Rusijos ekonomika gyvena ne pačius geriausius laikus. Kol kas sunku pasakyti, ar jai įtakos turėjo konfliktas Gruzijoje, ar susipriešinimas su Amerika, geopolitiniai reiškiniai, tačiau akivaizdu, kad Rusijos ūkio plėtra sustojo ar net smunka, netgi turint neva patikimų energetikos išteklių.

Štai Pasaulio bankas ir Tarptautinė finansų korporacija paskelbė metinius verslo klimato reitingus „Imantis verslo“. Atliekant tyrimą buvo vertinamas valstybės valdymo poveikis verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Palankiausios sąlygos verslą plėsti sudaromos Singapūre, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Kaip skelbia laikraštis „Kommersant“, tarp 181 valstybės Rusija užima tik 120 vietą, tai yra atsiduria tarp Bosnijos ir Hercegovinos bei Nepalo.

Įdomu tai, kad buvusių sovietinių respublikų plėtra Europoje ir net pasaulyje augo sparčiausiai, o Azerbaidžano reitingas pagerintas iš karto 64 pozicijomis. Ši Kaukazo šalis dabar yra 33 vietoje šalia Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos ir Izraelio.

Tyrėjus nustebino reformų sparta Kirgizijoje, Baltarusijoje, taip pat Albanijoje. Iš Baltijos šalių, kaip paprastai, pagal verslo patrauklumą aukščiausią 22 vietą užima Estija, Lietuva – 28, Latvija – 29 vietą, o štai Lenkija – tik 76 poziciją. Jei kalbama apie Lietuvos verslo reitingus, svarbu pasakyti, kad mūsų šalis išlaikė prieš metus turėtas pozicijas, tačiau vienu iš 10 vertintų kriterijų jos patrauklumas nukrito. Lietuvoje per metus pablogėjo verslo pradžios galimybės, pavyzdžiui, mūsų šalyje parengti visas sąlygas savo verslui pradėti prireikia vidutiniškai 26 dienų, Baltijos regiono šalyse – 22, o Europoje – tik kiek daugiau kaip 15 dienų.

Pranešime pabrėžiama, kad Rusijoje verslininkui sunkiausia gauti leidimą statybai. Todėl, mano pranešimo autoriai, šioje šalyje net neverta kalbėti apie tinkamas sąlygas verslui plėtoti, kai reformų lygis nuolat krinta.

Interneto svetainė „Quote.ru“ pastebi, kad pastaruoju metu labai sumažėjo Rusijos rinkos fondų indeksas. Nuo gegužės jis nusileido iki psichologiškai svarbios 1500 punktų žymos, tai yra net 40 proc., ir tai didžiausias nuosmukis nuo 2006 m. Analitikai mano, kad tam įtakos turėjo ne tik ipotekos krizė JAV, naftos kainų sumažėjimas, bet ir vidinės priežastys, pavyzdžiui, valstybės kišimasis į kainų formavimą anglies pramonėje, taip pat karas Gruzijoje, paskatinęs investicijų „išėjimą“ iš Rusijos.

Pasak laikraščio „Vedomosti“, vien tik rugpjūtį Rusija neteko 5 mlrd. dolerių užsienio kapitalo. Bet kai kurie ekspertai tvirtino, kad šis skaičius gali būti triskart didesnis. Kiti analitikai teigia, kad įvykiai Kaukaze yra trumpalaikiai, jokios įtakos biržoms neturintys. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas, duodamas interviu arabų televizijos kompanijai „Al Jazeera“, kalbėjo, kad dėl biržų indeksų kritimo kalta pasaulio ekonomika, neigiami procesai tarptautinėje finansų rinkoje. Jie Rusijos ekonomiką veikia kur kas labiau negu karas Gruzijoje ar santykių su Vakarais atšalimas. Tačiau laikraštis „Financial Times“ pastebi, kad per šį mėnesį nuo konflikto Kaukaze pradžios iš Rusijos nutekėjo apie 20 mlrd. dolerių. Tai privertė Rusijos bankus griežtinti kreditų išdavimo sąlygas. Savo ruožtu tai smogė nekilnojamojo turto rinkai, prekybai ir statybai, nes verslininkai negali gauti reikalingų paskolų, o ir už teikiamus kreditus palūkanos žymiai išaugo. Pabūgę nenuspėjamos ateities, žmonės pasiima savo indėlius iš bankų. Štai iš Rusijos taupomojo banko nuo birželio išimta apie milijardas dolerių.

Įvykiai Gruzijoje gal ir ne pagrindinė tokio nuosmukio priežastis, tačiau tai buvo dar vienas smūgis šlubuojančiai Rusijos ekonomikai. Rusijos verslo sluoksniuose vis dažniau pasigirsta abejonių, ar didžiulių energetikos išteklių maitinamas ūkis pajėgs atlaikyti nenuspėjamų Rusijos politikų užmojus.