Europoje vėl ateina Geležinės ledi laikai – tokie, kokie buvo Didžiąją Britaniją valdant Margaret Thatcher, o Izraelį – Goldai Meyer. Bet tai buvo metas, kai nuo Londono iki Tel Avivo ir nuo Maskvos iki Briuselio griaudėjo Šaltojo karo kanonada. Tikrai nelengvi laikai. Dabar žydų valstybė, atrodo, vėl meta iššūkį Europai. Partijos „Kadima“ vidiniuose rinkimuose lydere tapo 50-metė užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, kuri greičiausiai bus paskirta ir ministre pirmininke.

Partijos pirmininko atranka Izraelyje vyksta pagal amerikietišką modelį, o šiemet ji sutampa su rinkimų kampanija Jungtinėse Valstijose. Netgi varžytynės tarp pagrindinių kandidatų į JAV vadovo postą ir Izraelio „Kadimos“ partijos lyderių vyko taškas į tašką. Prieš rinkimus vykusios apklausos duomenimis, T. Livni turėjo laimėti maždaug 13 proc. skirtumu, tačiau po balsavimo paaiškėjo, kad artimiausią partijos varžovą transporto ministrą Shaulą Mofazą ji aplenkė tik šiek tiek daugiau kaip 1 proc. Bet 50-metė nugalėtoja neabejoja, kad prezidentas Shimonas Peresas ją paskirs vadovauti Vyriausybei.

Padėtis nėra tokia paprasta, ir vėl kai kas panašu į praėjusius Amerikos prezidento rinkimus. Korupcija apkaltintas ir todėl rinkimuose nedalyvavęs dabartinis ministras pirmininkas Ehudas Olmertas turi atsistatydinti Vyriausybės posėdyje šį sekmadienį, prezidentas S. Peresas prašymą turi patenkinti kitą dieną, tačiau jau pirmadienį jis išvyksta į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke ir namo grįš tik rugsėjo 28 d. Be to, rugsėjo 29 d. prasideda žydų Naujieji metai (Roš ha Šana – „Metų galva“), paskui tęsiasi kitos įvairios šventės, tad Knesetas ir Vyriausybė išeis atostogų mažiausiai iki spalio 26 d., ir E. Olmertas gali likti ministru pirmininku dar mažiausiai mėnesį.

Jeigu T. Livni per 42 dienas nespės suformuoti Vyriausybinės koalicijos, po trijų mėnesių bus rengiami nauji parlamento rinkimai. Kitaip sakant, politikei nereikėtų labai džiaugtis tokia neužtikrinta pergale vidiniuose rinkimuose. Tačiau jeigu ji suspėtų suformuoti koaliciją, jos vadovaujama Vyriausybė išsilaikytų iki eilinių Kneseto rinkimų 2010 m. Tai, žinoma, sudėtinga ir dėl nestabilios padėties regione, ir dėl to, kad T. Livni patariama neieškoti nepatikimų partnerių kitur, o remtis tik „Kadimos“ jėgomis.

Žydai per Naujuosius metus vieni kitiems linki ne vilktis uodegoje, o tapti „metų galva“ – būti priekyje. T. Livni šie linkėjimai išsipildė su kaupu. Apskritai jos biografija turtinga ir prieštaringa. Ji gimė Tel Avive 1958 m. liepą. Tėvai – patyrę pogrindžio kovotojai su britų kolonizatoriais Palestinoje. Tzipi tarnavo Izraelio armijoje ir ten gavo leitenanto laipsnį. Paskui ji perėjo dirbti į žvalgybos tarnybą „Mossad“ ir buvo komandiruota Paryžiun, kur aiškinosi arabų teroristų planus Europoje, bet netrukus iš tarnybos „Mossad“ ji išėjo ir save paaukojo šeimai. Dviejų vaikų motina baigė teisės mokslus ir 1999 m. pirmą kartą dešiniosios partijos „Likud“ sąrašuose ji išrinkta į Knesetą. 2001 m. T. Livni jau buvo Arielio Sharono Vyriausybėje, o kai šis, nusivylęs nepalenkiama partijos „Likud“ pozicija dėl palestiniečių, įkūrė partiją „Kadima“, T. Livni nedvejodama persinešė daiktus į naują vietą.

Ir ne tik daiktus. Radikaliai keitėsi ir politikės pažiūros. Kilusi iš pasipriešinimu britams garsėjusios nacionalistinės šeimos, dalyvavusios pogrindžio organizacijoje „Irgun“, ji atėjo į dešiniąją partiją, buvo laikoma arabų teroristų medžiotoja, o paskui staiga pradėjo derybas dėl taikos su palestiniečiais. Ji visiškai pritarė A. Sharonui, kuris prieš 3 m. įsakė Izraelio kariuomenei evakuoti žydų gyvenvietes iš Gazos ruožo. Kai 2006 m. pradžioje A. Sharoną pakirto insultas, T. Livni visiškai perėmė kompromisines politinio centro pozicijas.

Ar viduramžį pasiekusios politikės charakteris panašus į G. Meyer ar M. Thatcher, dar sunku pasakyti. Jeigu kalbėsime apie vadovus vyrus, agentūrinis darbas jiems dažnai suteikia geležinio tvirtumo ir negailestingumo savo oponentams. Bet tarnyba „Mossad“ – tai ne KGB. T. Livni po pergalės Tel Avive sušuko: „Gėrio jėgos nugalėjo“. Pasaulis moterimis politikėmis linkęs labiau tikėti.