Santykiai su kaimynine Lenkija per visą mūsų valstybių egzistavimo istoriją buvo permainingi ir nelygiaverčiai. Tiesa, kovose su slavais, totoriais ar kitais priešais mes demonstruodavome vienybę ir joje tvyrančią jėgą, tačiau vidiniame tautų bendravime nuo pat Liublino unijos sutartimis formalizuoti santykiai, ypač pastarąjį šimtmetį, nebuvo draugiški. Continue reading…
Jeigu gyventume tik pagal principą ”savi marškiniai arčiau kūno”, tai praėjusią savaitę visa mūsų kasdienybė buvo apibrėžta dviem kategorijom: Dulkys ir 100 eurų. Na, dar pabėgėliai, kuriuos sėkmingai stumiame nuo savo sienos, pamažu šylantys radiatoriai ir, žinoma, sulig vėstančiu oru augančios kainos – ir šildymo, ir elektros bei dujų, ir prekių bei paslaugų. Continue reading…
Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Štai ir pandemijos skaičius galima suvesti būtent dabar, kai po pernai spalio 11 d. įvykusių Seimo rinkimų prabėgus dar dviems mėnesiams, gruodžio 11-ąją, ėmė dirbti 18-oji Vyriausybė. Jai teko nepavydėtina dalia, kai dvi krizės susiplakė į vieną kamuolį ir ėmė grėsti valstybės stabilumui. Continue reading…
Kai skaitytojas paims į rankas šį laikraščio numerį, pasaulis – bent jau Rytų Europa – pažymės vieno tragiško įvykio metines: prieš 82-jus metus dviejų to meto galybių buvo persidalinta Europa. Du nusikalstami režimai 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašė papildomus slaptuosius protokolus, kuriuose Baltijos šalys perduotos Maskvos žinion. Dar beveik po metų jos buvo okupuotos. Continue reading…
Jeigu spręsime iš mitingų, tik nedidelė visuomenės dalis reiškia griežtą kritiką dabartinei valdžiai tiek už jos vidaus, tiek ir už užsienio politiką. Pagaliau penktadienį opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nutarė griebti jautį už ragų: jos taryba paragino Ingridos Šimonytės Vyriausybę per tris savaites įvykdyti tokius reikalavimus, kurie, kaip toje pasakoje, prilygsta geležinių kurpaičių sunešiojimui. Jeigu ne – ji privalo atsistatydinti. Continue reading…
Prieš 20 metų, tą rugsėjo 11-osios popietę, kai rytą keturi teroristų užgrobti lėktuvai atakavo įvairius objektus Niujorke ir Vašingtone, mes „Žinių radijo“ studijoje pakraupę stebėdami per CNN tiesiogiai transliuojamus vaizdus, komentavome šią baisią ataką. Atsirado kažkoks nesaugumo jausmas: juk ir mes buvome įsikūrėme daugiaaukščiuose Spaudos rūmuose… Continue reading…
Lietuva kunkuliuoja. Ją užgriuvo tūkstančiai migrantų. Santykiuose su Minsku betrūksta ginklų brazdinimo. Pasienyje baltarusių ir lietuvių kariai stovi per 20 m atstumą vieni nuo kitų. Lyg tyčia rugpjūčio 10-ąją, kai reikėjo malšinti pabėgėlių maištą, prie Seimo užvirė riaušių katilas. O lygiai po mėnesio, rugsėjo 10 d., Vilniaus centre vėl rengiamas tūkstantinis mitingas. Praėjusį šeštadienį per Kauno centrą nuošė LGBT eisena, kuri taip pat nedemonstravo ramybės. Continue reading…
Baigiasi kalendorinė vasara. Jau rytoj, rugsėjo 1-ąją, iš jaudulio sudrėkusiuose delnukuose suspaudę už save aukštesnių gladiolų rykštes, tėvelių vedini pirmokėliai žengs į mokslo šventoves. Bent jau taip buvo prieš kokius keturis dešimtmečius, kai savo sūnų vedžiau į pirmą klasę tik ką pastatytoje Vilniaus 54-ojoje mokykloje. Continue reading…
Vyresnieji dar prisimena seną sovietų kalėdinę dovaną – 1979 m. gruodžio 25 d. į Afganistaną įvestą SSRS kariuomenę. Jau kitų metų pavasarį ten buvo daugiau kaip 100 000 sovietinių karių. Tas beprasmiškas karas tęsėsi iki 1988 m. balandžio 14 d., kai Ženevoje buvo pasirašytas Afganistano, Pakistano, SSRS ir JAV susitarimas, pagal kurį SSRS buvo priversta iki 1989 m. vasario 15 d. išvesti savo kariuomenę iš Afganistano. Taip Sovietų Sąjungos pabėgimu pasibaigė Afganistano karas, per kurį žuvo apie 14 000 jos karių. Continue reading…
Buvo Žmogus ir Žmogaus nebėr… Taip su širdgėla širdyje norisi perfrazuoti Justino Marcinkevičiaus poemos apie Dzūkijos kaimo sunaikinimą eilutę. O netekome Žyginto Pečiulio – Žmogaus didžiąja raide, atidavusio visą savo gyvenimą žurnalistikai, moksliniams tyrimams, jaunosios žurnalistų kartos ugdymui. Continue reading…