Kas nežino Belovežo (Baltvydžio) girios, besitęsiančios Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje? Tai ne tik unikali Europoje sengirė, garsi savo pirmykšte augmenija, gausiausia stumbrų populiacija. Dabar ji įeina į Belovežo nacionalinį parką, kuris 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Jos vardas ypač išgarsėjo 1991-ųjų pabaigoje ir net įgavo politinį atspalvį.
Taigi, kaip tik čia, gūdžioje Belovežo girioje, Viskulių kaime, prieš 17 metų, 1991-ųjų gruodžio 8 d., pasirašytas susitarimas, kuriame konstatuotas Sovietų Sąjungos suirimas ir skelbiama apie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) – regioninio buvusių sovietinių respublikų susivienijimo – sukūrimą. Kitaip dar Minsko susitarimu vadinamą dokumentą pasirašė tuomečiai Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai Stanislavas Šuškevičius, Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčiukas. Sovietų Sąjungos likvidavimo procesas užsitęsė visą gruodį ir paskui persikėlė į 1992 metus. Susitarimas trijų valstybių parlamentuose ratifikuotas gruodžio 10–12 d. Tai buvo vienas steigiamųjų NVS dokumentų, jį papildė 1991 m. gruodžio 21 d. pasirašytas Alma Atos protokolas: prie Sandraugos prisijungė dar aštuonios buvusios sovietinės respublikos. Continue reading…

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nors ir spyriojasi, bet priverstas sutikti su Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymu. O sandėris štai toks: Minskas pripažįsta Pietų Osetiją ir Abchaziją, tuomet Rusija suteikia jam 100 mlrd. rublių kreditą ir galbūt kitąmet nedidina dujų kainų. Tokiu sandėriu kvepėjo prieš abiejų lyderių susitikimą Kremliuje šį pirmadienį.
Prieš pat šventes Ukrainoje sukurta dar viena valdančioji Oranžinė koalicija. Taip baigėsi užsitęsusi parlamentinė krizė, kurioje prezidentui Viktorui Juščenkai teko atsitraukti. Net 35 iš 72 jo partijos “Mūsų Ukraina – liaudies savigyna” frakcijos narių atsisakė pasirašyti koalicijos susitarimus. Nors iš tikrųjų koalicija Aukščiausioje Radoje neturės net daugumos (ją sudaryti reikia 226 deputatų iš 450, o tėra tik 212), apžvalgininkai tvirtina, kad ministrė pirmininkė ir prezidento oponentė Julija Tymošenko sustiprino savo pozicijas.
Klausimas, ar Turkmėnistanas – ši „dujinė“ Vidurio Azijos šalis – pajudėjo link demokratijos, ar taip ir stovi vietoje kaip Saparmurato Nijazovo laikais, atrodo šiek tiek pritemptas. Tačiau jis vėl keliamas, sekmadienį čia įvykus 4-ojo šaukimo parlamento rinkimams. Kas juos laimėjo?