Kaip to nenorėtume, vis dėl to turime kalbėti apie du šiuolaikinio pasaulio jėgos polius – Ameriką ir Rusiją. Būtent šios dvi „damos“ įpučia planetos ekonomikos ir politikos bures. O kadangi prasidėję 2008-ieji pagal Rytų kalendorių yra Geltonos Žemės Žiurkės metai, nesunku atspėti, kaip sakė Mefistofelis „Fauste“, kas mus valdo – auksas. Teisingiau – „juodasis auksas“, nafta, kiti energijos resursai. Būtent jie šiemet lems ir globalinių jėgų išsidėstymą.

Nedažnai sutampa, kad šių dviejų valstybių vadovai būtų renkami tais pačiais metais. Rusijos ir Amerikos prezidento rinkimai įvyks aštuonių mėnesių skirtumu. Apžvalgininkai tikina, kad netikėtumų iš Rusijos užsienio politikos laukti sunku. V.Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas beveik užsitikrino savo šalies vadovo postą po kovo 2-ąją įvyksiančių rinkimų. Nors Vakarų apžvalgininkai jį apibūdina kaip minkštų manierų, tyliai kalbantį ir kukliai besirengiantį liberalių pažiūrų politiką, neabejojama, kad jis tęs V.Putino kursą.

Jauniausias nuo caro Nikolajaus II laikų valdovas net savo eisena kopijuoja dabartinį prezidentą, kuris ketverius metus alsuos D.Medvedevui į pakaušį, neleisdamas nukrypti nuo 8 metus vykdytos linijos. „Carnegie Centre“ analitikas Aleksejus Sidorenka Ukrainos laikraščiui „Fokus“ sakė, kad V.Putino įpėdinis „naudos dar didesnę antiamerikietišką retoriką, negu jo šeimininkas“.

Rusijos galia, žinoma, energijos ištekliai. Jų kainos nuolat auga, ir Rusija ekonomiškai stiprėja. Tai leidžia Maskvai santykiuose su JAV kalbėti griežtu tonu. Rusiją erzina Amerikos karinis dalyvavimas Vidurio Azijoje, kitose NVS teritorijose, Afganistane, taip pat NATO plėtra į Rytus. Artimieji Rytai ir Balkanai, kuriuos Rusija laiko savo įtakos zonomis, taip pat bus kertiniai nesantaikos akmenys.

Vašingtonui nerimą kelia geopolitinė varžovės strategija. Dar 1999 metais, rašo „Fokus“, tuometinis Rusijos premjeras Jevgenijus Primakovas paminėjo „strateginį trikampį“ Rusija – Kinija – Indija. Rusijos ir Kinijos ryšiai nuolat stiprėja. Šimtmečio susitarimu vadinamas dviejų didžiųjų valstybių projektas naftotiekiu sujungti Vidurio Azijos, Kaspijos jūros regiono, Vidurio Rytų ir Europos šalis. 70 proc. visų Indijos karinių pirkinių yra iš Rusijos. Prekių apyvarta tarp Indijos ir Kinijos kasmet išauga 80 proc. Pastaruoju metu kalbama apie formuojamą „Eurazijos koaliciją“, į kurią įsijungtų Iranas, Turkija ir Sirija.

O tuo metu Amerikos prasidėjusi prezidento rinkimų kampanija nieko aiškaus nežada. Realiausi kandidatai nuo demokratų ir respublikonų partijų Hillary Clinton ir Rudy‘s Giulianis savo programiniuose pasisakymuose nekelia didelių pretenzijų Rusijai. H.Clinton žurnalui „Foreign Affairs“ prisiekė, kad „susitars su Rusija sumažinti abiejų šalių branduolinius arsenalus“, išspręsti Irano, Kosovo problemas. Amerikos eksprezidento žmona nemananti, kad gali diktuoti Rusijai, kokią vyriausybę ji turi turėti…

Buvęs Niujorko meras karingesnis. Nors jis pasisako už prekybos su Rusija didinimą, pernai pritarė amerikietiško priešraketinio skydo dislokavimui Rytų Europoje, balsavo už karinių išlaidų augimą, kad „Rusijai būtų duotas kurtinantis signalas“. Dar 2004 m. R.Giuliani‘s Maskvoje V.Putinui kalbėjo apie Rusijos ir JAV verslo plėtrą. JAV spauda prognozuoja, kad, jeigu prezidentu taps demokratų kandidatas, konfliktas dėl PGS dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje bus sušvelnintas, o karinis dalyvavimas Artimuosiuose Rytuose sumažintas ir karinė operacija prieš Iraną nebus surengta. Tokią perspektyvą lemia milžiniškas energijos išteklių importas iš šio regiono šalių. Nerangi George‘o W.Busho politika Artimuosiuose Rytuose leido Rusijai sustiprinti pozicijas regione ir priartinti „Eurazijos koalicijos“ įkūrimą. Lieka neatsakytas klausimas, kiek Vašingtonas aukos Izraelio interesus.

Prieš Naujuosius pasiekusi žinia, kad į Serbiją prasibrovė „Gazprom“, atrodo, lems ir JAV bei ES frontą prieš Rusijos pozicijas Kosovo nepriklausomybės atveju. Amerikos ir sąjungininkų laikysena šiuo klausimu silpsta, Serbijai atvirai grasinant konfliktu, jei Kosovas atsiskirsiąs nuo jos. Nei Vašingtonas, nei Briuselis nenori prisiminti 1999 metų Balkanuose ir, numatę balsavimo perspektyvą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, atrodo, nuleis rankas…

Taigi, 2008-aisiais gali didėti Rusijos globalinė įtaka, o Amerika ims trauktis į savo tradicinės kontrolės ribas. Bet šitoks globalinių jėgų persigrupavimas galbūt ir padės išvengti didesnių konfliktų?