliekia Kremliaus viršūnėlę, kuri, kaip rašo „Grani.ru“ apžvalgininkas, sukūrė visišką „bardaką“ (švelniai tariant, betvarkę). Pasak jo, pirmiausia krinta į akis Vladimiro Putino tylėjimas. Kaskart, kai įvyksta teroro išpuolis, poilsiaujantis premjeras demonstruoja savo nuogą kūną arba rodo sugebėjimus kovinio naikintuvo kabinoje. Jis tylėjo per „Nord-Ost“ tragediją ir per visą Beslaną. Kai prieš Beslaną sprogo du lėktuvai, valdžia įrodinėjo, kad jie nukrito patys. Dabar mums meluoja apie aukų skaičių, tarsi keli vagonai sumaitotų keleivių kažkur „dingo be žinios“. Melavo ir apie Sajanų – Šušenskajos elektrinės katastrofą, ir apie 2004 m. įvykusio sprogimo metro stotyje „Avtozavodskaja“ nuostolius.

Kaip įveiksi ekstremistus, retoriškai klausia apžvalgininkas, jei Maskva pro pirštus žiūri, kai Ingušijos prezidento Ziazikovo giminė per mėnesį kloja vachabitams po 30 mln. rublių (prezidento apsaugos viršininko ir pusbrolio Ruslanbeko liudijimu), kad tik šie tam laikui paliktų juos ramybėje. Dagestano prezidentas Muchu Alijevas bijo pasmerkti ekstremistus ir vietoj to išmušinėja Maskvoje pinigus finansuoti projektams, kurie iš esmės skirti remti teroristų verslą. Neseniai Kabardos Balkarijoje išaiškino bandą, kuri reketavo verslininkus, reikalaudama pinigų kovai su „džihadu“. Pasirodo prievartautojai buvo tie patys vachabitai, tik apsimetę milicininkais.

Rusijoje nebe pagrindo bijoma, kad dabar įvyks visa serija teroro aktų. Imperinė Maskvos politika Kaukaze, kituose buvusiuose SSRS pakraščiuose palieka gilų ir dažniausiai juodą pėdsaką visame regione ir toli už jo ribų. Jo neištrinsi nei „valdomo nacionalizmo“ projektais, nei laikinomis apsaugos priemonėmis. Niekas negali būti tikras, kad kada nors terorizmo šleifas nenusitęs nuo Ukrainos, Vidurio Azijos, Baltijos šalių ar pačios Rusijos gilumos…