Patriarcho ruduo

Rusija neteko vieno ryškiausių pastarojo meto religijos, politikos ir visuomenės veikėjo, Maskvos ir visos Rusijos metropolito Aleksijaus II. 79 metų patriarchas nuėjo ilgą ir sudėtingą gyvenimo kelią, kurį temdė KGB šešėlis ir rietenos su kitomis krikščioniškomis konfesijomis, tačiau neabejotina, kad Aleksijus II iš esmės sukūrė tai, kas šiandien yra Rusijos stačiatikių bažnyčia. Nors patriarchas dažnai buvo kaltinamas nepakantumu kitoms religijoms ir lojalumu sovietiniam režimui, milijonams tikinčiųjų jis pirmiausia išliks kaip žmogus, išgelbėjęs Bažnyčią ir išlaikęs jos autoritetą per visus gūdžius sovietinius dešimtmečius.

Dabar, kai 1929 metais Taline gimęs Aleksejus Ridigeris antradienį atgulė amžino poilsio, galima vertinti ne tik jo neišmatuojamus nuopelnus Stačiatikių bažnyčiai, bet ir nuolatinę bičiulystę su Kremliumi, bendradarbiavimą su KGB, nepakantumą kitoms krikščioniškoms konfesijoms. Vakarų ir kai kuri Rusijos spauda tai darė dar prieš laidotuves, nes ši asmenybė negali būti laikoma už devynių užraktų. Antai britų dienraštis „The Independent“ atskleidžia Aleksijaus II biografijos faktus, dėl kurių patriarcho gyvenimas sušvyti ne tokiomis jau šviesiomis spalvomis. Continue reading…

Sunkūs debesys virš Stačiatikių bažnyčios

Rašyti ir kalbėti apie mirusį žmogų – subtilus užsiėmimas. Paprastai, kol jis nepalaidotas, apie jį nutylima arba atsiliepiama tik palankiai, tačiau penktadienį miręs Maskvos ir Visos Rusijos patriarchas Aleksijus II – ypatinga asmenybė, kurią, nelaukdama antradienį vyksiančių velionio laidotuvių, analizuoja tiek Rusijos, tiek viso pasaulio žiniasklaida. Atskleidžiami ne tik patriarcho nuopelnai Stačiatikių cerkvei, bet ir jo santykiai su Vatikanu, aktyvi parama Kremliui, netgi įtarimai bendradarbiavus su KGB…

Sunkiausias kaltinimas, mestas 1929 m. Taline gimusiam Aleksejui Ridigeriui, – tai bendradarbiavimas su sovietų valdžia ir KGB. Įtarimus kėlė labai sėkminga bažnytinė Aleksijaus II karjera tuo laikotarpiu, kai dvasininkai buvo negailestingai persekiojami. Niūriais stagnacijos dešimtmečiais Aleksijus II užkopė į aukščiausią Bažnyčios postą be jokių trukdymų.

Continue reading…

A.Kubilius: Pinigų iš TVF nebus prašoma (video)

Interviu su Premjeru A.Kubiliumi:

Paskirtasis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius interviu „Penki TV”  teigia, kad būsimosios Vyriausybės laukia daug iššūkių. Tai kitų metų valstybės biudžetas, antikrizinės programos įgyvendinimas bei valstybės
finansų sistemos stabilizavimas. Jo teigimu, Vyriausybė pasirengusi atsakingai dirbti, kad kiek įmanoma sušvelnintų per pasaulį besiritančios finansų ir ekonominės krizės padarinius Lietuvai. A. Kubilius sako, kad
finansinės Tarptautinio valiutos fondo pagalbos (TVF) artimiausiu metu Lietuva nesirengia prašyti, tačiau jų misijos išvados, patarimai ir pasiūlymai bus išgirsti. Paskirtasis Ministras pirmininkas taip pat neigia
bet kokią lito devalvavimo galimybę.

Žiūrėkite!!!

Daugiaveidis terorizmas: įveikti ar keistis patiems?

Naujajame tūkstantmetyje terorizmas „sušvito“ naujomis spalvomis ir pasirodė naujais veidais. Enciklopedinė svetainė „Wikipedia“ terorizmu (teroru, smurtu, prievarta) vadina organizuotų grupuočių sistemingą grasinimą ar nenuspėjamo smurto naudojimą siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o dažniausiai naudojamas ginklas – baimė. Sąvoka „teroristas“ turi neigiamą atspalvį, todėl teroristinių organizacijų nariai jos vengia ir save vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais. Vienas iš svarbiausių terorizmo tikslų – psichologiškai paveikti žmones, visuomenę, ją išgąsdinti. Todėl metodai, kuriuos pasirenka teroristai, to ir siekia, nors dažniausiai jie priskirtini prie kriminalinės veiklos (http://www.wikipedia.org/).

Ignas Paukštys, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas, mokslinę praktiką atlikęs pas šios srities žinovą dr. Egdūną Račių, papildo, kad teroru vadinama tikslinga ir tęstinė prievarta, ir tai ne tas pats, kas terorizmas. Teroras gali būti dviejų rūšių. Pirmiausia jis gali būti vykdomas vyriausybės prieš savo piliečius („teroro režimas“) totalitarinėse valstybėse arba per revoliucijas. Šiuo atveju valdžia laiko savo piliečius nuolatinėje baimėje ir, pirmai progai pasitaikius, naudoja prieš juos smurtą ir prievartą. Taip pat teroras gali būti vykdomas ne valstybės veikėjų prieš savo ar ne savo valstybių vyriausybes, gyventojus ar jų turtą („teroro apgultis“). Šio modelio teroras būna dvejopas: kriminalinis ir teroristinis. Bet tik pastaroji prievartos atmaina yra terorizmas, rašo dr. I. Paukštys. Continue reading…

Nepaskelbtas karas už Indiją

Paskui Jungtinių Valstijų valstybės sekretorę Condoleezzą Rice į Indiją išskubėjo ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tačiau penktadienį Delyje prasidėjęs jo vizitas visai kitokio pobūdžio. Amerikos diplomatijos vadovė stengėsi padėti išnarplioti teroro akto Mumbajuje aplinkybes ir priežastis bei užkirsti kelią konflikto su Pakistanu grėsmei, o štai Rusijos vadovas nesigilino į tai, nors teigė, kad Maskva gali padėti tirti šiuos išpuolius, derėjosi dėl ginkluotės pardavimo Indijai, bendros kosminės programos ir atominės jėgainės statybos šioje Azijos šalyje.

Bet ir bendradarbiavimo srityje JAV yra pralenkusios Rusiją. Kaip dar prieš pustrečių metų rašė interneto svetainė „Geopolitika.lt“, Indija gana seniai atvėrė savo karines gamyklas užsienio investuotojams, o 2006 m. kovą su JAV buvo pasirašytas branduolinių technologijų vystymo sandoris. Vis dėlto jis vertinamas kaip dvejopų JAV standartų demonstracija: taip pritariama Indijos branduolinio apsiginklavimo programai ir drauge grasinama Iranui potencialiomis karinėmis atakomis, jei šis vis dėlto negalės įrodyti negaminantis branduolinio ginklo. Pačiai Indijai šis sandoris padės paspartinti ekonomikos augimą ir desperatišką šios valstybės naujų energijos šaltinių paiešką. Continue reading…

Savaitės pjūvis 2008-12-05 (video)

Šį kartą laidoje “Savaitės pjūvis” aiškinsimės, ar šios krizės sąlygomis Lietuva turėtų skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, o gal net devalvuoti litą? Tai būtų kraštutinės priemonės, kurios suduotų tikrai rimtą smūgį Lietuvos ekonomikai ir jos įvaizdžiui pasaulyje. Apie tai – pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, profesoriumi Kęstučiu Glavecku.

Parlamentas pradėjo Vyriausybės programos tvirtinimo procedūrą, tačiau didelių diskusijų apie žemės ūkio ateitį lyg ir nesigirdi. Ką žada mūsų kaimui būsimasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Nors ir žlugo Kijevo bei Tbilisio viltys gruodžio pradžioje gauti Narystės NATO veiksmų planą, tai nėra tragedija. Bet ar rusena kokios nors viltys? Apie tai – laidos autoriaus, politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentare.

Žiūrėkite!!!

Mumbajaus tragedija gali virsti valstybių konfliktu

Po 50 dienų iš posto pasitrauksiantis Jungtinių Valstijų prezidentas George‘as W. Bushas į vieną iš paskutinių ir svarbiausių kelionių išsiuntė valstybės sekretorę Condoleezzą Rice. Pirmadienį ji atvyks į Londoną, antradienį lankysis NATO užsienio reikalų ministrų pasitarime Briuselyje, o trečiadienį pasieks pagrindinį savo turnė tikslą Delį.

Po žiauraus teroristų išpuolio Mumbajuje (buvusiame Bombėjuje) Indija ritasi į dar pavojingesnę padėtį: pasienyje su Pakistanu telkiama kariuomenė, ir tarp dviejų branduolinių valstybių vėl gali plykstelėti konfliktas.

Tai, kad per beveik dvi paras užsitęsusį išpuolį Indijos finansų ir prekybos sostinėje Mumbajuje žuvo beveik 200 ir sužeista daugiau kaip 300 žmonių, žinoma, yra tragedija. Tačiau ji gali tapti Indijos ir Pakistano katastrofa, nes šios šalys ne kartą yra išbandžiusios branduolinį ginklą ir įsivėlusios į karą pasienyje. Padėtį komplikavo Indijos ministro pirmininko Manmohano Singho pasisakymas, kad už tragediją atsakinga grupuotė, įsikūrusi ir paruošta Pakistane. Dingstį tokiam pareiškimui davė vienintelis iš dešimties užpuolikų suimtas teroristas Azamas Qasabas, tardomas pasakęs, kad teroristus rengė islamistų grupuotė, kurią anksčiau rėmė Pakistano žvalgyba. Nors jos veikla sustabdyta 2002 m., grupuotė veikė pogrindyje. Jie nebuvo mirtininkai ir įvykdę užduotį turėjo palikti Indijos teritoriją. Gerai ginkluoti ir sausu maistu apsirūpinę teroristai ketino sunaikinti apie 5 tūkst. žmonių, daugiausia užsieniečių. Iš tikrųjų per 60 valandų vykusią operaciją žuvo 23 užsieniečiai – 8 žydai, 5 amerikiečiai, 3 vokiečiai ir t. t. Continue reading…

Savaitės pjūvis 2008-11-28 (video)

Būsimoji 15-oji Lietuvos Vyriausybė ir Seimo patvirtintas jos vadovas A.Kubilius ryžosi tapti Lietuvos gelbėtojais, tačiau valdančiosios koalicijos pateiktas antikrizinis planas ir visa jos programa jau sukėlė daug diskusijų. Ką apie tai mano buvęs užsienio reikalų ministras ir Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys?

Gana sunkiai į Seimo pirmininko postą patekęs Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas savo ieties smaigalį iškart nukreipė į žiniasklaidą, kurios teikiamomis paslaugomis anksčiau pats naudojosi. Žurnalistų darbo suvaržymai parlamente vertinami kaip rimtas iššūkis viešumui. Kaip į tai sureagavo Lietuvos žurnalistų sąjunga ir jos pirmininkas Dainius Radzevičius?

1918 m. lapkričio 30 dieną Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Lietuvos valstybės. Tilžės aktos 90-mečio proga pokalbis su Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininku Vytautu Šilu.

Žiūrėkite!!!

G.W.Busho atsisveikinimo dovanėlė Maskvai

Padėkos dieną nuo valdžios pakylos nueinantis George’as W. Bushas pasigailėjo ne tik išrinktojo kalakuto, bet ir… Maskvos. Pasitraukdama iš Baltųjų rūmų 43-ojo Amerikos prezidento komanda nutarė neerzinti Rusijos: ji atsisakė gruodžio pradžioje vyksiančioje NATO sesijoje suteikti Gruzijai ir Ukrainai Narystės veiksmų planą.

Kaip pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice, Vašingtonas nenori konfrontuoti su kai kuriomis Europos šalimis, kurios prieštarauja Kijevo ir Tbilisio priėmimui į Aljansą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dėl tokios pozicijos, žinoma, išreiškė pasitenkinimą. „Aš patenkintas, kad galų gale sveikas protas nugalėjo, – pareiškė jis naujienų agentūrai „RIA Novosti”. – Gaila tik, kad tai įvyko pačioje dabartinės Amerikos administracijos valdymo pabaigoje…”

Na, o Lietuvos Seimas ketvirtadienį paskubėjo priimti rezoliuciją, raginančią šias dvi buvusias sovietines respublikas kuo greičiau integruoti į NATO. Taigi Vilnius, nesuderinęs savo pozicijos nei su Vašingtonu, nei su Briuseliu, nei turbūt su Maskva, vėl tapo balta varna. Bet tai pusė bėdos, žinant, kad ypatingosios Lietuvos nuomonės seniai niekas neklauso… Continue reading…

Ar dar egzistuoja “paskutinė Europos diktatūra”?

Galų gale paklauskime savęs: Baltarusija – mūsų draugė, priešė ar šiaip kaimynė? Klausimas, viena vertus, politiškai sudėtingas, nors eiliniam žmogui – paprastas. Jau beveik 17 metų po SSRS žlugimo mes negalime į jį vienareikšmiškai atsakyti, ir problema ne tik A. Lukašenkos režimas, kuris tvyro lyg tamsus debesis 14 metų ir visus baugins dar mažiausiai trejus.

Paskutiniu metu oficialusis Minskas (kalbėdami apie jį mes turime galvoje 54-erių metų buvusį sovchozo vadovą, o nuo 1994 m. šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką) pakeitė savo propagandinę retoriką. Teisingiau, ji tapo ne tokia vienoda ir pikta, o su diplomatijos, reveransų Rytams ir Vakarams, tam tikros distancijos nuo Maskvos požymiais. A. Lukašenkos pasisakymai ėmė balansuoti ties pikto tono ir įsiteikimo, gražbyliavimo ir kandumo riba. Jis neatsisako ryšių su Rusija, vieningos sąjunginės valstybės atributų, tačiau kartu drąsiau kritikuoja Maskvą dėl keliamų kainų už tiekiamus energijos resursus, dėl Rusijos politikų pasisakymų Minsko atžvilgiu, dėl iš kaimynų sklindančių įsakmių pamokymų, dėl priekaištų, kad neremia Kremliaus politikos… Continue reading…