Šv. Juozapato mokymas: kodėl stačiatikiai jį ignoruoja?

Visi metai, skirti šv. Juozapato Kuncevičiaus mokymui – vienytis įvairių konfesijų bažnyčioms, eina į pabaigą. Dalis šio šventiko ir kankinio idėjų buvo atskleidžiama ir šiame metiniame „Lietuvos aido“ projekte, kuriame, be kita ko, pasakojome ir apie Vilnių, Klaipėdą, pajūrio regioną, kitus Lietuvos regionus, jų istorinę praeitį, ryšius su plačiuoju pasauliu, tikėjimo, istorinių kataklizmų ir didžiųjų permainų peripetijas. Baigiamasis straipsnis – apie šiandienos stačiatikių bažnyčios (cerkvės) problemas, kurios liečia ir valstybės visuomeninį gyvenimą geopolitinių krizių fone. Continue reading…

Kuriai lietuvių kartai išpuls karas?

Mano ir mano brolių kartai karo baisumų patirti neteko. Gimę per Antrąjį pasaulinį jie buvo dar maži, kad suprastų, kas dedasi aplinkui, o šių eilučių autorius – jau pokario vaikas, tad prisimena tik nykius tėvų pasakojimus. Jie sode po obelimis buvo išsirausę du bunkerius, kur su dviem sūnumis slėpėsi nuo artilerijos apšaudymų. Kai ji nutildavo, mama įslinkdavo į trobą ir greitai paruošdavo kokį valgį. Tiesa, per panemunės miestelį frontas ėjo vos porą savaičių: vieną – kai vokiečiai vijo Raudonąją armiją ir kitą – kai ši stūmė juos į Vakarus. Bet baimės ir rizikos pakako. Continue reading…

Įdomios istorijos. Garsenybė iš Radvilų giminės

Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio premijos teikiamos kiekvienų metų gruodžio 10 dieną – A. Nobelio mirties dieną… Continue reading…

Parama Ukrainai mažėja. Ar tai viskas?

Atrodo, Ukrainai ateina tikrai sunkus metas. Turiu galvoje, ne tik artėjančius žiemos šalčius, stiprinamą rusų fronto liniją, o ir besikeičiančią Kijevo rėmėjų poziciją. Visa tai kelia bruzdesį Ukrainos vadovybėje ir visuomenėje. Antai, Kijevo centre, Maidane, jau renkasi protestuotojai, kurie nepatenkinti mobilizacinėmis valdžios priemonėmis. „Kagėbė“ išmuštruotas Putinas, tarsi ta hiena, laukia savo valandos… Continue reading…

Kam reikia nusiraminimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis įsižiebiančių šventinių eglučių mirgėjimo, kylančio beprotiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio LTV operatoriaus Liongino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Pečeliūno išėjimo), šalyje nerimo sėklą pasėjo dar kai kas. Tai valdančiųjų ir Prezidento susidūrimas. Continue reading…

Įdomios istorijos. Ką mums paliko „raudonoji Emma“?

Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Naujas savaitgalio skaitymas iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“.

Kaunietė – „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Tai ne kokio nors dipukų laikraščio frazė, o šią moterį iš Kauno taip pavadino FTB įkūrėjas Edgaras Hooveris, kuris pats buvo vadinamas įtakingiausiu žmogumi JAV, nes jo rankose buvo šalies saugumas, o politikai – jo kišenėse.

Beje, kad daugiau atskirai apie tai nerašyčiau, priminsiu, kad su E. Hooverio veikla susijęs kitas emigrantas iš Lietuvos, ketvirtajame dešimtmetyje vienas pavojingiausių Amerikos nusikaltėlių Alvinas Karpis (Albinas Francis Karpovicz, arba Karpavičius, 1907 –  1936), kurio suėmime Naujajame Orleane asmeniškai dalyvavo pats FTB direktorius. A. Karpio suėmimas padėjo E. Hooveriui tapti ilgamečiu biuro vadovu, vadovavusiu šiai įstaigai dar 36 metus, o iš viso beveik pusšimtį metų, iki pat savo mirties 1972-aisiais.

Bet nedelskime ir „ieškokime moters“. Continue reading…

Vienoje tebėra monumentas sovietiniams „išvaduotojams“

Keliaudamas po stebinančiu karališkuoju palikimu alsuojančią Vieną, gal ir nebūčiau pastebėjęs vienos įdomios vietos, jei ne netikėtas susitikimas su… lietuvių turistų pora. Nedidelėje parduotuvėlėje išgirdome lietuvišką šneką ir, kaip įprasta, maloniai apsikeitėme viešnagės Austrijos sostinėje įspūdžiais. Pagyvenusi moteris pasiūlė:

  • Bet jūs aplankykite monumentą tarybiniams kariams išvaduotojams…
  • O ką, jo dar nenugriovė? – iš nuostabos net žiobtelėjo mano sutuoktinė.
  • Kaip? Tokį paminklą? – pavymui nustebo ir pašnekovė.

Kol aš mokėjau už saldumynus, lietuvių porelė staiga dingo iš parduotuvės. Kaip sakoma, nuomonės nesutapo. Continue reading…

Atgal nuo Maidano kelio nėra

Maidano 10 – metis, kurį pažymėjome lapkričio 21 d., tėra sutartinis to nepaprastai karšto ukrainiečių pakilimo, siekusio išsivaduoti iš sovietinio diktato, pavadinimas. Nuo pat 2004 m. Oranžinės revoliucijos rusenęs žaizdras pagaliau išsiveržė lyg ugnikalnis ir nušlavė nekenčiamą prorusišką prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą. Continue reading…