Kas galėjo pagalvoti, kad ne tik pandemija, o ir migrantų epidemija taip supriešins mūsų visuomenę. Net ne visą visuomenę, o jos radikaliąją dalį ir valdžios institucijas. Kad niekada žmonės nemėgo jų pačių išrinktų valdančiųjų, tai nenuostabu, bet visų šunų korimas ant Prezidento, Vyriausybės ir – ačiū Dievui – šiek tiek ant atostogaujančio Seimo taip įsisiūbavo, jog nustūmė į šalį kitas problemas, pavyzdžiui, akivaizdų gyvenimo brangimą. Continue reading…
1990-1992-ieji buvo pats mano kūrybinių kelionių su vaizdo kamera pakilimas. Nespėjai grįžti iš Italijos ar Alandų salų, jau kviečia į kitą Europos regioną. Be abejo, sutikdavau – vienas ar su kūrybine grupe. Tuomet buvo „madinga” nesėdėti prie mikrofono studijoje, o pačiam patirti, rengti reportažus iš įvykio vietos, pasakoti, kas dedasi vienur ar kitur. Tie radijo darbuotojai, kurie rengdavo laidas iš Lietuvos kaimo, netgi šaipydavosi: kaip tu gali komentuoti įvykį, jeigu jame nedalyvavai? Continue reading…
Kol Vakarai tūpčioja ir siunčia Maskvai draugystės ir meilės signalus, Lietuva vis labiau junta hibridinio karo simptomus. Klausydamas savo konsultantų Kremliuje, Aliaksandras Lukašenka jau nesitenkina pabėgėlių permetimu prie mūsų šalies sienų. Continue reading…
Ar esate girdėję apie trečiąjį Niutono fizikos dėsnį „Veiksmas ir atoveiksmis“? Jis sako, kad jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį veikia tokia pat jėga. Šį dėsnį galima pritaikyti ir politikoje, taip pat ir Lietuvos atžvilgiu. Continue reading…
Po Valstybės dieną mus užplūdusios patriotinės euforijos teko vėl sugrįžti į realią kasdienybę: pabėgėliai. COVID-19 tarsi ir išsikvėpė, nors štai į plaučius jau įkvepiame koronaviruso DELTA atmainą. Tačiau ką per dvi savaites Lietuvai ištaisė ūsuotasis gudų kaimynas, iš tiesų tapo tikra bomba. Continue reading…
1940-ųjų birželis ir liepa buvo rimtas išbandymas Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei. Sovietų ultimatumas, po to sekusi okupacija, trėmimai, valstybės institucijų likvidavimas, Liaudies seimo rinkimų spektaklis, „saulės iš Rytų“ gabenimas… Kaip tai išlaikė mūsų kūrėjai, intelektualai? Siūlau prieš septynerius metus knygoje „Paaukota Lietuva“ skelbtą straipsnį, kuris šiek tiek pataisytas. Continue reading…
Džiugios naujienos, kad koronavirusas pamažu traukiasi, ir nuo liepos 1 d. savo dienas baigs ir karantinas, lyg nieko ir nebejaudina. Dabar visi kalba apie škvalus, liūtis, jų keliamą žalą, daugumos ES šalių atsisakymą sėsti už derybų stalo su V. Putinu, apie sankcijas A. Lukašenkos režimui ir, žinoma, apie naujus, daugelį nustebinusius Lietuvos partijų bei jų lyderių reitingus. Continue reading…
Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, tuo pasinaudojusi ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes. Prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos. Continue reading…
Nepasakysiu nieko naujo, kad praėjusią savaitę Ženevoje įvykęs Rusijos ir JAV vadovų susitikimas buvo svarbiausias įvykis ne tik toms didžiosioms šalims, bet ir mums. Nors jame nebuvo pasiekta kokių nors reikšmingų susitarimų, bet pati Amerikos prezidento Joe Bideno intencija pasikalbėti su Vladimiru Putinu milijonams žmonių suteikia šiokią tokią viltį. Continue reading…
Kai jaunas tik ką iškeptas žurnalistas įžengiau į Konarskio g. rūmus, nesitikėjau, kad būsiu paskirtas į radijo propagandos redakciją. Jau anksčiau domėjausi kinu, „Telefilmo” darbais, rašiau diplominį darbą apie dokumentalisto Kazio Musnicko kūryba, rašinėjau prozą ir poeziją, vienu žodžiu, buvau toli nuo politikos, ideologijos ir propagandos, bet štai tau – tapau radijo komentatoriumi. Continue reading…