Džiugios naujienos, kad koronavirusas pamažu traukiasi, ir nuo liepos 1 d. savo dienas baigs ir karantinas, lyg nieko ir nebejaudina. Dabar visi kalba apie škvalus, liūtis, jų keliamą žalą, daugumos ES šalių atsisakymą sėsti už derybų stalo su V. Putinu, apie sankcijas A. Lukašenkos režimui ir, žinoma, apie naujus, daugelį nustebinusius Lietuvos partijų bei jų lyderių reitingus. Continue reading…
Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, tuo pasinaudojusi ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes. Prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos. Continue reading…
Nepasakysiu nieko naujo, kad praėjusią savaitę Ženevoje įvykęs Rusijos ir JAV vadovų susitikimas buvo svarbiausias įvykis ne tik toms didžiosioms šalims, bet ir mums. Nors jame nebuvo pasiekta kokių nors reikšmingų susitarimų, bet pati Amerikos prezidento Joe Bideno intencija pasikalbėti su Vladimiru Putinu milijonams žmonių suteikia šiokią tokią viltį. Continue reading…
Kai jaunas tik ką iškeptas žurnalistas įžengiau į Konarskio g. rūmus, nesitikėjau, kad būsiu paskirtas į radijo propagandos redakciją. Jau anksčiau domėjausi kinu, „Telefilmo” darbais, rašiau diplominį darbą apie dokumentalisto Kazio Musnicko kūryba, rašinėjau prozą ir poeziją, vienu žodžiu, buvau toli nuo politikos, ideologijos ir propagandos, bet štai tau – tapau radijo komentatoriumi. Continue reading…
Tarsi galingos birželio liūtys per Lietuvą nuvilnijo nugriaudėjo keli skandalai, nustelbę ne tik būtiniausius besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbus, bet ir dėl blėstančios pandemijos optimizmu trykštančius valdžios vyrų ir moterų pareiškimus. Būčiau netikęs apžvalgininkas, jei juos apeičiau. Continue reading…
Birželis prasidėjo tikra vasariška atgaiva po vėsių ir lietingų orų, kai net grybai pradėjo dygti. O savaitė užsibaigė kone kiekvienam miela Tėvo diena, kuri arba suvirpina prisiminimų jausmus, arba sudaro galimybę apkabinti savo artimiausią žmogų. Prieš tai dar pažymėjome Tarptautinę vaikų dieną, po to – Sąjūdžio įkūrimo 33-ąsias metines, galų gale šeštadienį Rotušės aikštėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius leido surengti parodomąjį Laisvės partijos suvažiavimą. Continue reading…
Sunku paaiškinti, kodėl prieš Tėvo dieną staiga atsirado degantis norą rašyti apie savo Tėvą. Gal kažką panašaus perskaičiau, gal susapnavau (o juk jį sapnuoju dažniau negu švelnią, kiek liūdnoku veidu į mane žvelgiančią Mamą). Gal paskatino keturių dešimtmečių sukaktis, kai jo netekau.
Paskutinę vėsios ir drėgnos gegužės savaitę mes – ir ne tik mes – gyvenome įsitempę ir kupini nerimo. Šios būsenos kaltininkas – gerai įmitęs kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kažkodėl pravardžiuojamas malonybiniu „batkos“ vardu. Vieną „tėvelį“ mes jau turėjome, o Baltarusijos lyderis drąsiai lygiuojasi į Staliną. Continue reading…
Prieš penkerius metus rašiau, kad Birželio sukilimas vertinamas įvairiai, ypač dėl žydų vaidmens tomis sunkiomis dienomis. Per tą laika vargu ar kas pasikeitė.. Artėjant sukilimo 80-mečiui, straipsnį pateikiame su nedidelėmis pataisomis. Continue reading…
Visuomenės ir žiniasklaidos reakcija į įvykius šalyje gana iškreipta. Jos pasigauna kokį nors antraeilį skandaliuką ir tampo jį iki tol, kol ta amorfiška būtybė nusibaigia. Gi svarbūs valstybės gyvenimo reiškiniai analizuojami prabėgomis, paviršutiniškai ir abejingai. Continue reading…