Taip jau gyvenime būna: čia sužimba viltis, čia užplūsta nusiminimas, apatija, ateina baimės, netikrumo, net įtūžio, keršto jausmas… Žinoma, šią būseną sieju su Rusijos karu prieš Ukrainą, kuris štai tęsiasi jau trejus metus ir 180 dienų. Jeigu agresorius mums tiesiogiai ir negrasintų, darosi baisu, kas dedasi kaimynystėje ir kaip klesti nebaudžiamumas. Continue reading…
Prisimenate kažkada ypač populiarią rusišką dainą „Ar nori rusai karo?“ („Хотят ли русские воины?“)? Ji sukurta kompozitoriaus Eduardo Kolmanovskio, sudainuota pirmą kartą Marko Berneso gūdžiais Šaltojo karo laikais 1961 metais, 22-ojo Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimo išvakarėse. Ja tarsi norėta įrodyti pasauliui, kad per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusi Sovietų Sąjunga niekada nepanorės kariauti, grobti svetimų teritorijų, reikšti pretenzijas į kaimynų žemes. Continue reading…
Paprastai mes didžiuojamės istorinėmis lietuvių pergalėmis. Tačiau praeityje buvo mūšių, kurių stengiamės neprisiminti ar iškraipome faktus taip, kaip mums patogu. Toks buvo prieš 370 m. čia pat, Vilniuje, prie Žaliojo tilto, vykęs susirėmimas su maskvėnais. Šis straipsnis buvo skelbtas dabar jau neinančiame žurnale „Apžvalga“ bei portale Alkas.lt prieš 10 metų ir šiandien paredaguotas.
Politologas Linas Kojala Donaldo Trumpo ir Putino susitikimą Aliaskoje taikliai palygino su airių kilmės dramaturgo Samuelio Becketto absurdo pjese „Belaukiant Godo“. Čia irgi yra veikėjas vardu Vladimiras (Didi), kuris su Estragonu (Gogo) tris valandas bereikšmiai diskutuoja, vildamiesi, kad tuoj tuoj ateis kažkoks Godo, ir viskas bus gerai. Tragikomedijoje pasirodo dar keletas personažų ir berniukas, kuris pagaliau praneša, kad Godo šiandien neateis, ateis rytoj. Continue reading…
Rusijoje veisiasi būriai įvairių save vadinančių istorikų, kurie aktyviai dalyvauja informaciniame kare prieš visą pasaulį. Jie, būdami aukštoje valdžioje ar pasislėpę visokiose ideologinėse pašiūrėse, tarsi tie skalikai Kremliaus paleidžiami į priekį, kai tik reikia ginti agresoriaus pozicijas. Continue reading…
Kaip jau įprasta istorijoje, mažesnės valstybės ir tautos tampa žaisliukais didžiųjų rankose. Lietuva tai patyrusi, kai jos likimą lėmė du tironai – Stalinas ir Hitleris. Šiandien taip atsitinka ir su Ukraina. Nors ji didžiausia Europoje, tačiau Kyjivo likimą lemia JAV ir agresorė Rusija, t.y. vėl du diktatoriai – Putinas ir Donaldas Trumpas. Jų interesai aukščiau visko. Continue reading…
Viskas, kas įvyko praėjusią savaitę Lietuvoje ir kas dar nutiks, susipina į netikrumo, prastos kultūros ir valdžios kompromitavimo kamuolį. Nuo Prezidento iki Seimo nario bei signataro žodinės dvikovos iki mįslingo drono skrydžio ir aptikimo viename iš strateginių šalies objektų, – visa tai liudija, kokiais nestabiliais laikais gyvename, kad mūsų pačių išrinkta nauja valdžia mums neužtikrina elementaraus saugumo ir ramybės. Ir vėl sukirba viltis: gal nauja-sena Vyriausybė dirbs geriau? Continue reading…
Liepos pabaiga – svarbių ir permainingų įvykių laikotarpis. Bet pradėsiu nuo 34 metų senumo prisiminimų. Paskui paaiškinsiu, kaip jie susiję su vėlesne tragedija ir šiandienos įvykiais. Continue reading…
Seniai įrodyta, kaip lietuviai mėgsta skandaliukus. Tai toks saldumynas, kaip sako viena moterėlė, kad iš paties ankstyvo ryto laukiu žinių apie Palucką, jog net pamirštu kavą… Bet šįkart ne apie premjero menamas aferas, nors jomis užgožtas visas eteris, spauda ir diskusijų erdvės. Continue reading…
Beveik prieš 15 metų rengdamas trečiąją savo knygą, rašiau apie iškiliausias Lietuvos asmenybės, valstybės veikėjus ir žymius žmones. Tarp jų – apie lietuvių pasididžiavimą Vytautą Didįjį. Išsaugojau šeimos albumą, kuriame yra keletas nuotraukų, liudijančių, kaip iškiliai visoje Lietuvoje buvo švenčiamos Didžiojo kunigaikščio mirties 500-osios metinės. Bet kartu straipsnyje kėliau klausimą: ar egzistuoja Vytauto Didžiojo kultas ir kaip jis atspindėjo tuometę ir šiuolaikinę valstybės politiką. Po penkerių metų pažymėsime 600-ąsias šio didžiavyrio mirties metines. Lietuvoje tam jau rengiamasi. Kiek pataisytą 2010 m. skelbtą straipsnį siūlo siūlome mūsų skaitytojams. Continue reading…