44-ojo JAV prezidento rinkimų kampanija baigėsi. Atrodo, kad jaunystė, entuziazmas ir puikūs oratoriaus sugebėjimai įveikė konservatyvų mąstymą, tradicines vertybes ir kiek senstelėjusią respublikonų užsienio politiką. Pirmą kartą per ilgesnę kaip 200 metų prezidentų rinkimų istoriją į Baltuosius rūmus įžengs 47-erių tesulaukęs juodaodis teisininkas Barackas Obama.
Analitikai spėlioja, kokie sunkumai laukia šio „istorinio“ prezidento. Continue reading…
Barackas Husseinas Obama II – štai visas 44-tojo Amerikos prezidento vardas. Rugpjūčio 4 d. jam sukako 47 m. Juodaodis. Kalbama, kad dėl šių trijų bruožų – musulmoniško tėvavardžio, palyginti jauno amžiaus ir odos spalvos – gali būti pakartotas tragiškas Johno Kennedy ar kovotojo už juodaodžių laisvę Martino Lutherio Kingo likimas. Kiti pranašauja, kad Jungtinėms Valstijoms išbristi iš ekonominės ir moralinės krizės gali padėti tik nauja Rugsėjo 11-oji. Esą tik tuomet tauta susitelkia ir įveikia visas negandas.
Gali būti, kad tai tik teorinės prielaidos. Iš tikrųjų išrinktajam JAV prezidentui netrūksta ryžto, reformų ir naujovių troškulio, ne tęsti respublikonų tradicijas, o keisti Ameriką iš pagrindų. Tiesa, kiekvienas tai supranta savaip. Johnas McCainas, nors žodžiais ir atsiribojo nuo George‘o W. Busho pozicijų, vis tiek gynė kartais stagnacijos kvapeliu atsiduodančias amerikietiškas vertybes – tiek dėl karo Irake, tiek dėl santykių su Rusija, tiek dėl planų įveikti ekonomikos krizę. Continue reading…
Pasaulis keičiasi. „Kas buvo nieks, tas taps viskuo“, – giedama komunistiniame internacionale. Dar neseniai Libijos lyderis Muammaras Gaddafi buvo vienas didžiausių Vakarų priešų, o štai rugsėjį Tripolyje jam mielai šypsojosi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Penktadienį Libijos vadovas atvyko į Maskvą, kuri anksčiau lyg ir privengė glaudžių ryšių su Tripoliu. Trijų dienų vizito į Libiją buvo nuvykusi ir Lietuvos pareigūnų ir verslininkų delegacija.
Tai, kad santykiai normalizuojami, netgi pagirtina. Lietuva, kuri užmezgė diplomatinius santykius su Libija tik šių metų birželį, tikisi užsitikrinti dujų tiekimą iš kitų šaltinių būsimam suskystintųjų dujų terminalui. Continue reading…
Artėjant susikaupimo ir Vėlinių metui, laidoje „Savaitės pjūvis” kalbėsimės su psichologijos daktaru Gediminu Navaičiu. Jis išrinktas Seimo nariu, tačiau specialistas aptaria būsimos valdžios psichologinius sunkumus.
Ar gali būti ramybė ir susikaupimas krizės ir politinės sumaišties sąlygomis? Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kun. Ričardas Doveika sako, kad tai įmanoma tik priartėjus prie Dievo žodžio, tik vėl „surinkus save” į dvasinę visumą…
Laidos vedėjas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentare aptaria būsimo JAV prezidento reikšmę Lietuvai, nes ateinantį antradienį – 44-ojo Amerikos vadovo rinkimai.
Nuolatinis Kremliui palankus interneto svetainės Regnum.ru komentatorius Viktoras Olžyčius dešinių atėjimą į valdžią Lietuvoje vadina katastrofa jos santykiams su Rusija, bet šįkart jo vertinimai nuosaikesni. Vertimas šiek tiek sutrumpintas.
Taigi, viskas klostosi taip, kad po ilgos pertraukos Lietuvoje vėl bus dešiniųjų vyriausybė. Neva lojalios Rusijai R.Pakso ir V.Uspaskicho partijos, galima sakyti, patyrė nesėkmę. Jų svajonė užgrobti valdžią teliko tik svajone. Ilgus metus valdę socialdemokratai parodė labai blogą rezultatą ir, kaip rašo Lietuvos analitikai, perėjo į „politinių neūžaugų“ kategoriją. Jų sąjungininkai iš kairiųjų flango apskritai į Seimą nepateko.
Tokia po rinkimų susiklosčiusi situacija gana nemaloni Rusijai, Rusijos ir Lietuvos santykiams, jeigu nepasakius – katastrofiška. Problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Manoma, kad atėję į valdžią konservatoriai pablogins tuos santykius. Pakanka prisiminti, ką siūlė kai kurie Seimo nariai iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloko įvykių Gruzijoje metu. Pavyzdžiui, jie žadėjo uždaryti tranzitą į Kaliningradą, pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto, neleisti jos į PPO, dislokuoti NATO bazes Lietuvos teritorijoje. Jie ir toliau yra pagrindiniai iniciatoriai reikalauti iš Rusijos „atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą“. Continue reading…
Šįkart nukeliaukime toliau nuo Lietuvos – į Centrinę Afriką, kuri jau keletą dešimtmečių kenčia nuo nesibaigiančių etninių konfliktų ir karų. Pasaulio naujienų agentūros praneša, kad naujas karas įsiliepsnojo Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvusiame Zaire. Šią didžiulę Afrikos šalį reikia skirti nuo Kongo Respublikos – šiek tiek vakariau esančios nedidelės šalies. Taigi šios šalys dažnai vadinamos sostinių vardais: pirmoji – Kongas – Kinšasa, o antroji – Kongas – Brazavilis.
Taigi Konge – Kinšasoje, nepaisant sausį pasirašyto susitarimo, vėl plykstelėjo kovos veiksmai tarp sukilėlių tutsių ir Vyriausybės kariuomenės remiamų hutų. Sukilėlių vadas, buvęs generolas Loranas Nkunda sako, kad netrukus sukilimas iš rytinės Kongo dalies išplis po visą šalį ir jis nori išlaisvinti visą jos teritoriją. Continue reading…
Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama traukiasi iš šio posto, kurį jis užima štai jau 71 m. Liepą 73 m. sulaukęs budistų lyderis pareiškė, kad atsisako bandymų įtikinti Kinijos vadovybę suteikti Tibetui didesnę autonomiją. Nobelio taikos premijos laureatas tai pasakė trečio derybų raundo tarp Tibeto atstovų tremtyje ir Kinijos išvakarėse. Vis dėlto netrukus gautas patikslinimas, kad žurnalistai Dalai Lamos pareiškimą šiek tiek iškraipė. Savo veiklos jis nenutrauksiąs, kol sukurtas specialus Tibeto tautos susirinkimas, kurį ketinama sušaukti lapkričio viduryje Indijoje, nutars, kokios taktikos laikytis derybose su Kinija ir kam patikėti tolesnį dialogą su Pekinu.
Gali būti, kad žinią apie Dalai Lamos pasitraukimą pakurstė Pekinas, kuriam, matyt, norėtųsi, kad prie derybų stalo sėdėtų ne toks prisiekęs Tibeto nepriklausomybės šalininkas ir ne toks žinomas pasaulyje budistų dvasininkas. Continue reading…
Lietuviui rašyti apie Lietuvą ar lietuvius be išankstinio nusistatymo ar emocijų – sunku. Nesakau, kad tai objektyviai gali padaryti tik žmogus iš šalies, tačiau atsikratyti tautinės priklausomybės ir su ja susijusių emocijų dažnai nepavyksta. Žinoma, gali griebtis filosofinių ar teisinių svarstymų, bet tuomet iškyla pavojus likti nesuprastam ir tiesiog apkaltintam nacionalizmo skatinimu.
Kiekvienos tautos tapatumas (savastis, identitetas, išskirtinumas) ribojasi su savęs pervertinimu ir nacionalizmu. Tačiau, kita vertus, nepakankamas savo tautos įvertinimas taip pat ją žemina, lemia jos nuolankumą, nykimą. Kaip rasti tą ribą, kad ir neišnyktum, ir išsiskirtum – štai kur egzistavimo prasmė. Continue reading…
Spalio 25-ąją jau 16-ą kartą mes pažymėjome mūsų pagrindinio įstatymo – Konstitucijos – metines. Ji buvo priimta visuotiniame Lietuvos piliečių referendume. Tačiau šiandien dažnam atrodo, kad konstitucinės normos kažkiek atsilieka nuo gyvenimo, neatitinka tokios dinamiškos jos eigos. Apie tai ir diskutuojama drauge su vienu iš Konstitucijos projekto rengėjų, aktyviu Sąjūdžio dalyviu, Riomerio universiteto Teisės fakulteto dekanu Egidijumi Jarašiūnu.
Dar neišrinkta beveik pusė naujojo Seimo, o visa žiniasklaida jau šurmuliuoja, kaip pasiskirstys politinės jėgos, kokios susikurs koalicijos, kas formuos Vyriausybę. Politikas Zigmantas Balčytis, jau patekęs į naująjį Seimą, dalinasi mintimis apie būsimą politinę sanklodą Lietuvoje.
Na o komentare švęsdami Sąjūdžio 20-ąsias metines šįkart domėsimės, kaip Latvija apskaičiavo sovietinės okupacijos padarytą žalą ir kaip į tai sureagavo Maskva.
Nesaugumą kiekvienas pajuntame įvairiai. Dažnas nerimauja dėl sveikatos, dėl vaikų ateities, dėl gilėjančios ekonominės krizės. Dar sovietiniais laikais buvome gąsdinami karo pavojumi ir visi kviečiami kovoti už taiką. Šiandien tokių garsiakalbių oratorių lyg ir nėra, tačiau pavojų nė kiek nesumažėjo, jie tik pakeitė savo pavidalą arba net ir jo nepakeitė.
Jau beveik trys mėnesiai buvusioje sovietinėje erdvėje susiformavęs vienas juodas grėsmės debesis, neduodantis ramybės ir Baltijos šalims. Savaime suprantamas pavojus kilo tuomet, kai Rusija įvykdė agresiją prieš Gruziją. Nuo Kaukazo iki Baltijos pradėta būgštauti, kad taip Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija demonstruoja savo raumenis visiems buvusiems pakraščiams. Esmė net ne ta, kad nuo Gruzijos atplyšo separatinės teritorijos, tačiau, pasirodo, bet koks valdžia nepatenkintas darinys gali pasikviesti stiprios valstybės baudėjus ir sukelti brolžudišką konfliktą. Tada apie kokį nors saugumą negali būti ir kalbos. Continue reading…