Artėjant Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialiam vizitui į Lenkiją, Vašingtonas, atrodo, sumanė Maskvai įteikti dovanėlę. Kaip pranešė Lenkijos laikraščiai „Gazeta Wyborcza“, „Trybuna“, kitos žiniasklaidos priemonės, Jungtinės Valstijos ketina atsisakyti šioje šalyje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementus – 10 raketų gaudyklių. Spauda cituoja Amerikos priešraketinės gynybos vadovo Patricko O‘Reilly žodžius, pasakytus prieš savaitę vykusioje konferencijoje Hantsvilyje (Alabamos valstijoje), kad Pentagonas siūlo kitas antžeminių raketų sistemas, kurios gali būti dislokuotos Turkijoje, Izraelyje ar Balkanuose.

JAV prezidento administracija netvirtai paneigė tokį pranešimą. Valstybės departamento atstovas jį pavadino netiksliu, neatitinkančiu tikrovės, nes priešraketinės strategijos analizė dar nebaigta ir sprendimas nepriimtas.

Laikraštis „The Washington Times“ redakciniame straipsnyje rašo, kad pamažu aiškėja dar kovą pasiektas slaptas Vašingtono ir Maskvos susitarimas mainais į Rusijos pastangas priversti Iraną nutraukti branduolinę programą. Tokiu atveju amerikiečiai turėtų atsisakyti priešraketinio skydo Rytų Europoje. Buvo skelbta, kad toks sandėris pasiūlytas iš karto po Baracko Obamos inauguracijos sausį Dmitrijui Medvedevui atsiųstame slaptame laiške. Abu vadovai vėliau tai paneigė, tačiau dabar, apžvalgininkų nuomone, galima pastebėti jų retorikos pasikeitimų.

Iš tiesų abejones George‘o W. Busho planais taip priversti Iraną ir Šiaurės Korėją nutraukti savo branduolines programas pasėjo naujasis JAV prezidentas, dar savo rinkimų kalbose sakęs, kad priešraketinio skydo perkėlimo į Lenkiją ir Čekiją tikslingumą dar reikia gerai išanalizuoti. Paskui Vašingtonas ir Maskva paspaudė santykių „perkrovimo“ mygtuką, ir per viršūnių susitikimą Maskvoje liepos mėnesį B. Obama jau neslėpė, kad jis reaguos į Rusijos susirūpinimą Amerikos planais.

Pranešimų, kad Vašingtonas Lenkijoje ir Čekijoje gali dislokuoti šias sistemas, pasirodė prieš 3 m. Pernai liepą JAV pasirašė susitarimą su Čekija šioje šalyje, netoli Prahos, įkurdinti radarą priešo raketoms sekti. Su Lenkija tokio susitarimo dar nėra. Abi Rytų Europos šalys šių dokumentų dar nėra ratifikavusios ir Parlamentuose. Visuomenė tokiems jų planams priešinosi, reikalavo surengti referendumus. Beje, Vakarų spauda primena, kad ir Lietuva 2007 m. gegužę buvo sutikusi savo teritorijoje priimti šias sistemas. Tuo metu Rusija nesėdėjo rankų sudėjusi. Maskva pagrasino, kad kaip atsaką į Pentagono planus ji Kaliningrado srityje dislokuos raketų kompleksus „Iskander“. Tačiau vos tik B. Obama pareiškė abejojąs tokių planų tikslingumu, Maskva irgi nustojo gąsdinti raketomis Lietuvos pašonėje.

Lenkų spauda sensacingą savo pranešimą pagrindė informacija iš rugpjūčio 17–20 d. Hantsvilyje vykusios konferencijos priešraketinės ir kosminės gynybos klausimais. Laikraštis „Trybuna“ rašo, kad apie priešraketinio skydo dislokavimą Europoje joje nebuvo nė užsiminta. Vietoj to karo specialistai siūlė dislokuoti antžeminius raketų „SM-3“ kompleksus Turkijoje, Izraelyje ir Balkanų šalyse, kurios arčiau Irano. Šie kompleksai gali būti papildyti laivuose montuojamomis raketų sistemomis „Aegis“ ir sujungti su priešo raketų sekimo įtaisais nepilotuojamuose lėktuvuose ir kosminiuose palydovuose.

Kol Baltieji rūmai dar analizuoja padėtį, į Rytų Europą jau skrieja žinia, kuri iš esmės atšildytų Rusijos ir JAV santykius. Tačiau sunku pasakyti, ar Maskva nepareikalaus ko nors daugiau. Pavyzdžiui, Vakarams nesikišti į Kaukazo regiono ar Ukrainos reikalus, palikti jos įtakos sferoje Baltijos šalis. Kai kas jau būgštauja, kad B. Obama taip išduoda savo sąjungininkus, aukodamas partnerystę su jais dėl abejotinos ir trumpalaikės draugystės su Rusija.