Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio televizijoje išsakytą teiginį, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, sunku praleisti pro ausis. Bet iš tikrųjų ministro interviu Lenkijos televizijai buvo skirtas daugiau vokiečių tvirtinimams, esą jie po karo buvo išvyti iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų ir jiems nenorima gražinti nuosavybės.
Vokiečiai jau seniai nori atgauti žemę ir pastatus, kuriuos jų tėvai Lenkijoje paliko po karo pasikeitus Europos žemėlapiui. Ypač daug tokio turto yra Opolės vaivadijoje ir Šiaurės Lenkijoje. Kaip Sudetai Čekijoje, taip Silezija Lenkijoje po Miuncheno suokalbio buvo atplėštos iš šių šalių, tačiau po karo Lenkijai gražinta didžioji anglies turtinga Silezijos dalis. Čia dar nuo Prūsijos laikų gyvenę ir naujai atsikėlę vokiečiai pasitraukė į pralaimėjusį reichą, tačiau dabar jie kelia galvas. Jie nori susigražinti bent savo turtą.Pasak dienraščio „Rzeczpospolita”, vokiečių paliktas nekilnojamasis turtas pietvakarinėje Lenkijos dalyje gali siekti 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų).
Ketvirtadienį į Minską atvykęs Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo nusiteikęs taikiai. Nepaisydamas savo finansų ministro Aleksejaus Kudrino prieš keletą valandų iki vizito išsakytų nedraugiškų pastabų apie gresiantį Baltarusijos nemokumą, V. Putinas jį švelniai pabarė ir pataikavo Aleksandrui Lukašenkai. Jis tvirtino, kad Rusija partnerių nepaliks bėdoje ir visuomet suteiks pagalbą sąjunginei valstybei.
Naktį iš pirmadienio į antradienį netikėtai plykstelėjo konfliktas tarp kaimyninių Vidurio Azijos šalių Uzbekijos ir Kirgizijos. Nežinoma ekstremistų grupė užpuolė Chanabado pasienio postą. Per susišaudymą žuvo keletas žmonių. Taškentas teigia, kad nusikaltėliai įsibrovė iš Kirgizijos pusės. Mieste sutelktos didelės karinės pajėgos. Taškento iniciatyva visa 1300 km ilgio siena tarp Kirgizijos ir Uzbekijos uždaryta. Įtariama, kad išpuolį įvykdė teroristiniu pripažintas Uzbekijos islamo judėjimas, kurio štabas dabar yra Afganistane, Kandagare.
Ieškodamas analizės apie Rytų Europos šalių galimybes išbristi iš pasaulį apėmusios ekonominės krizės, netikėtai susidūriau su įdomiu vertinimu. Vokiečių „Die Zeit“ rašo: „Prieš 20 metų, iširus sovietinei imperijai, ta pati Europa Lenkijai ir Vengrijai, Baltijos šalims ar Bulgarijai buvo laisvės, atvirumo ir šviesios ateities įsikūnijimas, o dabar ji į šias pokomunistines valstybes žvelgia suraukusi antakius“ (
Antrasis Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas pirmadienio rytą sukėlė ne tik beveik 5 balų žemės drebėjimą šalies šiaurės rytų regione, bet ir supurtė visą pasaulį. Sprogimo galia siekė 20 kilotonų. Tokios pačios galios bomba „Mažylė“ 1945 m. buvo susprogdinta 600 m aukštyje virš Hirosimos. Susirūpinimą dėl šio bandymo pareiškė Europos Sąjunga ir Rusija. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama jį pavadino „iššūkiu visai tarptautinei bendrijai“. Pirmadienį dėl jo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis. Pietų Korėjos kariuomenėje paskelbta padidinta kovinė parengtis.
Lenkijoje dar šiemet bus dislokuota amerikiečių zenitinių raketų kompleksai „Patriot-2“ su 196 raketomis ir 100 juos prižiūrinčių kariškių. Ši naujiena nei Varšuvai, nei Maskvai nebuvo kaip iš giedro dangaus. Dar pernai rugpjūtį, per patį Rusijos karą Gruzijoje, buvo pasirašytas atitinkamas Jungtinių Valstijų ir Lenkijos susitarimas. Naujasis Amerikos vadovas Barackas Obama dar svarsto priešraketinio skydo elementų dislokavimo Rytų Europoje galimybę, tačiau zenitinės raketos jiems saugoti jau bus atgabentos. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atsakas buvo greitas: tokiu atveju Kaliningrado srityje pasirodys mažo nuotolio raketų „Iskander“…