Ko mus moko Vengrija ir Serbija?

Buvęs futbolininkas, Oksforde studijavęs politinę filosofiją, gegužę 59-rių sulauksiantis Vengrijos politikas Viktoras Orbanas (Viktor Mihaly Orban) bei kovo 5-ąją 52-ąjį gimtadienį atšventęs serbų teisininkas ir žurnalistas, Serbijos prezidentas nuo 2017 m. Aleksandras Vučičius (Aleksandar Vučič) praėjusį sekmadienį pasiekė svarbias politines pergales: vieno vadovaujama Vengrijos piliečių sąjunga FIDESZ 53 proc. rinkėjų balsų laimėjo parlamento rinkimus ir jame partija gaus du trečdalius vietų, o radikalusis serbų prezidentas su 60-čia procentų balsų pakartojo savo sėkmę šiame poste ir jo koalicija „Viską galime kartu“, gavusi 43,5 proc. balsų, tikisi 122 mandatų 250 vietų parlamente. Continue reading…

Kai žuvis pūva nuo galvos

Būtų smagu panagrinėti po Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovo Valdemaro Tomaševskio sparneliu pasislėpusio ir Seimo nariui Česlovui Olševskiui tarnaujančio buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinsko sapaliones, bet tokia analizė jam suteiktų per daug garbės. Tai, kad šis skandalingas lenkų radikalų klapčiukas stabdo narystę sąjungoje, mums turėtų būti nei šilta, nei šalta, nes šios partijos esmės nepakeis. Continue reading…

Ko imtis be sankcijų?

V.Putinas jau trečią kartą vien kovo mėnesį pasirašo įsakus, kurie turėtų įveikti Rusiją apėmusią ekonomikos krizę. Nereikia būti ekonomistu, kad įsitikintum, jog ši šalis, jau mėnesį kariaujanti grobikišką karą su Ukraina, brenda į skurdą, traukdama paskui save ir iš jos kreditų gyvuojančią Baltarusiją. Continue reading…

Teberusena lenkų autonomijos viltys (I)

Kartą per ketvirtį kleidžiamas žurnalas VORUTA paskelbė straipsnį apie teberusenančias vietos lenkų viltis atkurti autonomiją Vilniaus krašte ar net visoje Lietuvoje. Jos atrodo iš fantastikos srities, bet ir Rusijos karas prieš Ukrainą irgi kažkada atrodė neįmanomas XXI amžiuje…

Pastaruoju metu dėmesį atkreipė keletas įdomių publikacijų ir dokumentų, susijusių su Lietuvos tautinėmis mažumomis, kurias kai kas pataria vadinti bendrijomis (bet jos iš tikrųjų yra valstybės gyventojų tautinė mažuma). Bet pradžioje pastebėkime keletą lenkiškos autonomijos lėtinio atkūrimo simptomų. Continue reading…

Ištikimybės garantai: interviu su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku, profesoriumi Adu Jakubausku

Kokios tikrosios totorių atsiradimo Lietuvoje aplinkybės?

Po patirtų dviejų pralaimėjimų Timūridų imperijos įkūrėjui ir valdovui Timūrui Lenkui (Europoje žinomam Tamerlano vardu), reiškusių Džučio uluso (Aukso Ordos) griūties pradžią, 1397 m. chanas Tochtamyšas su savo palyda ir kariuomenės likučiais atvyko į tuo metu LDK valdomą Kijevą, kur jam buvo priskirta Lydos pilis ir miesto apylinkės. Aukso Ordos chano palyda buvo gausi. Yra padavimas, kad, atvykdamas į LDK, chanas Tochtamyšas keliose gurguolėse atsivežė visą savo valstybės iždą. Iki šiol jau keletą šimtmečių šalia Lydos ieškoma mistinio „Tochtamyšo lobio“. Čia chanas išbuvo keletą metų, vėliau išvyko į Tiumenę, kur 1405 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo – greičiausiai buvo nunuodytas ar nušautas užnuodyta strėle. Manoma, kad tarp dviejų valdovų – Tochtamyšo ir Vytauto – buvo sudarytas sandėris, jog totoriai padės lietuviams kare su kryžiuočiais, o mainais lietuviai padės jam sugrįžti į sostą. Bet šios sutarties vaisiais chanas nepasinaudojo, tačiau ji buvo įvykdyta jo vyriausiojo sūnaus caraičio, vėliau Auko Ordos chano Dželal-ad-Dino, kuris 1412 m. vieneriems metams atsisėdo į Aukso Ordos sostą. Caraičio vadovaujami totorių raiteliai ir LDK apsigyvenę totoriai kolonistai 1410 m. liepos 15 d. dalyvavo didžiausiame viduramžių Europos mūšyje, vėliau gavusiame Griunvaldo arba Žalgirio pavadinimą. Kiek tiksliai totorių buvo Žalgirio lauke, sunku pasakyti. Lenkų istorikas Janas Dlugošas, nenorėdamas išaukštinti totorių įnašo į bendrą pergalę, rašė, kad jų buvo viso labo 300, tuo tarpu kryžiuočiai, dėl pralaimėto mūšio kaltinę totorius, jų skaičių padidino iki 30 000. Tad kurgi tiesa? Ją, be abejonės, sunku rasti, tačiau karo istorikai pripažįsta, kad totorių raitelių Žalgirio mūšyje turėjo būti keli tūkstančiai. Continue reading…

Karaimai – lojalūs Lietuvos valstybė piliečiai

Vytautui Didžiajam atkelti karaimus ir totorius į Lietuvą nebuvo tuščia užgaida. Jis norėjo apgyvendinti laisvus žemės plotus, statyti pilis, miestus, pagyvinti prekybą bei ekonominį gyvenimą, prieš 12 metų rašė žurnalas „Voruta“.

Iš pradžių karaimai kompaktiškai apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Anuomet vandens lygis ežeruose buvo kur kas aukštesnis, o per miestelio vidurį tekėjo upelis. Į pietus nuo jo gyveno įvairių tautų žmonės, o į šiaurę – tik karaimai. Jie pusiasalio smaigalyje tikriausiai buvo įkurdinti neatsitiktinai: kas norėjo patekti į pilį, turėjo vykti per karaimų teritoriją. Jų kariai saugojo ne tik tiltus, bet ir Karaimų salą. Continue reading…

Vakarų konsolidacija ar simuliacija?

Rusija karas prieš Ukrainą įgauną vis įžūlesnį pagreitį. Kremliaus strategai V. Putino lūpomis nė nemirkteldami jau kalba apie naujus smūgius šiai slavų šaliai – branduolinę ataką, cheminio ginklo panaudojimą, o Vakarai tebetūpčioja ir iš anksto praneša Kremliui, kokių sankcijų imsis netrukus. Continue reading…

Hitleris ir Putinas: abu labu tokiu

XXI amžiaus tikrovė: Rusija, kuri visuose istorijos vadovėliuose gyrėsi visada buvusi tik besiginančioji šalis, dabar pati puola savo tautinius brolius slavus, niokoja Ukrainą, žudo vaikus ir moteris. O tuo rusiškojo maro metu botokso pripumpuotas ir madinga italų dizainerių striuke dėvįs V. Putinas švenčia Lužnikų stadione ir giriasi savo karo nusikaltimais. Minia suvežtų gerbėjų šlovina savo fiurerį ir Z svastiką. Continue reading…

Ar sugrįš į Ukrainą Maskvos klapčiukas?

Maskva neslepia, kad, okupavusi Ukrainos teritoriją, į visus valdžios postus vietoj „narkomanų ir neonacikų“ pasodins savo žmones, kurie uoliai vykdys jai ištikimą politiką. Kitaip sakant, ši didžiulė nepriklausoma valstybė taps Rusijos vasalu arba pietų gubernija. Ir štai Kremliaus atrinktiems statytiniams liepta krautis lagaminus ir sukiotis kažkur netoli fronto linijų, kad reikalui esant būtų pasodinti į marionetinės valdžios kėdes. Continue reading…

Karaimai – reformuoto judaizmo (karaizmo) išpažinėjai (II)

Pirmajame mūsų straipsnyje rašėme apie karaimų tautinę mažumą (bendriją), kuri nuo seno egzistuoja Lietuvoje šalia totorių – kur kas didesnės tautinės grupės, tačiau kilusios iš tų pačių tiurkų etninio sluoksnio. Minėjome, kad nepriklausomoje Lietuvoje totorių skaičius bemaž nekito, ir dabar Statistikos departamento duomenimis sudaro apie 0,1 proc. visų gyventojų. Dar mažesnę dalį sudaro karaimai (karaitai) – tiurkų grupės tauta, kurių gana seniai (2011 m.) atlikto surašymo duomenimis Lietuvoje tegyveno 273, daugiausiai Trakų apylinkėse. Čia apie 100 jų kalbėjo vadinamąja Trakų tarme*.

Continue reading…