Kas mus veda į giljotiną?

Kaip ne kartą rašėme, tokia jau žmogaus prigimtis: jam nusibosta nuolat kartojamos tiesos, peršamos gyvenimo taisyklės, užsitęsę konfliktai, karai, šmėžuojantys veidai. Tad nenuostabu, kad, kaip ir prognozavo specialistai, karas Ukrainoje jau kelia abuojumo, persisotinimo jausmą. Jau reikia didesnių pastangų, kad mus sukrėstų žudomi ukrainiečiai, griaunami jų namai, išvežami vaikai. Na, nebent dar paveikia vaizdai, kai koks patologinis rusų okupantas nupjauna galvą ukrainiečių kariui ir egzekuciją viešai demonstruoja… Continue reading…

Žurnalistikos terorizmas

Viskam turi pribręsti laikas. Sakoma, kad net revoliucijoms turi ateiti palankus metams: kai viršūnės nebegali, o šaknys nebenori. Tai štai jau anksčiau mane kolegos ragino parašyti, kas dedasi pastaruoju metu žiniasklaidos (teisingiau – žurnalistikos) sluoksniuose, iš kur kilo tas „kibišas“ aplink vieną seniausių pasaulio profesijų ir jos atstovus, beje, neeilinius. Sako, rašyk, juk esi šios srities „vilkas“… Continue reading…

Senstančio „batkos“ nuotykiai

Kai buvo pradėtos rašyti šios eilutės, mūsų skaitytoją buvo užvaldžiusi Juokų diena – balandžio 1 – oji. O čia dar Verbos, kai grįžę iš bažnyčios vienas kitą pliekdami šaukdavome „Verba muša, ne aš mušu, už nedėlios bus Velykos!“. Ši Prisikėlimo šventė taip pat džiugi ir pakili… Continue reading…

Paskutinė šantažo korta

Branduolinis Rusijos šantažas pasiekė naują aukštumą: Putinas pagrasino, kad iki liepos 1 d. taktinis branduolinis ginklas bus dislokuotas Baltarusijoje. Pasirengimas prasidės jau nuo balandžio 3 d., o iki metų vidurio Lukašenka įrengs šių raketų saugyklas. Continue reading…

Ar tikrai Rusijos protu nesuvoksi?

Gal ir tiesą rašė Fiodoras Tiutčevas dar 1866 m.: „Умом Россию не понять…“ („Rusijos protu nesuvoksi…“). Internete nepavyko surasti šio prasmingo rusų poeto ketureilio vertimo į lietuvių kalbą (Jonas Strielkūnas „Lyrika. Fiodoras Tiutčevas“, 1982 m.), tačiau aišku, kad nuo carinių iki šių laikų Rusijoje niekas nepasikeitė. Prieš pusantro šimto metų imperija užkariavo Kaukazo tautas, o dabar užgrobia Ukrainą, siekia intervencijos į Vidurio Europą. Ko gero, tai dar ne pabaiga. Continue reading…

Putinui paruošti antrankiai

Ta naujiena tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – kaip iš giedro pavasarėjančio dangaus: Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT, trumpiau – Hagos teismas) išdavė Putino ir  Rusijos prezidentūros vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį. Kaip skelbia teismas, Putinas įtariamas atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Jis yra šio nusikaltimo iniciatorius, o komisarė – uoli vykdytoja. Continue reading…

Sakartvelo pamokos

Šį kartą pradėsiu nuo įdomios Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvos: jis pavedė vyriausybei parengti projektą, pagal kurį Rusija būtų pervadinta į Moskoviją. Šiam sumanymui šalies vadovas pasitelkė gyventojų peticiją, kuri surinko 25 tūkstančius parašų. Joje sakoma, kad Rusijos pavadinimas pasirodė tik prieš 300 metų, kai Petras I įkūrė imperiją, nors iki tol žemėlapiuose ir senuosiuose raštuose Rusija vadinama Maskvos caryste (ar kunigaikštyste) arba tiesiog Moskovija. Continue reading…

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių

Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra viena įdomi bei intriguojanti detalė. Apie tai – knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022) paskelbtas, kiek paredaguotas straipsnis apie vieną šio sukilimo vadą, išvengusį mirties bausmės.

Continue reading…

Kovo idos lietuviškai

Taip pavadindamas straipsnį, pasidomėjau, ką gi reiškia nuo jaunystės žinomas terminas „Kovo idos“. Žinynuose rašoma, kad taip romėnų kalendoriuje buvo apibūdinama kovo 15 d. arba mėnesio vidurys (lot. Idus). Ši tradicija buvo pažeista, įsigalėjus Julijaus kalendoriui, tačiau terminas dar ilgą laiką dažniausiai naudotas nusakyti pavasario mėnesio viduriui. Continue reading…