Vakarų ir Rusijos spaudoje pasirodo vis daugiau pranešimų ir svarstymų, kad tarp šios šalies lyderių Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino ryškėja trintis. Rusijos prezidentas aiškiai didina distanciją nuo ministro pirmininko, kuris, vokiečių laikraščio „Tagesspiegel” teigimu, nesusidoroja su ekonomine krize. Prezidentas pamažu atleidžia demokratijos vadeles, kurias įtempęs laikė jo pirmtakas.
Pavyzdžiui, daugelį nustebino, kad D.Medvedevas sutiko leisti opozicinio judėjimo „Solidarumas”, reikalaujančio pašalinti ministrą pirmininką ir surengti išankstinius parlamento rinkimus, demonstraciją vasario pabaigoje. Sausį jis nekliudė pagerbti didžiausių šio meto valdžios kritikų Stanislavo Margelovo ir Anastasijos Baburinos atminimą.
Dar didesnius įtarimus sukėlė naujas D.Medvedevo bendravimo su rinkėjais stilius. Tai, kad per televiziją jis kalbėjo apie krizės įveikimo planus, nieko naujo. Bet bendravo kitaip negu neseniai trijų valandų tiesioginiame pokalbyje su žiūrovais šviesią rytdieną piešė V.Putinas. Prezidentas netiesiogiai kritikavo Vyriausybę, kad ji siekia pagražinti padėtį, kai žmonėms reikia atskleisti rūsčią tiesą. Jis pažadėjo taip bendrauti reguliariai.
Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.
Trijų kadaise egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybių – Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos – užsienio reikalų ministrų susitikimas šį šeštadienį davė gerą progą panagrinėti vis pastebimesnį šios vidurinės istorinės grandies Baltarusijos slinktį į Vakarus. Ginčai su Rusija privedė prie to, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija susitikimo Vilniuje išvakarėse pareiškė, kad Minskas tapo „pernelyg priklausomas nuo Maskvos”, todėl gali būti svarstomas Baltarusijos stojimo į NATO ir ES klausimas.
Naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama mėgina tirpdyti naujus Šaltojo karo ledus. Jis pareiškė, kad Vašingtonas su Iranu ketina pradėti naują konstruktyvų tiesioginį dialogą, jeigu tik šis „siųs signalus apie kitokį savo elgesį“.
Apžvalgininkai įvairiai vertina praėjusį savaitgalį Miunchene vykusią saugumo konferenciją ir joje pareikštas idėjas. Joje tvyrojusi optimistinė dvasia, pasklidusi iš JAV ir Rusijos pareigūnų lūpų, netelpa nei į dar vieno Miuncheno sandėrio (ar sąmokslo – pagal 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno susitarimą, kai hitlerinei Vokietijai buvo atiduotas Sudetų kraštas), nei į politinio (ar geopolitinio) sandorio rėmus. Galbūt tai buvo tiesiog geranoriški diplomatiniai pareiškimai, kurie pasaulinės krizės aplinkybėmis ne vienam valstybės vadovui sužadino optimistinius lūkesčius.
Naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pasaulį dosniai maitina iniciatyvomis. Londono laikraštis „The Times“ sužinojo, kad jau balandį, kai numatomas JAV ir Rusijos vadovų susitikimas, bus pasiūlyta abiejų šalių branduolinį arsenalą sumažinti 80 proc., o branduolinių galvučių skaičių – nuo 5 tūkst. iki 1 tūkst. Maskva tikisi, kad Vašingtonas kartu peržiūrės ankstesnės JAV administracijos planus dislokuoti Rytų Europoje Priešraketinės gynybos sistemas (PRGS). Apie tai Maskvoje dar kovą kalbėsis abiejų šalių diplomatinių žinybų vadovai – Sergejus Lavrovas ir Hillary Clinton.