Turiu iškart nuraminti: pagal kinų horoskopą ateinančiais Medinės Žalios Gyvatės metais nieko katastrofiško nenutiks, kaip nenutiko praeinančiais. O juk visokie pranašai mums žadėjo ir dar baisesnę ekonominę krizę negu buvo 2008-2009 m., dar siaubingesnius metus negu pasaulį nusiaubė COVID-19, dar daugiau karų ir regioninių konfliktų negu jų vyko 2023-aisiais (183). Continue reading…
Šis straipsnis dar 2010 m. buvo patalpintas žurnale „Apžvalga“, o paskui įėjo į 2014 m. išleistą knygą „Paaukota Lietuva“, kurioje tarsi prašuoliavau svarbiausias mūsų valstybės tūkstantmečio stoteles. Kodėl šiandien primenu šį publicistinį, knygos baigiamąjį kūrinėlį? Gal dėl to, kad spalio 18 d. 92-jų sulaukęs profesorius ir toliau maišomas su žeme, puldinėjamas ir buvusių bei dabartinių neonomenklatūrininkų ir jų klapčiukų žurnalistų, o kai kurie, net neprisidengdami slapyvardžiu, ragina jį užsičiaupti ir kastis sau duobę… O šis nuo metų naštos palinkęs senolis vis dar duoda interviu, su jam būdingu sarkazmu įgelia oponentams, Lietuvos priešams, Vasario 16-ą sako kalbą iš Balkonėlio, vis dar perspėja dėl gresiančio pavojaus ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Rusijos karas prieš Ukrainą tik užaštrino šiuos perspėjimus… Continue reading…
Šį kartą nebūsiu labai diskretiškas (anot Tarptautinių žodžių žodyno, pranc. discret – vertas pasitikėjimo, laikantis paslaptį, slaptas, taktiškas). Kodėl? Todėl, kad, pasakysiu tiesiai, nepatinka naujoji Lietuvos valdžia, įskaitant ir keistą šališką poziciją užėmusį Prezidentą. Continue reading…
Kai užsimoju rašyti apie Sakartvelą, kurį anksčiau vadindavome Gruzija (VLKK paskubėjo 2020 m. gruodžio 21 d. priimti nutarimą Nr. N-2 (183) dėl šios Kaukazo šalies pervadinimo, tačiau komisija leidžia ją vadinti įvairiai), visada atgyja prisiminimai iš 1992 m. rudenį vykusio apsilankymo joje. Continue reading…
Atrodo, Volodymyras Zelenskis pavargo. Jam nepavyko sunešioti geležinių klumpių, kurias primetė Putinas, o Vakarai nepadėjo nudėvėti. Jo naujas planas užbaigti karą – tai kapituliacija, o ne Taikos programa, kurią jis siūlė Vakarams. Tokie ir kitokie vertinimai pasipylė po to, kai Ukrainos prezidentas britų kanalui „Sky News“ paaiškino karo užbaigimo sąlygas. Continue reading…
Su Liucija Baškauskaite susipažinau tuomet, kai po 1992 – ųjų rudeninių Aukščiausiosios Tarybos rinkimų į valdžią atėjo LDDP, ir jau kitų metų pavasarį tuometiniai LRT vadai su kai kuriais žurnalistais ėmė suvedinėti sąskaitas: tai jai nepatiko mano nuolatiniai interviu AT pirmininku prof. V. Landsbergiu, tai išvykos į rusų siaubiamą Grozną ir filmuoti pokalbiai su Dž. Dudajevu, tai A. Smetonos šeimininkės paieškos. Žodžiu, balandžio mėnesį su „Panoramos“ žurnaliste Vanda Preidyte AT surengėme spaudos konferenciją, ir aš palikau Konarskio gatvę. Continue reading…
Nesu joks karinės technikos žinovas, tik pasidalinsiu prisiminimais iš anuometinės sovietinės karinės tarnybos. Vieną atšiaurų 7-ojo dešimtmečio lapkričio vakarą traukinys iš Vilniaus naujokų paskirstymo punkto (dabartinė Krašto apsaugos ministerija) per visą Baltarusiją mus nugabeno į Gomelio srities Rečicos rajono miškus. Čia tarp balų ir raistų buvo įsikūrę du strateginių raketų paleidimo divizionai, po keturias aikšteles kiekviename. Net pulko numerį prisimenu – 54140. Continue reading…
Daug spėlionių keliantis JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos sprendimas leisti smogti Rusijos teritorijai tolimojo veikimo raketomis svarbus ne tiek savo galimu efektyvumu, kiek sukurta nauja Maskvos baimės atmosfera. Continue reading…
Man labai patinka visokie posakiai ir patarlės, glaustai nusakančios minties esmę. Kad ir tokia išmintis, turbūt atėjusi iš slavų: kol griaustinis nenugriaudės, valstietis nepersižegnos… Tai štai penktadienį trenkė kaip griaustinis iš giedro dangaus: Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė dėl biurokratinių kliūčių stabdantis kelių milijardų projektą Vilniuje, Liepkalnyje. Continue reading…
Jau iki šeštadienio, kai naujoji socialdemokratų partija tarybos posėdyje patvirtino 86 mandatus Seime turėsiančios valdančiosios koalicijos sutartį, buvo aišku, kad jos branduolį sudarys trys partneriai – LSDP, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ bei Sauliaus Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“. Tačiau akivaizdu, kad svarbesnis klausimas, kaip pasidalinti ministerijas ir komitetus. Juk būtent šie postai, o ne visuomenei naudingas darbas parlamente, lemia partinę, asmeninę, na ir jų giminaičių gerovę. Būtent taip dažnas parlamentaras supranta šalies Prezidento kadaise iškeltą šūkį apie „gerovės valstybę“. Continue reading…