Tai publicistinės nuolatinio autoriaus pastabos apie mūsų patirtis ir lūkesčius, apie amžinąsias vertybes ir priedermes.
Šią lyg mantrą kartojamą mintį girdime kiekviename žingsnyje. Vargu, ar kas nors kalba priešingai. Nebent atviri cinikai sako: žmonijos per daug, o karai jos kiek pamažina… Šiandien ją kartoja ir eilinis rusas, ir – juo dažniau – ukrainietis, ir ramiai bei pertekliuje gyvenantis vakarietis. Visiems reikia taikos. Tai suprantama. Continue reading…
Prieš dvejus metus, kai tik vasario 24-osios rytui švintant Rusijos ordos peržengė Ukrainos sieną, rašiau: „Ašaromis apsipylęs penkerių metų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blogai… Ir tai ne propaganda: siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nieko abejingo. Putinas primena Staliną ir Hitlerį kartu sudėjus, o kai kas į šią draugiją prideda ir kruviną khmerų lyderį Pol Potą…“ Continue reading…
Toliau skelbiame Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimus – apie beveik 24 metų jaunuolio tarnybą tik ką sukurtoje Lietuvos kariuomenėje. Tekste yra archyvinių nuotraukų, kai kurių paaiškinimų. Continue reading…
Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį Antrajam pasauliniam karui. Bet ar jis buvo toli nuo tiesos? Continue reading…
Artėjant Lietuvos integracijos į transatlantines organizacijas metinėms, pasvarstykime, kokia yra valstybių neutralumo politikos praktika ir kokį šio statuso patyrimą sukaupusi Lietuva. Straipsnis parengtas pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 dėl atmintinų datų 2024 m. paskelbimo. Continue reading…
Praėjusią savaitę apžvalgininkui, ketinančiam komentuoti svarbiausius įvykius, neliko pasirinkimo: Putino režimas pašalino dar vieną nepalankų varžovą – birželį vos 48-rių sulauksiantį Aleksėjų Navalną. Lemiamas pasiruošimo etapas apgalvotas iš anksto: oponentas išgabentas į atokią koloniją „Poliarinis vilkas“ šiauriniame Jamalo Nencų autonominės apygardos rajone, kad kaip B. Nemcovui prie Kremliaus neišdygtų visiems akis badančių pagerbimo vietų. Continue reading…
Toliau skaitome Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimus. VII-oji dalis – apie jaunuolio atsitraukimą nuo sunkių kaimo darbų ir tarnybą tik ką sukurtoje Lietuvos kariuomenėje. Kalba nedaug taisyta, pilna svetimybių, tarmybių, bet sodri ir autentiška. Gale yra paaiškinimų. Continue reading…
Praėjusią savaitę mūsų mintis, nuojautas ir baimes apėmė du įvykiai: pagaliau pasibaigusi Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo epopėja ir „feikinis“ Putino interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui. Continue reading…
Šeštoji Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų dalis, apimanti jo – jau beveik pasiekusio pilnametystę – samdinio vargus ir džiugiai pasitiktą Vasario 16-ąją. Continue reading…
Žiūrint naują Virginijaus Savukyno laidą „Istorijos detektyvai“, kurioje žurnalistas pasakojo apie Stalino kulto laikus ir tuomet tvyrojusią „vieno vado ir vienos tiesos“ atmosferą, dažnai virsdavusią politiniu absurdo teatru, man visa tai susitapatino su dabartine Rusija. Dabar juk yra taip pat arba panašiai: rusai laukia Putino nurodymo, jo sprendimo net brangstančių kiaušinių klausimu, visi privalo jį girti, jo kalbas liaupsinti, kitaip – mažiausiai tapsi „inoagentu“, ir į tavo būstą įsiverš OMON‘as. Continue reading…