Išrinktajam Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai, kuris tik po savaitės oficialiai pradės eiti 44-ojo šalies vadovo pareigas, jau kaupiasi nemažai tarptautinių galvosūkių. Viena iš problemų jau kristalizuojasi Vidurio Azijoje. Tiesa, Vašingtonas, sudaręs partnerystės sutartį su Gruzija, galbūt tikisi čia kada nors dislokuoti karines bazes, tačiau štai iš Kirgizijos jam teks pasitraukti. Netrukus prezidentas Kurmanbekas Bakijevas pasirašys atitinkamą įsaką, ir per šešis mėnesius netoli Biškeko esančioje Manaso karinėje bazėje nuo 2001 m. įsikūrę amerikiečiai turės ją palikti.

Ši Amerikos karinė oro pajėgų bazė buvo atidaryta 2001 m. gruodžio 5 d. – iškart po Rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone – kaip antiteroristinės koalicijos postas skrydžiams į Afganistaną. Gavusios Jungtinių Tautų mandatą JAV iš čia prieš talibus rengė operaciją „Neišardoma laisvė“. Vis dėlto regione augo antiamerikietiškos nuotaikos, ir naujasis 2005 m. liepą išrinktas prezidentas, nors ir buvo demokratiškesnis už Askarą Akijevą, turėjo įvertinti susidariusią padėtį.

Kita vertus, ir amerikiečiai čia ėmė jaustis kaip trečiojo pasaulio šalyje. Biškekas atsigręžė prieš juos, kai JAV lėktuvai ant šiaurėje esančios Ču srities gyventojų galvų išpylė 400 tonų aviacinio kuro. 2006 m. pabaigoje Manaso oro uoste amerikiečių kariškis nužudė kirgizą vairuotoją, o pats paskubėjo išskristi į tėvynę, nors Kirgizijos teisingumo organai reikalavo jį teisti pagal šios šalies įstatymus. Nuo to laiko Kirgizijos Parlamentas ėmė spausti Vyriausybę ir prezidentą denonsuoti sutartį su JAV.

2006 m. vasarą prezidentas K. Bakijevas sutiko nusileisti amerikiečiams ir sumažino Manaso oro uosto nuomos kainą nuo 207 mln. iki 150 mln. dolerių per metus. Tai ne juokais supykdė tuometinį Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Jis perspėjo Biškeką nedalyvauti programoje „Didžiulės skurdžių šalių skolos“, kurią parengė Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas ir dėl kurios, pasak Maskvos, Kirgizija praras suverenitetą…

2007 m. gruodį Biškeko rajoninis teismas atmetė opozicijos pateiktą ieškinį dėl sutarties nutraukimo. Sprendimas nebuvo apskųstas, nes opozicijos lyderiai suprato, kad Amerikos bazės likimas – tik laiko klausimas.

Po metų taip ir atsitiko. Kodėl? Todėl kad, kaip rašo spauda, to norėjo Maskva. Pernai gruodį Rusijos ir Kirgizijos ministrų pirmininkų susitikime Biškekui už tai buvo pažadėta beveik 2 mlrd. dolerių paskola. Šią savaitę pasirašęs įsaką Kirgizijos prezidentas vyks vizito į Maskvą, kuri, be abejo, bus patenkinta tokia dovanėle.

Žadėtą Rusijos paskolą sudarys dvi dalis. 1,7 mlrd. dolerių bus skirta Kambarato hidroelektrinės ant Syr Darjos statybai, o 300 mln. dolerių – Kirgizijos ekonomikai atgaivinti. Pastarąją finansinę injekciją Maskva suteikia su nedidelėmis palūkanomis, ir ji padėtų užkamšyti deficitinio biudžeto skyles. Jos padidėjo, kai šiemet Uzbekistanas tiekiamų dujų kainą padidino nuo 145 iki 240 dolerių už 1000 kubinių metrų.

Kirgizų analitikai tvirtina, kad suartėjimas su Maskva K. Bakijevui būtinas tiktai dėl vidinių taktinių motyvų. Prieš 4 m. į valdžią patekęs pietinis šalies klanas gina savo pozicijas, ypač prieš kovo pabaigą, kai tradiciškai šalyje vyksta masiniai protestai. Dėl to jis sausio 8 d. atleido ir vieną gabiausių savo padėjėjų, prezidento administracijos vadovą 55 m. Medetą Sadyrkulovą, kuris tas pačias pareigas užėmė ir prie Askaro Akajevo. Manoma, kad jau sausio pabaigoje jis bus paskirtas į užsienio reikalų ministro postą – kad tik toliau nuo pareigų, susijusių su būsimų pavasario protestų malšinimu.

Beveik 4 m. K. Bakijevas sumaniai laviravo tarp Maskvos ir Vašingtono, tačiau dabar atėjo metas pasirinkti: ar palyginti nedidelės pajamos už karinės oro bazės nuomą, ar didžiulė, nors ir brangi, paskola iš Maskvos. Bet svarbiausia, kad ši parama teikiama su drakoniška sąlyga, kuri reiškia ne tik savo interesų gynimą Vidurio Azijoje, bet ir lėtą Rusijos traukimąsi iš antiteroristinės koalicijos.