Apie gegužines „majovkas“

Šeštadienį atšventėme Tarptautinę darbo dieną, kaip prie sovietų sakytų – „majovką“. Ne, nebuvo raudonų vėliavų šilko, darbo žmonių demonstracijų, trankių maršų ir mūsų lyderių tribūnose. Kadangi diena tikrai pasitaikė pavasariška, kas dirbo sode, kas tvarkėsi namuose, o kas džiaugėsi pražydusiomis sakuromis. Taip prasidėjo gegužė. Continue reading…

Hitleris: garbinti, pamiršti ar nekreipti dėmesio?

Prieš 76-rius metus, balandžio 30-ąją,  nusižudė viena prieštaringiausių pasaulio asmenybių – Adolfas Hitleris. Iki šiol jis turi ir šalininkų, ir priešininkų. Apie šį tironą, kai kas sako – vis dėl to neprilygusį žiaurumu Josifui Stalinui – rašiau dar 2012 m. balandį, o straipsnį patalpinau knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (2013, Kaunas). Continue reading…

O vežimas nė iš vietos

Savaitė buvo kupina įvykių. Koronavirusas toliau siautėja, bet atsidarė lauko kavinės. Kažkur dingo beveik milijoninės vertės 20 vagonų su apsaugos priemonėmis iš Kinijos. Svarstoma, ar padidinti pensinį amžių iki 72 metų. Valdantieji ketina prastumti lengvųjų narkotikų dekriminalizacijos pataisas. Norima vėl keisti merų rinkimų tvarką. Ir visa tai – augančios įtampos aplink Rusiją fone. Continue reading…

„Botago ir meduolio“ žaidimas

Turbūt pasaulyje yra tokios jėgos, kurios gali nukreipti mūsų dėmesį nuo vienų globalių nelaimių į kitas. Ko gero, pandemijos keliamas problemas laikas primiršti ir susitelkti ties regioniniais konfliktais, galinčiais sukelti net Trečiąjį pasaulinį karą. Praėjusi savaitė kaip tik ir pasiūlė tokį variantą, apie kurį užsiminėme aname komentare. Continue reading…

Su kuo „valgomas“ fašizmas?

Lygiai prieš dvejus metus, 2019-ųjų balandžio 15 d., savo internetiniame dienoraštyje www.iskauskas.lt paskelbiau vieną straipsnį gana drąsiu pavadinimu „Fašizmas. Ar jis jau toks baisus?“. Klausimas – ne retorinis, bet rizikingas. Tas pat kaip abejoti holokaustu. Šiandien, kai fašistais ar naciais apšaukiami ne tik ukrainiečiai, bet tai nuskamba ir Lietuvoje, pasvarstykime, ar tikrai jis jau toks smerktinas…

Continue reading…

Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

Prieš pustrečių metų portale Voruta.lt buvo paskelbtas straipsnių ciklas „Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus“. Neseniai rašėme apie Mažosios Lietuvos kalbinius pokyčius, o šį kartą – apie Karaliaučiaus krašto vietovardžių darkymą. Straipsnis papildytas ir pataisytas. Continue reading…

Kaip suprantame laisvę?

Laisvė – tai suvokta būtinybė. Šio Hėgelio postulato universitete mus mokė filosofai. Būtent – suvokta, suprasta, įsisąmoninta. Palaida, inertiška, nevaldoma laisvė veda į anarchiją, į visuomenės iširimą, ardo bendruomeninius santykius. Continue reading…

Žudikas iš Rytų

Kuo mus nustebino praėjusi savaitė? Ginčais dėl AstraZeneca skiepų? Gąsdinimais apie trečiąją pandemijos bangą? Rietenos dėl Genocido centro vadovo ar dėl Trojos arklio – Stambulo konvencijos? Ne, mus pritrenkė… Bet apie viską iš eilės. Continue reading…

Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)

Visokių turime profesorių. Vieni disertacijas nusirašę nuo kitų arba nusipirkę, kiti iš tiesų nusipelnę savo mokslo darbais ir patyrimu, treti šiuo vardu manipuliuoja lyg raudonu skuduru lietuviškoj politikos koridoj.

Profesoriaus vardą turintis ekonomikos daktaras Povilas Gylys iš jų lyg ir niekuo neišsiskiria, tačiau kartu yra ir kitoks. Jo nesulyginsi, pavyzdžiui, su šviesios atminties akademiku Eduardu Vilku, nei su ekspremjere Kazimiera Danute Prunskiene, nei su dabartiniu politiku Kęstučiu Glavecku, o juo labiau  su jaunesniais ekonomistais. Ką čia ekonomika! Povilas Gylys aukščiau jos. Jo abstrakti „bendrojo gėrio“ teorija papuošta nuožmia nepriklausomybės laikų ūkio kritika, keistais pseudomoksliniais naujadarais („chucpa“) ir liguistu dešinės politikų puolimu. Continue reading…