Likus aštuoniems mėnesiams iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, energetikos problemos regione tampa vis aštresnės. Tuo metu kaimyninės valstybės forsuoja pasirengimą statyti savo atomines jėgaines. Štai pernai gruodį Baltarusija oficialiai pranešė, kad jau 2016 m. Ašmenos rajone, vos 20 km nuo Lietuvos sienos ir 55 km nuo Vilniaus, pradės veikti pirmas naujos jėgainės reaktorius, o dar po dvejų metų – ir antrasis. Kiekvieno reaktoriaus galingumas bus po tūkstantį megavatų, ir ši jėgainė padės Baltarusijai kasmet sutaupyti 1 milijardą dolerių, už kurias kaimynai iš Rusijos pirks brangstančias dujas. Jau pirmasis paleistas naujos elektrinės reaktorius padės sumažinti išlaidas elektros energijai iki 70 proc.

Neatsilieka ir kaimyninė Kaliningrado sritis. Nuo gegužės 30-osios visą mėnesį šios srities Nemano (lietuviškai Ragainės, kurioje 14 metų gyveno Martynas Mažvydas) mieste (kitapus Nemuno yra Pagėgiai) galima susipažinti su būsimos Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai įvertinimu. Tiksli būsimos jėgainės vieta nenurodoma, tačiau manoma, kad jis bus statoma Lunino apylinkės teritorijoje, kuri apima 12 kaimų ir nuo Nemunu einančios sienos su Lietuva nutolusi keliolika kilometrų.

Statybas projektuojančio koncerno „Rosatom” vadovas Sergejus Kirijenka sakė, kad Baltijos AE tiksli vieta slepiama, kol neišspręsti žemės nuosavybės klausimai, kad neatsirastų visokių sukčių, galinčių supirkti nedidelius jos sklypelius, o paskui juos pardavinėti pasakiškomis kainomis. Regiono spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad elektrinė bus statoma netoli Vesnovo (liet. Kusų) gyvenvietės Krasnoznamensko (liet. Lazdynų) rajone.

Kaip pranešė lenkų spauda, Baltijos atominė jėgainė taip pat bus baigta 2016 m. ir tokio pat pajėgumo kaip baltarusių. 51 proc. jos akcijų priklausys Rusijos valstybei, o 49 proc. – privatiems investuotojams. Susitarimas tarp korporacijos „Rosatom” ir Kaliningrado srities Vyriausybės buvo pasirašytas prieš metus, tačiau, kaip praneša naujienų agentūra „Regnum”, šios jėgainės nėra 26 naujų reaktorių sąraše, kuris sudarytas pagal atominės energetikos išdėstymo iki 2020 m. generalinę schemą.

Gali būti, kad, kaip ir baltarusiai, kaliningradiečiai dar tik projektuoja atominės jėgainės statybą ir bando išsiaiškinti kaimyninių valstybių reakciją. Kita vertus, Rusijos ekspertai visaip perša Lietuvai galimybę dalyvauti šioje statyboje. Analizuodamas Ignalinos AE uždarymo perspektyvą atominės energetikos specialistas Dmitrijus Baranovas teigia, kad Lietuvai labai reikės pigios elektros energijos, todėl ji gali įsigyti visą 49 proc. Baltijos jėgainės akcijų paketą. Taip Vilnius sutaupytų dali pinigų iš tų 6 mlrd. eurų, kuriuos jis ketina išleisti naujai elektrinei Visagine statyti. Todėl Lietuva neturi bijoti bendradarbiauti su mumis, rašo šis ekspertas minėtos naujienų agentūros interneto svetainėje, ir vis žvalgytis, kaip į tai reaguos „didžioji kunigaikštienė”, tai yra Europos Sąjunga. Juk latviai, toliau mintį tęsia D.Baranovas, atmetė visokias politines prielaidas ir aktyviai domisi dalyvavimu Baltarusijos atominės jėgainės projekte.

Varšuvos universiteto ekonomikos profesorius Tomaszas Ziliczius taip pat mano, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kuri gamina 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, Lenkijai reikės ieškoti elektros energijos tiekėjų. Baltijos jėgainė gali būti tinkamiausia partnerė. Keturios Baltijos šalys planuoja pastatyti naują elektrinę, tačiau dėl politinių ir ekonominių motyvų jos niekaip negali susitarti dėl statybų pradžios. Vadinasi, daro išvadą lenkų profesorius, Varšuva turi skirti deramą dėmesį naujoms statyboms Kaliningrado srityje.

Ne visi taip uoliai pritaria tokiems branduoliniams gigantams. Štai Černobylio avarijos metinių išvakarėse Kaliningrade jaunimo grupė „Ekoapsauga” surengė demonstraciją, kurios dalyviai reikalavo nutraukti naujos branduolinės jėgainės projektavimą ir surinko apie pusantro tūkstančio parašų ant atvirlaiškių, kurie išsiųsti Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui.

Taigi aplink Lietuvą kaip grybai dygsta atominės energetikos monstrai. Gali būti, kad vėliausiai išdygusi mūsų atominė elektrinė pasirodys naudą duosianti tik kokiam Aukštaitijos regionui. Vadinasi, visų kaimynų ketinimų ir veiksmų koordinavimas pirmiausiai būtinas pačiai Lietuvai.