Kas pila vandenį ant Rusijos malūno?

Visiškai pritariu, kad klijuoti Penktosios kolonos, priešų, išdavikų, Kremliaus agentų, „vatnykų“ ir kitas etiketes yra nesolidi ir negarbinga stipresniojo savybė. Valstybė, kurios pagrindą sudaro susitelkusi tauta, turėtų būti išdidi, pasitikinti savo demokratinėmis vertybėmis ir gerbianti kiekvieną savo pilietį, net ją pačią kritikuojantį. Continue reading…

Lakūnas – politikas vėl ataugino pakirptus sparnus

Balandžio 6-ąją sukanka 14 metų, kai Rolandas Paksas po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Tai pirmasis Europos šalies vadovas, nušalintas apkaltos proceso metu. Dabar 61-rių sulaukęs politikas ketina grįžti į didžiąją politiką, ir tam vartai šiek tiek prasiveria. Continue reading…

Kaip suvokti Rusiją?

Seniai seniai, 1866-ųjų lapkritį, žinomas rusų poetas Fiodoras Tiutčevas rašė:

Умом Россию не понять,

Аршином общим не измерить:

У ней особенная стать —

В Россию можно только верить.

Deja, neradau viso šio J. Strielkūno versto eilėraščio „Protu Rusijos nesuvokti“, tačiau ir perteikti ruso mentalitetą kita kalba labai sunku. Mums, lietuviams, jis tiesiog nesuprantamas. Juo labiau – paskutinė ketureilio mintis: Rusija galima tik tikėti… Continue reading…

Ar reikia pasveikinti V. Putiną su pergale?

Klausimas ne toks jau paprastas. Pagal diplomatinį etiketą, esant normaliems santykiams tarp valstybių, toks pasveikinimas visiškai suprantamas. Mandagumo principas vyrauja ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Jeigu tie santykiai pašliję, šalys pačios sprendžia, kaip gali būti suprastas ir vertinamas toks sveikinimo laiškas: ar kaip signalas geresniems santykiams, ar kaip silpnesniojo nuolaidžiavimas, ar kaip paprasčiausias formalumas. Continue reading…

Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas

Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu. Continue reading…

V. Biržiška: Okupacijos žaizdos neužgyja niekada

Gal būsiu netaktiškas rašinėtojas, bet pastarojo meto Lenkijos vadovų vizitai į Lietuvą ir Lietuvos – į Varšuvą, tėra gerų kaimyninių santykių imitacija. Žinoma, kontaktai visada geriau negu atvira priešprieša. Pavyzdžiui, viltingai nuteikia net Šiaurės Korėjos lyderio žadamas susitikimas su JAV prezidentu. Nors neįtikėtina, kad amžini priešai staiga pasidarys puikiais bičiuliais… Continue reading…

Lietuvos savanoriai – uolūs laisvės gynėjai

Šiemet, pažymėdami Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimtmetį, dalyvavome neįprastoje akcijoje: lygiai 11 val., kai 1918 m. tądien 20 signatarų Vilniuje susirinko pasirašyti šį istorinį valstybės atkūrimo dokumentą, ant 184 kapinių esančių savanorių kapų uždegėme žvakutes. Būtent jie – paprasti kaimo artojai, inteligentai, kareiviai ir karininkai, nuo knygelių atsitraukę studentai ir kitas patriotinis jaunimas – padėjo pamatus atsirasti Lietuvos kariuomenei. Tiesą sakė šią iniciatyvą iškėlęs LTV laidų „Istorijos detektyvai“ autorius Virginijus Savukynas, kad jų dėka žodis – Nepriklausomybės Aktas – tapo kūnu, padėjusiu apginti valstybę. Continue reading…