1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“ lyg pirštu beda į dabartines Putino užmačias. Šįkart pastebėkime vieną paralelę. Continue reading…

Lietuviškumo paieškos

Praėjusią savaitę mus pasiekė dvi liūdnos žinios: lietuviai pralaimėjo Europos krepšinio čempionatą ir mirė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Abi šios naujienos nelygiavertės, bet, pripažinkime, nėra ir itin skausmingos. Mat, kiekviena nesekmė sporte yra lyg puiki profilaktika, o ir monarchės netektis galbūt leis karalystei kiek atsinaujinti.

Continue reading…

Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)

Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo tarpvalstybinius santykius. Tai nėra teisinga. Atvirkščiai: mes visų pirma turėtume įžvelgti mus vienijančius istorijos tarpsnius, savitgarpio pagalbos momentus, bendrus kovų ir pasipriešinimo agresoriams etapus. Čia pavyzdžių daug: kovos su kryžiuočiais, Osmanų imperija ir Maskvos kunigaikščiais, Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo, pasipriešinimas carizmui, XX amžiaus okupantams ir, žinoma, šiandiena, kai Rusija virto visuotine grėsme taikai ir saugumui Europoje. Continue reading…

Lietuviškas „o gal kaip nors“

Rugsėjo pradžia mums atnešė ir šviežių kardelių margumą, ir vaikų klegesį, ir naujus švietimo rūpesčius, bet šitame džiugiame alase tvyrojo ir nerimo debesys: auga elektros, dujų, šildymo kainos, ir galo joms niekas neprognozuoja. Prie karo Ukrainoje tarsi ir pripratome, tad nėra ko stebėtis, kad visa Europa atbuko nuo Rusijos agresijos. Dabar visi labiau susirūpinę, kaip išgyventi rudenį ir žiemą. Continue reading…

Kokia Laisvės dienos kaina?

Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena. Nuo jaunų dienų ji susijusi su širdį virpinančia Mokslo metų pradžia, o vyresnieji gaivinasi jaudinančiais prisiminimais, gi tėvai ir seneliai savo vaikus ir anūkus lydi į pirmą klasę… Nuo 1984 m. tądien pradėta švęsti Mokslo žinių arba Mokslo ir žinių diena. Continue reading…

Hitleris, Putinas ir… Šv. Tėvas

Šiuo neramiu ir įtampos kupinu metu vyresnieji prisimena ir tragiškus Lietuvai prieškario laikus – Molotovo – Ribentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, kurie daugiau kaip po mėnesio dar buvo papildyti į tautos genocidą atvedusiais pakeitimais. Sovietai ir naciai pasidalino Rytų Europą, o Hitlerio reichas pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.

Continue reading…

Kirsti agresoriui per nagus

Dar visai neseniai kone sutartinai sakydavome: rusai geri žmonės. Jeigu kas nors imdavo tvirtinti kitaip, atkirsdavome: reikia skirti Rusijos valdžią nuo eilinių žmonių. Štai Kremliaus politika imperinė, agresyvi, autokratinė, o rusai, ypač provincijos, nors prie širdies dėk. Bet nuo karo Ukrainoje pradžios viskas apsivertė aukštyn kojomis. Continue reading…

Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?

Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir koks sunkus jai buvo tas pasirinkimas. Atrodo, šiandien jis lengvesnis, nes esame Vakarų dalis. Tačiau ar verta atsipalaiduoti? Continue reading…

Kvislingų klestėjimo metas

Bet kuris bendrapilietis pasakytų, kad Tėvynės išdavimas yra sunkus nusikaltimas. Paprastai už jį griežtai baudžiama. O tokių veikėjų atsiranda kiekvienoje visuomenėje, kiekvienoje tautoje ir įvairiais istorijos etapais. Šiaip jau jie išryškėja tuomet, kai valstybei sunku – kyla karai, konfliktai, grėsmės, vidinė suirutė. Lietuva – ne išimtis. Continue reading…

Istorijas klastotojai pateisina grobikiškus karus

Prieš keliolika dienų penkių Rytų Europos šalių – Lietuvos, Rumunijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai – laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką Charles‘į Michelį, Europos Komisijos (EK) Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos Ministrą Pirmininką Petrą Fialą dėl istorinės atminties išsaugojimo.  Continue reading…