Mus supa iš tiesų neeilinės asmenybės. Vienos nueina į užmarštį, kitos palieka ryškų pėdsaką savo Tėvynės ir net pasaulio padangėje. Rubrikoje „Istorija ir žmonės“ – naujas žurnalisto Česlovo Iškausko pasakojimas apie dar vieną mūsų kraštietį.

Marčiukaičių pavardė panemunės apylinkėse gana dažna. Įvairūs šaltiniai mini skirtingus šios plačios giminės vardus – nuo knygnešių, gabių menininkų ir valdžios atstovų bei partizanų iki jaunų verslininkų ir mokslo šviesuolių, koks buvo pernai mus palikęs garsus Lietuvos inžinierius ir ekonomistas Sigitas Juozas Marčiukaitis.
J. Adomaitis savo 2002 m. leistoje knygelėje mini Motiejų Marčiukaitį, kuris 1918 m. gruodį buvo išrinktas į pirmąją nepriklausomos Lietuvos Balbieriškio valsčiaus tarybą. Tai vienas iš J.Marčiukaičio brolių. Rinkimuose dalyvavo 453 rinkėjai, kurie išrinko 9 savivaldos narius. Beje, jis minimas ir kaip vienas iš pirmųjų valsčiaus vadovų, o trečiasis iš eilės buvo šių eilučių autoriaus dėdė Mikas Iškauskas. Continue reading…

Nušniokštė nugriaudėjo protestų banga Jungtinėse Valstijose, virtusi prievarta ir smurtu. ji lyg gūdus aidas nusirito per visą pasaulį, neaplenkdama net Vilniaus. Paskui atsirado kiti mitingai ir eisenos – ginančios policiją ir jos veiksmus, raginančios nemažinti jos finansavimo. Pasaulis šurmuliuoja, laikinai užmiršęs pandemiją. Continue reading…

Koks nors saliamonas apie praėjusią savaitę pasakytų: buvo visko. Pradėjome Tarptautine vaikų gynimo diena, o užbaigėme – Tėvo diena, tarsi akcentuodami, kad birželio pradžia turi būti „įrėminta“ šeimos naratyvu. Šios šeimyninės šventės kiek kitokią prasmę įgauna esant karantino suvaržymams.

Jų atlaisvinimas tautiečiams tapo gera pamoka: jie puolė švęsti šeimos šventes, susitikinėti su artimaisiais, glebėsčiuotis ir linksmai puotauti užstalėse. Ir iškart CEBIT-19 perspėjo: vos per keletą dienų – keliasdešimt naujų infekcijos nešiotojų. A. Verygą tai verčia pristabdyti priešrinkiminius arklius: kažin, ar birželio 16-ąją karantinas bus atšauktas. Continue reading…

Praėjusi savaitė lyg ir niekuo neypatinga. Na, vienai dienai sugrįžo žiema, vėsus vėjuotas pavasaris niekur nesitraukia, atpalaiduojamos karantino vadelės, vis dažniau girdisi rinkiminiai barniai, Susisiekimo ministras vėl užlipo ant to paties grėblio.

Lietuva bando žengti koja į koją su kitomis valstybėmis, atlaisvindama gana griežtus karantino varžtus. Vyriausybė žvalgosi ir į kairę, ir į dešinę, bandydama įtikti ir verslui, ir žmonėms, ir dar prisibijodama viruso grėsmės. Ir ne tik. Būsimi rinkėjai valdantiesiems tarsi sako: nepanaikinsite karantino, mes jūsų nerinksime. Ir štai jau bręsta planas, kaip nuo birželio paskelbti, jog su pandemija Lietuvoje susidorota. Continue reading…

Beveik metus įvairiuose Suvalkijos kaimuose nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę slapstęsis, mano tėvas, statęs ir įrenginėjęs namus, pagaliau buvo sučiuptas, kai grįžo pasikeisti drabužių. Iki karo pabaigos buvo likę keletas savaičių, bet jo kanonada Europoje dar ilgai netilo. Su kitais miestelio vyrais jis buvo išgabentas į Vengriją kariuomenės užnugaryje vežimu gabenti maisto produktus. Continue reading…