Tikslas – atkurti autonomiją?

Prieš paspaudžiant kompiuterio klavišą, kad parašyčiau komentarą apie lenkus Lietuvoje, akyse iškyla  nedidelė anų laikų žurnalisto ir švietėjo Viktoro Biržiškos 1936 m. leista knygelė žaliu viršeliu „Neužgyjančios žaizdos“ su paantrašte „Atsiminimai iš Vilniaus 1920 – 1922 m.“1. Joje aprašytas tik pusantrų metų laikotarpis nuo to 1920 m. spalio, kai L. Želigovskio okupacinė kariauna įžengė į Vilnių. Bet tuose atsiminimuose – visa krašto okupacijos Golgota (taip pavadinta ir Viktoro brolio Mykolo B. Šėmio slapyvardžiu pasirašyta 1930 m. išleista kronika „Vilniaus Golgota“2).

Continue reading…

Amerika, Rusija, Lietuva

Praėjusi savaitė mums atnešė smagių naujienų, daugiausiai skirtų „vidaus vartojimui“. Prezidentas Gitanas Nausėda kažkodėl neskyrė dviejų gerai besitvarkiusių buvusių ministrų į diplomatines tarnybas, aiškindamas tai „atšalimo būtinybe“. Krizė siaučia Lietuvos socialdemokratų partijos gretose: iš pirmininkų pasitraukė Gintautas Paluckas. Jį laikinai pakeis Vilija Blinkevičiūtė. Skiepijimas nuo koronaviruso įsibėgėja, šią savaitę gausime vakcinų iš dviejų gamintojų, o COVID-19 jau bus galima nustatyti per 15 minučių. Apie 700 menininkų ir kūrėjų pareikalavo pašalinti Seimo narį Petrą Gražulį iš Kultūros komiteto, šis nepasiduoda, visuomenininkas Vytautas Radžvilas puola peticiją pasirašiusius. Continue reading…

Kas griauna Laisvės pamatus?

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios aukas ir nukentėjusiuosius. Atrodo, išmokome ne išoriškai, bet vidumi jausti pagarbą, dėkingumą, viltį. O čia dar neblogos žinios iš mūšio su koronavirusu fronto: užkratas lyg ir traukiasi, lėtai ir nenumaldomai grįžta į savo irštvą. Continue reading…

Sausio 13-oji: savas šovė į savą…

Nors ir slegiami įvairių negandų, Sausio 13-ąją mes ir vėl pagerbiame tą naktį žuvusius, visus nukentėjusiuosius, lenkiame galvas prieš tuos, kurie (nebijau to skambaus įvaizdžio) savo krūtinėmis pridengė Lietuvos nepriklausomybę, kaip minime ir tuos, kurie – dažniausiai bevardžiai, valdžios pamiršti ir jaučiantys nuoskaudą – budėjo karščiausiose mūsų šalies vietose, taip išreikšdami viena: iškovotą laisvę stojo ginti kone visa Lietuva. Continue reading…

Kaip Gorbačiovas Vilniuje patyrė fiasko

Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva sulaukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais demokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pagarsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį.

Continue reading…

Ką gali Jautis?

Štai mes ir už tos sąlyginės ribos, kuri vadinama Naujaisiais metais. Gamtoje šis etapas prasideda nuo saulėgrįžos, tai yra, nuo prieškalėdžio, gruodžio 22-osios, kai saulė pamažu iš pietinio dangaus pusrutulio grįžta į mūsiškį šiaurinį. Dienos pradeda ilgėti, ir tai nemaža dingstis gerai nuotaikai. Continue reading…

Mintys apie skaidrų liūdesį

Nesakykite, kad praėjusios Jėzaus gimimo šventės buvo liūdnos. Turkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romane „Tos keistos mano mintys“ pagrindinio herojaus Stambulo gatvėmis klajojančio vargetos Kartašo lūpomis vis kartojama: liūdesys – tai meilė. Sunku nesutikti. Continue reading…

V. Dekanozovas – susitepęs Maskvos emisaras

Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios puolimo datos jame nebuvo.  Tik pasiruošimą jam, kaip nurodoma direktyvoje, „jeigu jis dar nepradėtas“, reikia pradėti tučtuojau ir baigti iki kitų metų gegužės 15 d. Continue reading…