Jeigu ES įvestų Rusijai sankcijas už jos agresiją Kaukaze ir separatinių respublikų pripažinimą, labiausiai nukentėtų Kaliningrado sritis. Nors toks Briuselio žingsnis kuo toliau, tuo mažiau įtikėtinas, Maskva rimtai svarsto, kaip atsikirsti Vakarų spaudimui.
Rusija jau anksčiau skelbė, kad ji grąžins į šį anklavą vidutinio nuotolio raketas „Iscander“ ir balistines raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus. Toks naujas srities militarizavimas susijęs ne tiek su įvykiais Kaukaze ir kaimyninių šalių baime patirti Rusijos agresiją savo kailiu, kiek su amerikiečių priešraketinio skydo elementų dislokavimu Čekijoje ir Lenkijoje. Liepos pradžioje Kaliningrade lankėsi 10 Rusijos Dūmos deputatų, kurie domėjosi srities branduolinio perginklavimo galimybėmis. Rusijos gynybos ministerijos šaltiniai patvirtino, kad vienas svarbiausių dabar svarstomų planų – branduolinių raketų dislokavimas Kaliningrade ir Baltarusijoje. Kovinėmis branduolinėmis galvutėmis bus aprūpinti ir Baltijos jūros laivyno karo ir povandeniniai laivai. Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad dvi Rusijos karinės bazės bus įkurdintos Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje, o karinis dalyvavimas bus atnaujintas Kuboje.
Po Šaltojo karo prasidėjęs Kaliningrado srities demilitarizavimas taip ir nebuvo iki galo baigtas. Branduoliniai užtaisai buvo paslėpti giliai po žeme arba laikinai išmontuoti, nes Maskva visada tikėjo, kad juos teks grąžinti. Tačiau sovietinių laikų ginklai paseno, ir Rusija turi skirti milžiniškas lėšas naujos kartos branduolinėms raketoms. Šiam vakariniam Rusijos anklavui dabar skiriami milžiniški pinigai.
Pasaulio reakcija į Rusijos išplėtotą konfliktą Gruzijoje nejuokais supykdė Maskvą. Iškilo rimtas pavojus jos planams šį anklavą paversti Europos Honkongu. Kaip rašė Londono „The Times“, prieš 10 m. šis kraštas buvo labiausiai atsilikęs, palyginti ne tik su kaimyninėmis šalimis, bet su kitais Rusijos regionais. Vis dėlto netrukus Kaliningradas buvo paskelbtas ypatingąja ekonomine zona ir buvo šefuojamas paties Vladimiro Putino, nes čia gyvena jo uošvė. Per trumpą laiką buvo pastatytas naujas oro uosto terminalas, kainavęs apie 150 mln. litų. Jis turėjo sujungti Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją ir Ispaniją su dešimčia Rusijos miestų.
Investuotojai buvo pakviesti įdėti milijonus dolerių, kad Kaliningradas taptų bendradarbiavimo su ES vitrina, dar vadinama Baltijos Las Vegasu. V. Putinas Kaliningradą pavadino viena iš keturių Rusijos zonų, kur kitais metais bus leisti azartiniai žaidimai, o šiam verslui užtikrinti bus atidaryta speciali žaidimų 30 tūkst. vietų viešbučiuose zona. Čia pradėjo veikti keletas šiuolaikinių prekybos centrų, kuriuose ant kiekvieno kampo prekiaujama svarbiausia krašto vertybe – gintaru. Kaliningrado srityje iškasama 90 proc. visų pasaulio gintaro išteklių.
2005 m. V. Putinas srities gubernatoriumi paskyrė buvusį Federalinės mokesčių tarnybos vadovą Georgijų Boosą, ir per kelerius metus gyventojų vidutinis mėnesio uždarbis pakilo 31 proc., padidėjo krovinių srautas per komercinį jūrų uostą. 2007 m. pabaigoje per jį keliavo 8 mln. tonų krovinių per metus. Dabar su vokiečiais čia statomas kuro terminalas ir šaldytuvų skyrius.
Maskvai būtų nepaprastai skaudu, jei iš šių planų nieko neišeitų. Įsitvirtinti beveik pačiame Europos centre, atkurti karinę galią prie pat amerikietiškųjų raketų, būsiančių vos už kelių šimtų kilometrų į Vakarus, yra strateginis Maskvos uždavinys. Geopolitine prasme jis netgi svarbesnis negu imperiškųjų ambicijų gynimas Kaukaze.
Vis dėlto Rusijai pagalius į ratus kaišioja Lietuva ir Lenkija. Gindamas Gruziją, Vilnius pagrasino apribosiąs Rusijos tranzitą per Lietuvos teritoriją, pergalvosiąs vizų režimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiomis dienomis turėjo vykti į Varšuvą ir kartu su Lenkija atidaryti Kaliningrado įlanką, tačiau griežti lenkų reikalavimai imtis sankcijų prieš Rusiją aptemdė šią šventę. Ir tuo labiau vakarinio Rusijos anklavo kaimynai nenori Kaliningrado srityje matyti stabilumui regione grūmojančio branduolinio ginklo.