Po 18 m. pertraukos gegužės 9 d. Maskvos Raudonąja aikšte vėl nužlegėjo tankai, virš jos praūžė naikintuvai, nulingavo sunkiasvorės balistinės raketos. Apžvalgininkai mano, kad iširus SSRS tai pirmas toks triukšmingas paradas. Jis skirtas ne tiek 63-iosioms Pergalės Antrajame pasauliniame kare metinėms pažymėti, kiek pademonstruoti karinius Rusijos raumenis, pasipuikuoti vis dar didžiule karine jėga. Be dėmesio neliko ir tas faktas, kad ši demonstracija surengta iškart po naujojo Rusijos prezidento inauguracijos. Tuo Kremlius nori parodyti, kad naujasis Rusijos valdžios duetas, kalbėdamas apie Šaltojo karo pabaigą ir nusiginklavimą, toliau pretenduoja į kariniu požiūriu stipriausių pasaulio valstybių gretą.

Paskutinį kartą tankai Raudonąja aikšte riedėjo per 1990 m. lapkričio 7 d. paradą. Nuo to laiko iki 1995 m. Pergalės Antrajame pasauliniame kare 50-mečio tokie pompastiški paradai nebuvo rengiami. Tiesa, tais jubiliejiniais metais pro Kremlių žygiavo tik pėsčių demonstrantų kolonos. Technikos aikštėje nebuvo. Ji šventės proga kukliai stovėjo išrikiuota ant Paklonajos kalvos.

Liudininkai prisimena, kad dėl 1990 m. parado Maskvoje vyko karštos diskusijos. Prieš Spalio revoliucijos šventes du sovietų kariuomenės pulkai buvo sutelkti prie Maskvos, neva tam, kad padėtų srities kolūkiams nuimti bulvių derlių. Tuomet politinė padėtis Rusijoje kaito, nes brendo pučas. Tarp jo organizatorių vėliau buvo ir pats gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, kuriam teko aiškinti žurnalistams, kad pulkai sutraukti prie Maskvos tai padėti kolūkiečiams nuimti bulvių derlių, tai ruoštis paradui. Tuo metu jau politinę karjerą pradedantis generolas Aleksandras Lebedis nesugebėjo pagrįsti, kodėl kovinės parengties yra net 113 tankų ir šarvuočių, 12 visureigių sunkvežimių, keli tūkstančiai kareivių. Paradas įvyko, o dalis sutelktos karinės technikos buvo panaudota po pusmečio vykusiame puče.

Rusijoje pirmuoju smuiku ėmė groti Borisas Jelcinas. Jis kategoriškai pasisakė prieš militarizmo demonstravimą Vakarams. Buvęs jo patarėjas Pavelas Voščanovas prisimena, kad B. Jelcinas pareiškęs, esą Vakarams reikia demonstruoti ne jėgą, ne susipriešinimą, o taikią Rusijos valią. Kai prieš pasirašant Belovežo girioje Sovietų Sąjungos iširimo dokumentus pablogėjo santykiai su Ukraina, generolai B. Jelcinui patarė iš jėgos pozicijų pareikšti Kijevui teritorines pretenzijas. Rusijos vadovas atkirto: „Man nusibodo jūsų imperinės ambicijos“.

Žinoma, kita tokių paradų atsisakymo priežastis – sunki Rusijos armijos finansinė padėtis. Kariuomenė kriko, jos socialinė padėtis buvo bloga, atsirado įtampa ir bruzdėjimas, o čia dar švaistomi milijonai paradams.

Vis dėlto laikai pasikeitė. Vladimiras Putinas pritarė Josifo Stalino pasirinkimui, kad karo pabaigą reikia švęsti ne gegužės 8 d., bet 9 d., pagerbiant maždaug 32 mln. jame žuvusių žmonių. Tas prisiminimas ir pagarba virto galingų raketų kompleksų „Topol“ arba „SS-27“ demonstravimu. Kaip rašo prancūzų „Le Figaro“, raketų matmenys įspūdingi – 97 tonas sveriantis monstras yra 22 m ilgio ir branduolinį užtaisą gali nešti iki 11 tūkst. kilometrų, tai yra pasiekti bet kurį Jungtinių Valstijų rajoną.

Atgimstančios karinės jėgos demonstravimas Vakarams ir pirmiausia Vašingtonui šiomis dienomis buvo pastiprintas diplomatiniu demaršu. Rusija išsiuntė du Amerikos karinius atašė, dirbusius JAV ambasadoje Maskvoje. Nei išsiuntimo priežasčių, nei detalesnės informacijos apie tai Užsienio reikalų ministerija neskelbia, bet laikraštis „The New York Times“ tvirtina, kad taip Maskva atsilygina Vašingtonui už jo paramą Ukrainai ir Gruzijai. Su pastarąja Rusija stovi beveik ant karo slenksčio dėl separatinių Abchazijos ir Pietų Osetijos užgaidų. Apžvalgininkai mano, kad karinių diplomatų išsiuntimas tik atsitiktinai sutapo su Dmitrijaus Medvedevo inauguracija, bet tą atsitiktinumą sunku įžvelgti, stebint grasinamą karinį paradą Raudonojoje aikštėje. Juo pasauliui tarsi norima pasakyti, kad 20 proc. per metus augantis Rusijos karinis biudžetas nenueina kokiai nors bulviakasio kampanijai, o yra augančios karinės galios įrodymas.