ES neketina toliau laikyti įšaldžiusi naujos Rusijos ir ES Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, nors Lietuva ir Lenkija šito reikalavo, motyvuodamos tuo, kad Maskva dar neįvykdė visų Nicolas Sarkozy plane dėl Gruzijos prisiimtų įsipareigojimų. Taigi lapkričio 14 d. Nicoje Rusijos delegacija bus sutikta kur kas svetingiau, negu kada nors. Europos šalių nesustabdys nei Maskvos planai Kaliningrado srityje dislokuoti taktines raketas „Iskander“, nei atšilimo ženklų nerodantys santykiai su nauja Baltųjų rūmų administracija.

Tokios nuostatos vyravo Briuselyje pirmadienį susirinkusių ES ministrų posėdyje, kuriame iš esmės pritarta Europos Komisijos siūlymui atnaujinti derybas su Rusija. Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ES gynybos ir saugumo politiką, pasirengimą gruodžio 11–12 d. vyksiančiai vadovų tarybai ir santykius su Rusija.

Kaip rašo agentūra „Reuters“, Vilniaus ir Varšuvos diplomatai pagaliau pripažino savo pralaimėjimą, nes Europos Komisijoje jie neturi veto teisės, o sprendimas bus priimtas ir be jų. Abi šalys su dideliu kartėliu sako, kad bendra nuomonė derybų startui su Rusija Bendrijoje nebūtina. Lietuvos delegacijos atstovai, iš pradžių skelbę, kad jie nenustos reikalavę visiškai įvykdyti Dmitrijaus Medvedevo ir N. Sarkozy taikaus sureguliavimo planą Gruzijoje, kitaip prakalbo penktadienį, kai ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy karštai įrodinėjo, kad planas įvykdytas, ir retoriškai klausė, ar mes turėtume sukurti dar vieną Rusijos ir ES santykių krizę. Tiesa, jis išreiškė nerimą dėl taktinių raketų dislokavimo planų Kaliningrado srityje, tačiau tai, kaip ir Rusijos agresija Kaukaze, nesutrukdė ES vadovui tęsti susitaikymo su Maskva žygio. Jam pritarė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, grėsmingai užsiminęs, kad „draugams iš Lietuvos ir Lenkijos geriau turėti bendrą su kitomis šalimis poziciją derybose su Rusija, o ne ginti iš karto tris ar keturias nuomones“.

Tai, kad Vilnius ir Varšuva negalės sutrukdyti tartis ES ir Rusijai pasirašyti naują sutartį, dar pusė bėdos. Blogiau, kad Briuselis pasiduoda ir kariniam Europos šantažui. Vakaruose tarsi negirdomis praleistas D. Medvedevo grasinimas Kaliningrado srityje dislokuoti taktines trumpojo nuotolio raketas „Iskander“, kurios būtų nutaikomos maždaug 400 kilometrų spinduliu ir apimtų Baltijos šalis. Gal dėl to Vakaruose jos nieko nejaudina. Jiems labiau nerimą kelia amerikiečių priešraketinis skydas, kurio elementai numatyti dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje.

Rusijos vadovas ne šiaip sau griebėsi militaristinio šantažo jau kitą dieną, kai paaiškėjo Amerikos demokratų lyderio Baracko Obamos pergalė. Taip daromas spaudimas Vašingtonui, kad išrinktasis prezidentas atsisakytų George’o W. Busho planų šiuo skydu sutvirtinti NATO gynybą nuo galimų teroristinių išpuolių. Dabar jau abejojama, ar lenkai gaus tuos 10 priešraketinių gaudytuvų, ar B. Obama, nusileisdamas Maskvai, vienu metu nenorės nušauti ir kito zuikio – taip įtikti ir ES šalims.

Šiaip ar taip, vis labiau aiškėja, kad Europos Bendrijoje žodžio ir nuomonės laisvė egzistuoja, tačiau tos nuomonės ten niekas neklauso. Ypač, kai dominuoja kiti pragmatiniai interesai.