Įdomios istorijos. Garsenybė iš Radvilų giminės

Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio premijos teikiamos kiekvienų metų gruodžio 10 dieną – A. Nobelio mirties dieną… Continue reading…

Parama Ukrainai mažėja. Ar tai viskas?

Atrodo, Ukrainai ateina tikrai sunkus metas. Turiu galvoje, ne tik artėjančius žiemos šalčius, stiprinamą rusų fronto liniją, o ir besikeičiančią Kijevo rėmėjų poziciją. Visa tai kelia bruzdesį Ukrainos vadovybėje ir visuomenėje. Antai, Kijevo centre, Maidane, jau renkasi protestuotojai, kurie nepatenkinti mobilizacinėmis valdžios priemonėmis. „Kagėbė“ išmuštruotas Putinas, tarsi ta hiena, laukia savo valandos… Continue reading…

Kam reikia nusiraminimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis įsižiebiančių šventinių eglučių mirgėjimo, kylančio beprotiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio LTV operatoriaus Liongino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Pečeliūno išėjimo), šalyje nerimo sėklą pasėjo dar kai kas. Tai valdančiųjų ir Prezidento susidūrimas. Continue reading…

Įdomios istorijos. Ką mums paliko „raudonoji Emma“?

Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Naujas savaitgalio skaitymas iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“.

Kaunietė – „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Tai ne kokio nors dipukų laikraščio frazė, o šią moterį iš Kauno taip pavadino FTB įkūrėjas Edgaras Hooveris, kuris pats buvo vadinamas įtakingiausiu žmogumi JAV, nes jo rankose buvo šalies saugumas, o politikai – jo kišenėse.

Beje, kad daugiau atskirai apie tai nerašyčiau, priminsiu, kad su E. Hooverio veikla susijęs kitas emigrantas iš Lietuvos, ketvirtajame dešimtmetyje vienas pavojingiausių Amerikos nusikaltėlių Alvinas Karpis (Albinas Francis Karpovicz, arba Karpavičius, 1907 –  1936), kurio suėmime Naujajame Orleane asmeniškai dalyvavo pats FTB direktorius. A. Karpio suėmimas padėjo E. Hooveriui tapti ilgamečiu biuro vadovu, vadovavusiu šiai įstaigai dar 36 metus, o iš viso beveik pusšimtį metų, iki pat savo mirties 1972-aisiais.

Bet nedelskime ir „ieškokime moters“. Continue reading…

Vienoje tebėra monumentas sovietiniams „išvaduotojams“

Keliaudamas po stebinančiu karališkuoju palikimu alsuojančią Vieną, gal ir nebūčiau pastebėjęs vienos įdomios vietos, jei ne netikėtas susitikimas su… lietuvių turistų pora. Nedidelėje parduotuvėlėje išgirdome lietuvišką šneką ir, kaip įprasta, maloniai apsikeitėme viešnagės Austrijos sostinėje įspūdžiais. Pagyvenusi moteris pasiūlė:

  • Bet jūs aplankykite monumentą tarybiniams kariams išvaduotojams…
  • O ką, jo dar nenugriovė? – iš nuostabos net žiobtelėjo mano sutuoktinė.
  • Kaip? Tokį paminklą? – pavymui nustebo ir pašnekovė.

Kol aš mokėjau už saldumynus, lietuvių porelė staiga dingo iš parduotuvės. Kaip sakoma, nuomonės nesutapo. Continue reading…

Atgal nuo Maidano kelio nėra

Maidano 10 – metis, kurį pažymėjome lapkričio 21 d., tėra sutartinis to nepaprastai karšto ukrainiečių pakilimo, siekusio išsivaduoti iš sovietinio diktato, pavadinimas. Nuo pat 2004 m. Oranžinės revoliucijos rusenęs žaizdras pagaliau išsiveržė lyg ugnikalnis ir nušlavė nekenčiamą prorusišką prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą. Continue reading…

Suomijos iššūkis: prisimenant Žiemos karą

Suomija priminė 1940-ųjų Žiemos karą: Helsinkis vėl metė iššūkį Maskvai. Tiesa, jis ne toks skaudus kaip anuomet, kai ši Šiaurės šalis sėkmingai pasipriešino sovietų okupaciniams užmojams, o suomių karo didvyris, maršalas Carlas Mannerheimas 1941 – ųjų rugsėjį vokiečių remiamas nužygiavo beveik iki Leningrado (iki jo buvo likę vos 19 km). Continue reading…

Kodėl Lietuvoje nesaugomi miškai?

Šįsyk pakalbėkime ne politologine tema – apie miškus. Ne iš profesionalo miškininko, o iš eilinio gamtos mylėtojo arba „vartotojo“ pozicijų. Gal kažkas pasakys, kad jo požiūris į miško kirtimus yra savanaudiškas, vienpusiškas ir ne valstybinis, bet juk būtent gamtos puoselėjimas ir savo turtų saugojimas ir yra didžioji politika. Net jei tos mėgėjiškos pastangos ir kertasi su ekonomine nauda. Continue reading…

Plėšikas iš Virbalio – britų karo didvyris

Šį kartą mūsų „Įdomiose istorijose“ – pasakojimas apie iš Lietuvos kilusį žmogų, kurio gyvenimas neatnešė šlovės jo protėvių tėvynei. Tačiau ši asmenybė iš tiesų buvo garsi…

Straipsnis iš autoriaus knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022).

Jau ne kartą rašiau, kad iš Lietuvos po visą pasaulį paplitusios asmenybės, moksliškai sakant, buvo tokios kontraversiškos, kad jų margumas toli pralenkia genio spalvų įvairovę. Tai lyg ir nestebintų, nes juk iš Lietuvos per daugelį šimtmečių išvyko keli milijonai žmonių, o vien nuo 1990 m. gyventojų skaičius mūsų šalyje, Europos migracijos tinklo (EMN) duomenimis,  sumažėjo beveik 900 tūkstančių – nuo 3,7 mln. iki 2,8 mln. (natūralus prieaugis sumenko beveik 219 tūkstančių).

VDU Išeivijos instituto svetainėje pateikta išsami emigracijos analizė – nuo jos pradžios XII-XIV a., išskiriami pasitraukimo iš Lietuvos etapai. Žinoma, tikslių emigracijos apimčių nėra. Minimas XVII a. srautas, kai radikalieji Lietuvos protestantai (arijonys) XVII a. bėgo nuo kontrreformacijos teroro. Po Lietuvos ir Lenkijos padalinimų pradėjo ryškėti sąlygos naujai emigracijai: ji nebuvo masinė ir palietė daugiausia turtingąjį ir privilegijuotą bajorijos sluoksnį. Po 1831 ir 1863 m. sukilimų nemaža dalis buvusių lietuvių-lenkų kovotojų pasitraukė į Prancūziją, kai kurie pasiekė JAV.

Analizėje dar išskiriami XIX a, pabaigos (9-ojo dešimtmečio) ir XX a. pradžios emigracijos etapai. Pavyzdžiui, 1897 m. įvairiose Rusijos imperijos gubernijose gyveno apie 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos, 1897-1914 m. dar apie 74 tūkst. lietuvių išvyko į Rusijos imperijos miestus. 1880-1914 m. į JAV atvykusiųjų lietuvių skaičius svyruoja nuo 300 iki 600 tūkstančių, bet 53 proc. į JAV 1899-1914 m. atvykusių lietuvių buvo neraštingi. Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Continue reading…