Pykčio ir gerumo sandūra

Kuo iš kitų išsiskyrė praėjusi savaitė? Juk taip nesinori vėl narstyti anų riaušių prie Seimo, ieškoti kaltų ir teisių, nugalėtojų ir pralaimėjusių, gasdinti nelinksma ateitimi, maišyti su purvais atokvėpio neturėjusios valdžios, kuriai visi sunkumai dar prieš akis… O juk ir nauji partijų bei politikų reitingai rodo, kad tie, kurie viską stebi iš šalies ir tik mėgsta pakritikuoti, kyla aukštyn, o smunka populiarumas tų, kurie jaučia didžiausią atsakomybę ir kažką daro. Continue reading…

Istorijos pamokos: konfliktas bręsta

Tik nereikia mūsų gąsdinti… Lakus Drąsios Šalies posakis „Tik nereikia mūsų gąsdinti“ atėjo iš Sąjūdžio laikų, kai buvome pasiryžę viskam: žūtbūt atkurti nepriklausomybę, atsispirti agresoriui, atlaikyti ekonomines blokadas, iškęsti Vakarų abejingumą. Lipdukai su šiuo šūkiu dar ilgai buvo ant šaldytuvų, automobilių, kabinetų durų, netgi ant kasos aparatų. Continue reading…

Ką gali sveikoji visuomenė?

Medininkų žudynių 30 – metis perša įkyrų spėjimą, kad visa tai – ir Sausio 13 – oji, ir ši tragedija – gali kada nors pasikartoti. Ir ne „kada nors“, o netolimoje ateityje. Naujam kataklizmui sąlygas kuria ir dar viena pandemijos banga, ir, kaip prognozuoja ekspertai, artėjanti pasaulinė ekonomikos krizė. Augančia įtampa visuomenėje netruktų pasinaudoti priešiškos jėgos už šalies ribų. Tai įrodė įvykiai tiek Kaukaze 2008 metais, tiek 2014 m. po Maidano kilęs pilietinis karas Ukrainoje ir Krymo aneksija. Continue reading…

Kas kursto įtampą Lietuvos pasienyje?

Kas galėjo pagalvoti, kad ne tik pandemija, o ir migrantų epidemija taip supriešins mūsų visuomenę. Net ne visą visuomenę, o jos radikaliąją dalį ir valdžios institucijas. Kad niekada žmonės nemėgo jų pačių išrinktų valdančiųjų, tai nenuostabu, bet visų šunų korimas ant Prezidento, Vyriausybės ir – ačiū Dievui – šiek tiek ant atostogaujančio Seimo taip įsisiūbavo, jog nustūmė į šalį kitas problemas, pavyzdžiui, akivaizdų gyvenimo brangimą. Continue reading…

Iš žurnalistinių kelionių. Su vaizdo kamera: ČEČĖNIŠKIEJI IŠŠŪKIAI

1990-1992-ieji buvo pats mano kūrybinių kelionių su vaizdo kamera pakilimas. Nespėjai grįžti iš Italijos ar Alandų salų, jau kviečia į kitą Europos regioną. Be abejo, sutikdavau – vienas ar su kūrybine grupe. Tuomet buvo „madinga” nesėdėti prie mikrofono studijoje, o pačiam patirti, rengti reportažus iš įvykio vietos, pasakoti, kas dedasi vienur ar kitur. Tie radijo darbuotojai, kurie rengdavo laidas iš Lietuvos kaimo, netgi šaipydavosi: kaip tu gali komentuoti įvykį, jeigu jame nedalyvavai? Continue reading…

Ar verta tapti danajais?

Kol Vakarai tūpčioja ir siunčia Maskvai draugystės ir meilės signalus, Lietuva vis labiau junta hibridinio karo simptomus. Klausydamas savo konsultantų Kremliuje, Aliaksandras Lukašenka jau nesitenkina pabėgėlių permetimu prie mūsų šalies sienų. Continue reading…

Veiksmas ir atoveiksmis

Ar esate girdėję apie trečiąjį Niutono fizikos dėsnį „Veiksmas ir atoveiksmis“? Jis sako, kad jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį veikia tokia pat jėga. Šį dėsnį galima pritaikyti ir politikoje, taip pat ir Lietuvos atžvilgiu. Continue reading…

Pabėgėliai – žalieji žmogeliukai?

Po Valstybės dieną mus užplūdusios patriotinės euforijos teko vėl sugrįžti į realią kasdienybę: pabėgėliai. COVID-19 tarsi ir išsikvėpė, nors štai į plaučius jau įkvepiame koronaviruso DELTA atmainą. Tačiau ką per dvi savaites Lietuvai ištaisė ūsuotasis gudų kaimynas, iš tiesų tapo tikra bomba. Continue reading…

Kaip jie Stalino saulę vežė

1940-ųjų birželis ir liepa buvo rimtas išbandymas Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei. Sovietų ultimatumas, po to sekusi okupacija, trėmimai, valstybės institucijų likvidavimas, Liaudies seimo rinkimų spektaklis, „saulės iš Rytų“ gabenimas… Kaip tai išlaikė mūsų kūrėjai, intelektualai? Siūlau prieš septynerius metus knygoje „Paaukota Lietuva“ skelbtą straipsnį, kuris šiek tiek pataisytas. Continue reading…