Ketvirtadienį didžiulė Vidurio Azijos šalis Afganistanas renka prezidentą ir vietos valdžios organus. Rinkimų išvakarėse puštūnų prezidento Hamido Karzai priešininkai pamėgino įbauginti rinkėjus ir dabartinio režimo rėmėjus: šeštadienį netoli Amerikos pasiuntinybės Kabule sprogo bomba, nusinešusi septynias gyvybes. Trečiadienį pranešta, kad užgrobtas Kabulo bankas. Radikalų pasipriešinimo nenuslopino net savotiška prezidento nuolaida jiems: H. Karzai pasirašė balandį Parlamente priimtą įstatymą, kuris iš tikrųjų įteisina moterų prievartavimą. Nuo šiol vyrai galės atsisakyti išlaikyti savo žmonas, jeigu jos nesutiks su jais mylėtis…

Manoma, kad rinkimus vėl laimės 2001 m. talibų režimą nuvertęs H. Karzai, kuris laimėjo ir pirmuosius šalies istorijoje prezidento rinkimus. Jis priklauso galingai puštūnų populzai klano giminei, iš kurios kilę garsūs Afganistano valdovai – pradedant afganų valstybės įkūrėju Ahmadu Šachu Durrani. Jo tėvas buvo paskutinio karaliaus Zachiro Šacho draugas. Dešimtmečio pradžioje afganai tikėjosi, kad garbingos praeities ir Vakaruose mokslus studijavęs H. Karzai išves šalį iš suirutės ir pilietinio karo.

Mūšiai tarp klanų ir grupuočių nutilo, tačiau Afganistane saugumo nėra daugiau. Kaip rašo britų „The Financial Times“, Talibanas vis dar yra padėties šeimininkas, ir amerikiečių vadovybė Kabule pripažįsta, kad padėtis šalyje labai bloga. Vien tik liepą koalicinės jėgos čia neteko 76 žmonių. Iš 34 provincijų Vyriausybė nekontroliuoja dešimties, arba pusės šalies teritorijos. Gunaro provincijoje siena su Pakistanu visiškai atidaryta, nes amerikiečių postai čia tiesiog neturi kada atsikvėpti nuo antpuolių. Afganistano pietuose jau net H. Karzai šalininkai puštūnai nepatenkinti Kabulu ir tarptautine koalicija. Neblogus santykius su centrine valdžia turi tik Kandagaro genties zirakų atšaka, kurios atstovai įleisti į vietinės valdžios organus.

Birželį NATO ir Jungtinių Valstijų pajėgų Afganistane vyriausioji vadovybė pajėgė įtikinti gynybos ministrą Robertą Gatesą, kad ji pajėgi keisti strategiją, nedidindama karių skaičiaus. Bet jau rugsėjį Vašingtonas turės siųsti į Afganistaną papildomus būrius, kurie padidins tarptautinių pajėgų skaičių iki 120 tūkst., tai yra daugiau, negu čia buvo dislokuota septintą dešimtmetį per SSRS invaziją į Afganistaną. Pentagono ir jo sąjungininkų planas – padidinti šį kontingentą iki 200 tūkst., kad talibai būtų išstumti iš pietinių ir rytinių šalies provincijų. Tuo metu Londone ir Vašingtone auga nepasitenkinimas operacijomis Afganistane, nors prezidentas Barackas Obama šią misiją laiko strategine užsienio politikos kryptimi. Didelis jo laimėjimas buvo tas, kad jis susitarė su Maskva, jog ši per Vidurio Aziją leis tiekti humanitarinę ir karinę pagalbą Kabulo režimui.

„Amerikos balsas“ svarsto, kodėl būtent Afganistanas taip domina didžiąsias imperijas. Jis cituoja kazachų žurnalistą Iskanderą Žolą, kuris rašė: „Afganistanas yra vienas iš trijų pasaulio geopolitinių centrų po Balkanų ir Kaukazo. Šiuos lyg ir skirtingus regionus vienija daugialypė etninė bendrija, kalnuota vietovė ir nuolatiniai karai. Sulaikai Afganistaną – vadinasi, kontroliuoji neramius Artimuosius Rytus ir Persijos įlankos regioną…“

Štai kodėl JAV neketina palikti šios milžiniškos daugiau 652 tūkst. kv. km kalnuotos ir nederlingos teritorijos. Joms dabar padeda Rusija, nudegusi čia rankas dešimtmečio kare. Bendradarbiavimas kovojant su terorizmu – kol kas vienintelė sėkminga Rusijos ir Amerikos užsienio politikos santykių sritis. Vašingtonui – tai išėjimas į Kiniją ir Aziją bei Artimuosius Rytus, Rusija, be to, tikisi amerikiečių rankomis užkirsti kelią islamo radikalizmui plisti į Vidurio Aziją.

H. Karzai – tai kol kas visiems įtinkanti politinė figūra Afganistane. Visai nenustebsime, kai tarp 41 kandidato į prezidentus perskaitysime inteligentiškos ir pasaulietiškos išvaizdos nugalėtojo H. Karzai pavardę.