Pošventinė savaitė neatnešė svarbių naujienų, ir tai gerai. Prisimename lakų blogo palinkėjimą: kad tu gyventum permainų laikais! Kiekvienas savo kailiu patyręs, kad įvairūs visuomeniniai pokyčiai, reformos, neduok Dieve – konfliktai sujaukia mūsų gyvenimą, išmuša iš vėžių, sukelia nepasitenkinimą ir įtampą.

Kita vertus, juk negalima visą laiką gyventi lyg drumzlinoje baloje. Žmonės vėl perspėja: stovinčiame vandenyje velniai veisiasi. Net gyvūnai keičia kailius, medžiai – lapus, netgi politikai, girdime, sugeba išversti savo kailį. Tame nieko blogo, jeigu tai neatsirūgsta kitiems. Blogiau, kai toks išverstaskūris atsisėda į valdžios kėdę ir griebiasi visokių neapgalvotų permainų, atseit, jis įtemptai dirba. Tad visur reikia proto ir atidos. Continue reading…

Prisimenu: tas vakaras prie televizoriaus buvo kažkoks neramus. Sekiau vakarinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį, ir širdyje kirbėjo sumišę jausmai: nejaugi išdrįsime, ar nepabūgsime, o kas po to? Kai pirmininku patvirtintas Vytautas Landsbergis 22 val. 44 min. paskelbė apie atkurtą Lietuvos respublikos Nepriklausomybę, jutau ir pasididžiavimą savo šalimi, ir nerimo ženklus. Nė nepastebėjau, kaip įsipyliau stiklelį ir su žmona apsikabinome.

Continue reading…

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, emocingų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio santykiais, praeitimi, o gal ir ateitimi. Štai kodėl rašiniai apie žydus, kurie, ko gero, dėl savo nesėslios gyvenamosios vietos labiausiai blaškyti istorijos vėjų, susilaukia kone prieštaringiausių atsiliepimų.

  Continue reading…

Pošventinė vasario savaitė, kai pagerbėme ir šv. Valentiną, ir Vasario 16-osios valstybės atkūrimo Aktą, šiaip ar taip mus gražina į kasdienę realybę, kurioje sumišęs ir santūrus optimizmas, kad COVID-19 pamažu traukiasi, ir užsitęsusi diskusija dėl galimo žydų kolaboravimo su nusikalstamais režimais, ir naujos švelnios ES sankcijos Rusijos pareigūnams, ir net po šalčių staigiu atšilimu kvėptelėjęs pavasaris.

Continue reading…

Beveik prieš 10 metų, 2011 – ųjų liepą, DELFI svetainėje su rubrika „Neįtikėtini vasaros skaitymai“ pasirodė daug komentarų ir atsiliepimų sukėlęs mano straipsnis apie, atrodytų, neįtikėtiną istorijos faktą – aukštų žydų kilmės veikėjų dalyvavimą nacių piktadarybėse. Šis straipsnis įėjo į 2012 m. „Obuolio“ leidyklos išleistą knygą „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012).

Netrukus publicistas Arkadijus Vinokuras dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasipiktinęs atkirto autoriui, kad šis juodina Holokausto aukas… Šiandien, kai istorikai užsiminė apie kai kurių žydų bendradarbiavimą su savo skriaudikais, šią publikaciją vėl primename. Kitą kartą pasiūlysime taip pat 2011 m. rašytą Č. Iškausko straipsnį „Žydai – Lenino tarnyboje“.

Continue reading…

Apie katalikų Bažnyčios laikyseną sudėtingu pokario metu, kai vyko nuožmi partizaninė kova su okupantais, rašyta nemažai. Tačiau apie jos rizikingus žingsnius, nešant žinią apie šią kovą visam pasauliui, žinome ne per daug. Nepakanka informacijos ir apie partizanų parašytą Lietuvos katalikų kreipimąsi į popiežių Pijų XII, kurį kartu su kitais laiškais 1947 m. pavasarį J. Lukša-Daumantas nuvežė į Vakarus. Tąkart užsienyje buvo išplatintas ir Atviras laiškas Lietuvos katalikų dvasininkijai, kuriame ragina kunigus aktyviau priešintis sovietiniam režimui. Continue reading…