Niūraus meto pragiedruliai

Įrodyta, kad niūriausias metų laikas – vėlyvasis ruduo – tarsi uždeda antspaudą ir žmonių nuotaikai bei elgesiui. Atsiranda daugiau nerimo, pavojaus nuojautos, baimės ir laikinumo ženklų. Gali būti, kad gamta daro įtaką ir svarbiausiems pasaulio įvykiams. Antai, spalio 7-ąją, kai radikalioji karinė palestiniečių grupuotė „Hamas“ surengė žudikišką reidą į žydų kibucus ir paėmė apie 240 įkaitų, ėmėme kalbėti ne tik apie atsinaujinusį jau šeštąjį nuo 1967 metų konfliktą Artimuosiuose Rytuose, bet ir gresiantį Trečiąjį pasaulinį karą. Žmonija jau patyrė, kad tiek Pirmasis, tiek Antrasis pasauliniai karai prasidėjo nuo nedidelių provokacijų, bet jie nebūtų įsiliepsnoję, jei konfliktuojančių pusių nebūtų parėmę jų sąjungininkai. Štai ir dabar karas aplink Gazos ruožą kol kas tėra regioninis, bet, jei į šią priešpriešą įsijungs kai kurios turtingos arabų šalys bei Iranas su Rusija, tai Artimieji Rytai virs trečiuoju liepsnojančiu fakelu. Continue reading…

Optimizmas vis tik ima viršų

Apie pranešamas žinias dažnai sakoma: yra dvi naujienos – viena gera, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenustebino. Žinoma, kalbama apie ES vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kurie ir nudžiugino, ir nuliūdino.  Bet optimizmo buvo daugiau. Continue reading…

Kaip P. Stolypinas išmokė lietuvius varnas valgyti

Baigę skelbti 26 pasakojimų ciklą apie lietuvius ar lietuviškos kilmės pasaulinio garso asmenybes bei jų protėvius (iš 2022 m. išleistos knygos „Lietuviais esame mes gimę“) Įdomioms istorijoms siūlome dar keletą šiek tiek pataisytų straipsnių iš ankstesnio autoriaus rinkinio „Paaukota Lietuva. Nuo Vytauto Didžiojo iki Dalios Grybauskaitės“ (Kaunas, 2014). Continue reading…

Šv. Juozapato mokymas: kodėl stačiatikiai jį ignoruoja?

Visi metai, skirti šv. Juozapato Kuncevičiaus mokymui – vienytis įvairių konfesijų bažnyčioms, eina į pabaigą. Dalis šio šventiko ir kankinio idėjų buvo atskleidžiama ir šiame metiniame „Lietuvos aido“ projekte, kuriame, be kita ko, pasakojome ir apie Vilnių, Klaipėdą, pajūrio regioną, kitus Lietuvos regionus, jų istorinę praeitį, ryšius su plačiuoju pasauliu, tikėjimo, istorinių kataklizmų ir didžiųjų permainų peripetijas. Baigiamasis straipsnis – apie šiandienos stačiatikių bažnyčios (cerkvės) problemas, kurios liečia ir valstybės visuomeninį gyvenimą geopolitinių krizių fone. Continue reading…

Kuriai lietuvių kartai išpuls karas?

Mano ir mano brolių kartai karo baisumų patirti neteko. Gimę per Antrąjį pasaulinį jie buvo dar maži, kad suprastų, kas dedasi aplinkui, o šių eilučių autorius – jau pokario vaikas, tad prisimena tik nykius tėvų pasakojimus. Jie sode po obelimis buvo išsirausę du bunkerius, kur su dviem sūnumis slėpėsi nuo artilerijos apšaudymų. Kai ji nutildavo, mama įslinkdavo į trobą ir greitai paruošdavo kokį valgį. Tiesa, per panemunės miestelį frontas ėjo vos porą savaičių: vieną – kai vokiečiai vijo Raudonąją armiją ir kitą – kai ši stūmė juos į Vakarus. Bet baimės ir rizikos pakako. Continue reading…

Įdomios istorijos. Garsenybė iš Radvilų giminės

Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio premijos teikiamos kiekvienų metų gruodžio 10 dieną – A. Nobelio mirties dieną… Continue reading…

Parama Ukrainai mažėja. Ar tai viskas?

Atrodo, Ukrainai ateina tikrai sunkus metas. Turiu galvoje, ne tik artėjančius žiemos šalčius, stiprinamą rusų fronto liniją, o ir besikeičiančią Kijevo rėmėjų poziciją. Visa tai kelia bruzdesį Ukrainos vadovybėje ir visuomenėje. Antai, Kijevo centre, Maidane, jau renkasi protestuotojai, kurie nepatenkinti mobilizacinėmis valdžios priemonėmis. „Kagėbė“ išmuštruotas Putinas, tarsi ta hiena, laukia savo valandos… Continue reading…

Kam reikia nusiraminimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis įsižiebiančių šventinių eglučių mirgėjimo, kylančio beprotiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio LTV operatoriaus Liongino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Pečeliūno išėjimo), šalyje nerimo sėklą pasėjo dar kai kas. Tai valdančiųjų ir Prezidento susidūrimas. Continue reading…

Įdomios istorijos. Ką mums paliko „raudonoji Emma“?

Vargu, ar mes galime didžiuotis, kad kai kurios pasaulyje garsios asmenybės turi lietuviškas šaknis, jie patys arba jų protėviai kilę iš Lietuvos. Būtent taip turėtume vertinti ir šią kaunietę. Naujas savaitgalio skaitymas iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“.

Kaunietė – „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Tai ne kokio nors dipukų laikraščio frazė, o šią moterį iš Kauno taip pavadino FTB įkūrėjas Edgaras Hooveris, kuris pats buvo vadinamas įtakingiausiu žmogumi JAV, nes jo rankose buvo šalies saugumas, o politikai – jo kišenėse.

Beje, kad daugiau atskirai apie tai nerašyčiau, priminsiu, kad su E. Hooverio veikla susijęs kitas emigrantas iš Lietuvos, ketvirtajame dešimtmetyje vienas pavojingiausių Amerikos nusikaltėlių Alvinas Karpis (Albinas Francis Karpovicz, arba Karpavičius, 1907 –  1936), kurio suėmime Naujajame Orleane asmeniškai dalyvavo pats FTB direktorius. A. Karpio suėmimas padėjo E. Hooveriui tapti ilgamečiu biuro vadovu, vadovavusiu šiai įstaigai dar 36 metus, o iš viso beveik pusšimtį metų, iki pat savo mirties 1972-aisiais.

Bet nedelskime ir „ieškokime moters“. Continue reading…