„Mes be Vilniaus nenurimsim…“

Mes be Vilniaus nenurimsim!

Ei, pasauli, būki rimtas ir teisingas:

Mes be Vilniaus nenurimsim!

Kaupias skausmas… ir dangus toks debesingas…

Jeigu reiks – laisvi mes mirsim!

Taip rašė Petras Vaičiūnas (1890 – 1959) – lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, savo kūrybą skyręs Nepriklausomybę atgavusiai Tėvynei. 1922 m. spalio 9 d., praėjus lygiai dvejiems metams po Vilniaus krašto okupacijos, jo eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ buvo tapęs tarsi antruoju Lietuvos himnu. Muziką šiai giesmei sukūrė kompozitorius Antanas Vanagaitis. Pirmąkart eilėraštis buvo paskelbtas spalio – lapkričio mėnraštyje „Atspindžiai“, Nr. 14-15. Continue reading…

Kai visa esmė – smulkmenose

Žmogus gyvas viltimi. Ne veltui sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Taip kaskart su didžiule viltimi laukiame eilinės atsainiai mestelėtos Donaldo Trumpo frazės ar prezidentų susitikimo ir dažniausiai tuo nusiviliame. Gal tos mūsų viltys visada pernelyg „užaukštintos“? Gal apskritai numoti rankas į pasaulinio elito žarstomus pažadus, lakias idėjas, kandžias frazes, kurios tėra tik tuščia savimeilę glostanti retorika? Continue reading…

Nobelio ar Šnobelio premija?

Šiemetinę Nobelio taikos premiją, kurios laureatą išgirdome praėjusį penktadienį, gal ir galėtume vadinti eiline, jei ne vienas niuansas: kaip niekas kitas staiga į ją puolė pretenduoti 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Savimylos ir pataikūniškų raginimų jam netrūko, tačiau iš tikrųjų – gal jis jos buvo daugiau vertas, negu ja įvertinta Venesuelos politikė, opozicijos lyderė Maria Corina Machado? Continue reading…

Čekai uždavė mįslių

Kai pamini Čekijos valstybės pavadinimą, dažno vaizduotėje iškyla gražuolė Praha, slidininkų pamėgti Tatrai, kai kam – nuostabus čekiškas alus ar jų nacionalinis patiekalas „knedlikai”. Kiti gi vertina tai, kad čekai išsaugojo savo valiutą kroną, nors dėl to jų ekonomika nepakilo, o artimiausi kaimynai kelia daugiau nerimo negu pritarimo. Continue reading…

Moldova pasiuntė gerą signalą, o mes?

Pirmadienio rytą su džiaugsmu sužinojome, kad, suskaičiavus beveik visus balsus proeuropietiška 54-rių metų Maios Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS, „Partidul Acțiune și Solidaritate“) surinko apie pusę visų rinkėjų balsų (naujausiais duomenimis– 50,2 proc.) ir iš 101 mandato parlamente turės 54 ar net 55 vietas. Anksčiau, po pernai spalį vykusiuų pirmalaikių rinkimų, jie buvo gavę net 61 mandatą. Putino numylėtinio, buvusio Moldovos prezidento Igorio Dodono „Patriotinis blokas“ („Blokul Patriotic“), į kurį įeina socialistų, komunistų partijos, kiti prorusiški susivienijimai, tegavo pusę tiek balsų – apie 24,19 proc. ir gavo 27 vietas parlamente. Trečias – taip pat integracijai į Europą pritariantis blokas „Alternatyva“, gavęs beveik 8 proc. balsų. Dabar tarp 22 rinkimuose dalyvavusių partijų, politinių susivienijimų bei atskirų pretendentų M. Sandu teks ieškoti tvirtesnės parlamentinės daugumos, tačiau be kitų paramos PAS gali formuoti naują vyriausybę. Manoma, kad į koaliciją pirmiausiai įeis „Alternatyva“, turinti 9 mandatus, o gal ir kitos proeuropietiškos jėgos. Continue reading…

Kas verčia valdžios vežimą?

Nors štai jau beveik pusšimtis savo žurnalistinės veiklos metų, nuo pat Vilniaus universiteto studijų, esu labiau paniręs į užsienio politikos analizę (kai kas tai vadina propaganda), tačiau rugsėjo pabaigos sambrūzdis šalies viduje ir nė vieno negali palikti abejingu. Užtat kad šis politinis chaosas rodo mūsų valstybės nestabilumą, kad jis potencialiam Lietuvos priešui tarsi signalas, kad kuriamos geros sąlygos pradėti naują agresiją. Continue reading…

Kaip aš tapau sėkmės migrante

Europa jau senokai dūsta nuo visokio plauko migrantų. Antai, tik ką Londone nuošė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių demonstracija, kurios dalyviai protestavo prieš liberalią ir dosnią britų valdžios migracijos politiką. Mes prisimename, kaip buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel agitavo vokiečius priimti apie milijoną naujų atvykėlių, o Europos Sąjunga įvedė drakoniškas privalomo migrantų priėmimo taisykles bei normas. Nuo jų kenčia ir Lietuva.

Vilnietė Rūta Jagutytė (dabar Ruth-Ruta Schulz-Jagutis) į Vokietiją išvyko su viduriniaja emigrantų banga dar sovietiniais „perestroikos“ laikais. Nuo pagalbinės darbininkės italo restorane ji šiandien tapusi licencijuota pasiturinčia psichoterapeute, su savo komanda dirbančia dviejuose konsultacijų kabinetuose viename didžiausių Vokietijos miestų Hanoveryje. O pradžia buvo tikrai nelengva…

Interviu su lietuve apie jos gyvenimo kelią, emigraciją ir politiką. Continue reading…

Priešas – jau ant slenksčio

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas pagaliau pripažino, kad kol Putinas yra gyvas, atkurti draugiškus santykius tarp Rusijos ir JAV neįmanoma. Vašingtonas neturi aiškaus plano, kaip kovoti su aljansu, kurį Putinas formuoja su kitomis diktatūromis. Interviu laikraščiui „The Telegraph“ jis pridūrė, jog „Putinas yra KGB agentas, jis niekada nenustojo juo būti“. Continue reading…

Sugrįžus iš kelionių: keletas smulkmenų

Kelionėmis lietuvio nenustebinsi. Nebent ekstremaliomis, kokias mėgsta Aurimas Vajulavičius, ar egzotinėmis, kuriomis per DELFI TV mus lepina Algirdas Morkūnas, ar istorinėmis ir pažintinėmis, kai savo išbandymus demonstruoja ir iškilias asmenybes primena Rimas Bružas bei Martynas Starkus… Bet kažin ar kas paneigs, kad kartą išvykusį už Lietuvos ribų netrukus vėl nenumaldomai traukia kelionėn. Tai liga arba priklausomybė. Continue reading…

Saulė pro karo dūmus?

Žmonėms nusibodo gąsdinimai artėjančiu Trečiuoju pasauliniu karu. Lietuvoje jie mieliau varto naujienas apie Gražulio, Žemaitaičio ar Prezidento „perfomansus“, formuojant naują Vyriausybę ir braškant naujosios daugumos koalicijai. Tai, kad Rusija griebėsi taktikos tikrinti Vakarų gynybinį pajėgumą (o šios provokacijos labai jau panašios į Antroj pasaulinio karo pradžią 1939 – ųjų rugsėjį), kad jos ordos toliau šliaužia į Ukrainos gilumą, kelia ir baimę, ir norą nuo visko atsiriboti. Vakarams – juo labiau. Continue reading…