Savo saugumui – iš savo kišenės

Ar sutinkate dalį savo pinigėlių skirti gynybai? Žinau, klausimas nėra malonus, nes iš kai kurių kišenių gali ištraukti paskutinius centus. Bet, kaip sakoma, sveikata ar net gyvybė brangiau. Rusijos karas prieš Ukrainą tai įrodė milijoną kartų.

Kaip toje Arvydo Vilčinsko dainoje: „O aš labai vėluoju…“ Mes smarkiai vėluojame stiprindami savo gynybą. Reikėjo paskubėti jau tada, 2014 metais, kai rusų separatistai užėmė dvi Ukrainos sritis ir aneksavo Krymą. Tuomet daug kas spėjo, kad Putinas nesustos: perimdamas Rusijos valdovo postą 2000-aisiais jis žadėjo atkurti sovietinę imperiją su visais buvusiais SSRS pakraščiais. Dabar jis žada naują puolimą gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, o Maskvos planuose – Moldova, Baltijos šalys ir t.t. Continue reading…

Klampus Lietuvos kelias į NATO

2023 m. kovo 28 d., tai yra, lygiai prieš metus, Seimas priėmė svarbų nutarimą Nr. XIV-1859, kuriuo tarp kitų valstybei reikšmingų sukakčių 2024-uosius paskelbė NATO ir Europos Sąjungos atmintinais metais. Būtent šį pavasarį mes pažymime stojimo į šias transatlantines organizacijas 20 – metį.

Taigi, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Tą pačia dieną Šiauliuose nusileidę Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją. O štai prie ES Lietuva prisijungė po mėnesio – 2004 m. gegužės 1 d. Ant lietuviškų pasų atsirado užrašas „Europos Sąjunga“. Paprastam žmogui tai reiškė ne tik pasididžiavimą, kad po ilgų okupacinių rekrūtų dešimtmečių Lietuva ne tik galutinai atsikratė sovietinės priklausomybės, bet ir pritapo prie vakarietiškų vertybių ir privilegijų, įgijo teisę jomis naudotis. Continue reading…

Teroras naudingas Putinui

Terorizmas niekada nėra pateisinamas. Beprasmė žmonių žūtis visuotinai smerkiama. Teroristai turi gauti tai, ko nesupelnė. Tačiau bet koks išpuolis netrukus aplimpa versijomis, detalizavimu, prognozėmis. Šaltas protas susimaišo su emocijomis, argumentai – su spėlionėmis, politika su ideologinėmis spekuliacijomis. Continue reading…

„Kalinausko forumas“ – apie kaimyninius iššūkius

Penktadienį Seime surengtas vadinamasis Kalinausko forumas išsiskyrė svečių gausumu, pranešėjų politine ir geografine įvairove ir, kaip bebūtų keista, įdomumu. Juk pripažinkime, kad daugelis panašių diskusijų neatsikrato formalumo, nykumo ir žiniasklaidos ignoravimo.

Šįkart renginį vedęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pasistengė, kad kalbėjusiųjų geografija būtų tikrai plati – nuo Baltarusijos ir Ukrainos parlamentarų iki įvairių Vakarų šalių parlamentų komitetų vadovų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų. Continue reading…

Arklių brastoje nekeičiame

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda buvo teisus: Vyriausybę krečia emocinio nestabilumo drugys. Žinynai aiškina, kad emocinis nestabilumas – psichologinė žmogaus būsena, kuriai būdingas lengvas perėjimas į kraštutinumus, greiti ir dažni emocijų pasikeitimai. Šį kartą toks apibūdinimas taikytas ne konkrečiam žmogui, nors dažnas supranta, kad būtent Premjerei Ingridai Šimonytei, o visam ministrų kabinetui. Continue reading…

Putino Rusija nerodo demokratijos ženklų

Kai mūsų skaitytojas šį leidinį paims į rankas, naujas Rusijos prezidentas turbūt jau bus išrinktas. „Naujas“ ir „turbūt“ tėra sąlyginės sąvokos, nes niekas neabejojo, kad dar pirmajame ture kovo 15 – 17 d. vėl juo taps nebejaunas ir nebenaujas 71 – rių metų Putinas. Gal būt tik sutapimas, kad šis diktatorius vėl užsideda Stalino antpečius, kai nuo „tautų vado“ mirties – 1953 – ųjų kovo 5 d. – praėjo 71-ri…

Continue reading…

Rusija patenka į NATO gniaužtus

Švedija ketvirtadienį per ceremoniją Vašingtone oficialiai tapo 32-ąja NATO nare, taip užbaigdama du šimtmečius gyvavusį karinį neprisijungimą ir dvejus metus trukusias diplomatines pastangas.

Iš tikrųjų, ta keista Stokholmo neprisijungimo laikysena truko apie 200 metų – nuo pat Napoleono karų 1812-aisiais ir paskutinio Švedijos ir Norvegijos karo 1814 m. Dabar Švedija galės naudotis 5-ame NATO įstatų straipsnyje numatyta apsauga, kurios net mėlynai geltona vėliava primena Ukrainos patiriamą Rusijos karo prieš šią slavų šalį tragediją. Pirmadienį ši vėliava bus iškelta NATO būstinėje Briuselyje. Dabar ši Skandinavijos šalis kartu su Suomija, įstojusia į Aljansą pernai balandį, ir Norvegija, tapusia nare dar 1949 – ųjų rugpjūtį, sudaro patikimą šiaurinę užkardą galimai Rusijos agresijai. Continue reading…

Drąsus Lietuvos sprendimas

Tai buvo iš tiesų drąsu: beveik 100 kartų gyventojų skaičiumi, jau nekalbant apie plotą, didesnei Sovietų Sąjungai buvo mestas iššūkis. Kaip jūs drįstate, mes jus, liliputus, gi sumaigysime! Įveikėme fašizmą, sulaužysime ir lietuviškuosius nacionalistus! – šaukė iš M. Gorbačiovo Kremliaus. Bet istorinis vėlyvas Kovo 11-osios vakaras vis dėl to atėjo… Continue reading…

Kaip prisimenu Vilties Prezidentą?

2024 – uosius Seimas yra paskelbęs atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti. Continue reading…

Ar NATO kariaus Ukrainoje?

Praėjusią savaitę mūsų regione daug kas nutiko. Jau vien išvardyti įvykius užimtų ištisą laikraščio puslapį. Na, nebent pagrindinius.

Senosiose Maskvos kapinėse palaidotas uoliausias Putino oponentas Aleksėjus Navalnas, trejus metus ir dvi savaites po mirties Kremliui kėlė nemažai rūpesčio, ar nekils masiniai protestai kaip 2011 metais Bolotnaja aikštėje Maskvoje. Continue reading…